1 Greitai naujiena pasiekė apaštalus ir kitus brolius Judėjoje, kad pagonys atsivertė! 2 Kai Petras sugrįžo į Jeruzalę, žydų tikintieji ginčijosi su juo. 3 „Tu draugavai su pagonimis ir netgi su jais valgei!“ – kaltino jie. 4 Tada Petras jiems papasakojo visą istoriją: 5 „Sykį Jopėje aš meldžiausi ir regėjime pamačiau didelę keturkampę paklodę, nusileidžiančią iš dangaus. 6 Paklodės viduje buvo visų rūšių gyvių: roplių, paukščių (kurių mums negalima valgyti). 7 Aš girdėjau balsą, kuris man sakė: „Pjauk ir valgyk, ką tik nori.“ 8 Aš atsakiau: „Niekada, Viešpatie! Dar niekada nevalgiau to, ką draudžia žydų įstatymai!“ 9 Bet balsas iš dangaus prabilo vėl: „Nesakyk, kad tai neteisinga, kai Dievas sako, kad teisinga!“ 10 Taip atsitiko tris kartus, ir vėl paklodė ir visa, kas joje buvo, pranyko danguje. 11 Kaip tik tada trys vyrai atvyko į namus, kur buvau apsistojęs, manęs pasiimti į Cezarėją! 12 Šventoji Dvasia man įsakė vykti su jais ir nesirūpinti dėl to, kad jie pagonys. Mane lydėjo šitie šeši broliai, ir mes greitai atvykome į vieno žmogaus namus, kuris siuntė pasiuntinius. 13 Jis mums papasakojo regėjęs angelą, kuris jam liepė siųsti pasiuntinius į Jopę ir surasti Simoną Petrą! 14 Jis pamokys, kaip jam ir jo namiškiams išsigelbėti.

15 Na, aš pradėjau jiems skelbti gerąją naujieną. Kai tik pradėjau kalbėti, juos aplankė Šventoji Dvasia, kaip pradžioje buvo aplankiusi ir mus. 16 Tada aš apmąsčiau Viešpaties žodžius, kaip Jis yra pasakęs: „Taip, Jonas krikštijo vandeniu, o jūs būsite pakrikštyti Šventąja Dvasia.“ 17 Jeigu Dievas davė šitiems pagonims tokią pačią dovaną kaip ir mums, įtikėjusiems Viešpatį Jėzų Kristų, tai kas gi aš toks, kad turėčiau ginčytis?“ 18 Kai kiti tai išgirdo, buvo atsakyta į visus jų prieštaravimus, ir jie pradėjo šlovinti Dievą! „Taip, – sakė jie, – Dievas pagonims taip pat davė ypatingą malonę, atsigręžus į Jį, gauti amžinąjį gyvenimą.“

19 Tuo tarpu tikintieji, kurie persekiojimo metu po Stepono mirties buvo pabėgę iš Jeruzalės, nukeliavo į Finikiją, Kiprą, Antiochiją skleisdami gerąją naujieną ne tiktai žydams. 20 Kai kurie tikintieji, keliavę iš Kipro ir Kirėnės į Antiochiją, atnešė ir graikams žinią apie Viešpatį Jėzų. 21 Taip Viešpats buvo su jais, ir daug pagonių tapo tikinčiaisiais.

22 Kai bažnyčia Jeruzalėje išgirdo, kas atsitiko, ji išsiuntė Barnabą į Antiochiją padėti naujai įtikėjusiems. 23 Atvykęs ir pamatęs nuostabius Dievo darbus, jis labai apsidžiaugė ir paragino tikinčiuosius likti ištikimus Viešpačiui bet kokia kaina. 24 Barnabas buvo geras žmogus, kupinas Šventosios Dvasios bei tvirto tikėjimo. Tai daugeliui žmonių padėjo įtikėti Dievą.

25 Tuomet Barnabas nukeliavo toliau į Tarsą ieškoti Pauliaus. 26 Radęs jį, grįžo į Antiochiją. Jie abu gyveno ten ištisus metus mokydami naujai pakrikštytuosius. (Antiochijoje tikintieji pirmą kartą buvo pavadinti krikščionimis.) 27 Tomis dienomis iš Jeruzalės atvyko kai kurie pranašai į Antiochiją. 28 Vienas jų, vardu Agabas, viename susirinkime, Šventosios Dvasios įkvėptas, išpranašavo didelį badą Izraelio žemėje. 29 Tikintieji nusprendė padėti Judėjai, kiekvienas aukodamas tiek, kiek galėjo. 30 Dovanas jie siuntė Jeruzalės bažnyčios vyresniesiems per Barnabą ir Paulių.