51
Vyriausiajam muzikui. Dovydo psalmė. Kai pranašas Natanas atėjo pas jį po to, kai tas buvo įėjęs pas Batšebą.
Pasigailėk manęs, o Dieve, pagal savo mielaširdystę, pagal savo meilumo apstybę išdildyk mano * „nusižengimus“ – Arba „maištavimus“.nusižengimus. Visai nuplauk nuo manęs mano kaltę ir nuo mano nuodėmės apvalyk mane. Nes aš pripažįstu savo „nusižengimus“ – Arba „maištavimus“.nusižengimus, ir mano nuodėmė „man yra nuolat prieš akis“ – T. „nuolat yra prieš mane“.man yra nuolat prieš akis – tau nusidėjau, tiktai tau, ir padariau, kas bloga tavo akyse, – kad būtum § „išteisintas“ – T. y. „pripažintas esant nekaltinamas“.išteisintas * „kalbėdamas“ – T. „savo žodžiuose“.kalbėdamas, „nepeiktinas“ – Arba „tyras“.nepeiktinas „teisdamas“ – T. „savo teisime“.teisdamas. Štai aš buvau § „pagimdytas“ – Arba „supavidalintas“.pagimdytas jau * „nukrypęs nuo to, kas teisinga“ – Arba „nedoras“.nukrypęs nuo to, kas teisinga, ir nuodėmingą mane pradėjo mano motina. Štai tu trokšti matyti tiesą žmogaus viduje, ir duosi man pažinti išmintį mano slaptame „aš““ – T. „slaptojoje vietoje“.mano slaptame „aš“.
Apvalyk mane yzopu, ir būsiu švarus, nuplauk mane, ir būsiu baltesnis už sniegą. Duok man išgirsti džiaugsmo ir linksmybės žinią, kad džiūgautų kaulai, kuriuos sudaužei! Paslėpk savo veidą nuo mano nuodėmių ir išdildyk visas mano kaltes. 10 Sukurk man tyrą širdį, o Dieve, ir „teisingą“ – Arba „tvirtą“.teisingą dvasią atnaujink manyje. 11 Nenumesk manęs iš savo akivaizdos, ir savo § „Šventosios Dvasios“ – Arba „šventumo Dvasios“. Plg. Iz 63:10-11.Šventosios Dvasios neatimk nuo manęs. 12 Grąžink man džiaugsmą, kilusį iš tavo išgelbėjimo, ir paremk mane savo * „noringa“ – Gal „kilnia“, „dosnia“.noringa Dvasia. 13 Mokysiu „nusižengėlius“ – Arba „maištautojus“.nusižengėlius tavo kelių, ir nusidėjėliai „atsivers“ – Arba „atsigręš“.atsivers į tave.
14 Išlaisvink mane nuo kraujo kaltės, o Dieve, mano išgelbėjimo Dieve, ir mano liežuvis džiaugsmingai šūkaus apie tavo teisumą. 15 O Viešpatie, praverk mano lūpas, ir mano burna skelbs tavo gyrių! 16 Nes tu § „nenori aukos“ – Arba „nesigėri auka“.nenori aukos, – priešingu atveju tau atnašaučiau, – tavęs nedžiugina deginamoji auka. 17 Dievui tinkamos aukos – sudužusi dvasia; sudužusios ir palaužtos širdies tu, Dieve, nepaniekinsi. 18 Savo gera valia daryk gera Sionui: pastatyk Jeruzalės sienas! 19 Tada tu būsi patenkintas teisingomis aukomis, tai yra deginamąja auka ir visai sudeginama auka, tada jaučiai bus atnašaujami ant tavo aukuro.

*51:1 „nusižengimus“ – Arba „maištavimus“.

51:3 „nusižengimus“ – Arba „maištavimus“.

51:3 „man yra nuolat prieš akis“ – T. „nuolat yra prieš mane“.

§51:4 „išteisintas“ – T. y. „pripažintas esant nekaltinamas“.

*51:4 „kalbėdamas“ – T. „savo žodžiuose“.

51:4 „nepeiktinas“ – Arba „tyras“.

51:4 „teisdamas“ – T. „savo teisime“.

§51:5 „pagimdytas“ – Arba „supavidalintas“.

*51:5 „nukrypęs nuo to, kas teisinga“ – Arba „nedoras“.

51:6 „mano slaptame „aš““ – T. „slaptojoje vietoje“.

51:10 „teisingą“ – Arba „tvirtą“.

§51:11 „Šventosios Dvasios“ – Arba „šventumo Dvasios“. Plg. Iz 63:10-11.

*51:12 „noringa“ – Gal „kilnia“, „dosnia“.

51:13 „nusižengėlius“ – Arba „maištautojus“.

51:13 „atsivers“ – Arba „atsigręš“.

§51:16 „nenori aukos“ – Arba „nesigėri auka“.