19
Jisasi Iqueŋqätä, Säkiyasi iqueŋqätä
Iŋgaŋi Jisasi Iqu aŋä-himqä Jeriko iu yäpä iŋgisa äwäqe, jänänä hŋgisaŋqä wätŋqä äwiŋgqe. Iqiŋi ämaqä hŋqu äpmamiŋqe. Iqueqä yoqe, Säkiyasi ique. Iqu ämaqä mbqä motauqä iutaŋä iquauqä ämiqä eä, mbqä kuapä-täŋä-que. 3-4 Iqu Jisasi Ique hiŋuä qunätŋqä winyätaŋgqä-qe, qokä-apäkä kuapänä etaŋguwiŋqä, ämaqä wäŋqäpu eä, Jisasi Iqueŋi hiŋuä änä mäquŋquä itä, hiŋuiqä tnäŋä äwiqe, hänaqä Jisasi Iqu pätŋqä iqaŋgqeu zä-eaqä haqeu äpäkekqe.
Iŋgaŋi Jisasi Iqu, Säkiyasi iqu zä haqä yätu pmetaŋgqä-täŋä iqi ätimäuqe, hiŋuä haqä yätu äqunäqe, iqueŋi, “Säkiyasi iquki, si maqänä kapu. Täŋgaŋi Nyi saqä aŋä iu pmamqeqä” ätukqe.
Iŋgaŋi Säkiyasi iqu maqänä äkapäqe, aquvänä itä, Jisasi Iqueŋi, iqueqä aŋä duŋqä ätuma äukqe. Ämaqe, hiŋuä iiŋä äqumbiyi, qu eeqänä Jisasi Iquenyqä äkasuwi, tiiŋä ätkuwi. “Iqu ämaqä suqä quvqä imäkqä iqueqä aŋä du pmetŋqä, suŋqä uwqiyä?”
Iquaqu aŋä du äpmayitaŋi, Säkiyasi iqu pämä ätqäuqe, “Naqä Iquki, qätä nyi. Ŋqä nätmatqä eeqänäŋi, hŋquaqu iwäsämi, hŋqu, ämaqä nätmatqä maeqä iquau wimqänä. Itaŋga nätmatqä huizi, ämaqeu quaŋgä ätuätmä ämotautŋqe, nyi hŋquaqui-hŋquaquiŋi iwäsäutmä, aŋgumä wimqänä” ätukqe.
Jisasi Iqu kimaŋi, “Ämaqä tqu-pqe, iqu Aprähamä iqueqä ymeqeqä ämänätqueqetaŋi, täŋgaŋi Goti Hanjuwä Iqu, ämaqä aŋä täu äpmeŋuwä iquauŋi, aŋgu ae itmeqiyä. 10 Ämaqeuqä Ymeqä Ekqä Iqu, ämaqä qui ae imäkŋguwä iquau qävqä itä, aŋgumä itmetŋqä äpkqeqä” ätukqe.
Kukŋuä ktqä, ämaqä naqä hŋqu wäuŋuä-wiyqä 10 iquau mbqä äwikqeŋqä* Matiu 25:14-30
11 Iŋgaŋi qokä-apäkä, qu qätä iiŋä äwipu pmetaŋguwäŋga, Jisasi Iqu Jerusälemä timäutŋqä qäqiqi ti etaŋgi, ga qu, “Goti Hanjuwä Iqunä miqe, ätnäŋä iqi maqänä timäutŋqeqä” kŋuä indqänätqätaŋguwiŋqä, kukŋuä ktqä tii ätukqe.
12 “Ämaqä naqä hŋqu, qu ique ämaqä miqäŋqä teqaŋgä, ga iqu aŋgi äpätä, iqueqä qua iunä miniqä diŋqä, kiŋä nämqä ganä wätŋqä imäknäniqe. 13 Iŋi iqu äwätŋqä itäqäŋgaŋi, iqueqä wäuŋuä-wiyqä 10 iquau tääqä ätuätumeqe, mbqä-hikä naqä qu ‘minaqä’ Ämaqä hŋqu wäuŋuä qaŋuä hŋquaqui-hŋque itäqetaŋi, mina hŋqunä menä. ätmiŋuwi, hŋqunä-hŋqunä ävätä, tiiŋä tuäniqe. ‘He mbqä tä ämepu, nyi aŋgu äquvepmqäŋgaŋqä wäuŋuä mipiyä’ tuäniqe.
14 Iiŋä etaŋgi ämaqä iqueqä aŋä-täŋä qäqiqisaŋä iquauqä äwqe, iquenyqä quvqä winyäniqe. Iutaŋi, iqu ae äwqaŋgaŋi, qu ämaqä hŋquau, ‘Ne ämaqä iqu ämineyätŋqä diŋqe, mäneŋqä iqiyä,’ tupnuwä diŋqä dowatpnuwi.
15 Iiŋä qäyä itaŋguwä-qe, iqu iquau miqäŋqä heniqe. Itaŋga qänakndaŋi iqu aŋgu äpäqe, tiiŋä tuäniqe. ‘Ämaqä nyaqä wäuŋuä imäkpŋqä mbqä äwikqä iquauŋi, tääqä tupu. Nyi mbqä äwikqe, haqeqiŋi äänä imäsäumequwäti, nyi hiŋuä qunmqänänyä’ tuäniqe.
16 Ämaqä hiŋuiqä äpätqä iqu, ‘Ämiqä iquki, si mbqä mina hŋqunä ändapkŋi, haqeqiŋi mina 10 inä imäsäumeqeqä’ tuäniqe.
17 I tquaŋga, ämiqä iqu, ‘Täukue! Si nyaqä wäuŋuä-nyiyqä äŋguänäŋukiyi. Si nätmatqä wäŋqä täpiŋi äŋguänäŋä ämitqäŋiŋqe, nyi yoqä naqä, aŋä-himqä 10 hŋquau misŋqä ktapmqänä’ tuäniqe.
18 Itaŋga wäuŋuä-wiyqä huiziqu äpäqe, ‘Ämiqä iquki, mbqä mina si ändapkŋi, haqeqiŋi mina 5 inä imäsäumeqeqä’ tuäniqe.
19 I tquaŋga, ämiqä iqu kimaŋi, ‘Si aŋä-himqä 5 hŋquauŋi ämisŋqeqä’ tuäniqe.
20 Itaŋga wäuŋuä-wiyqä huiziqu äyapäqe, ‘Ämiqä iquki, tqä mbqä täqi äwi. Nyi yutävqä huäqä äutätmä, imä zä ekqe. 21 Ii tiinji. Si ämaqä qeiqinyä mimäkqukiyi. Ämaqä nätmatqä pŋqä epqe, ämequkiyi. Ämaqä buayä vowä ämäuepqe, äptqukiyi. Iutaŋi, nyi sinyqä zä nyiŋgaŋgi, imä zä ekqeqä’ tuäniqe.
22 I tquaŋga, ämiqä iqu kimaŋi, ‘Si wäuŋuä-nyiyqä quvqä iqukiyi. Si “Qeiqi mimäkqukiyqä” ändŋi, täŋgaŋi nyi si-pqe qeiqinyä mikimäkqä ymä. 23 “Nyi ämaqä qeiqi mimäkqä-qunä, nätmatqä pŋqä epqe meqä-qunä, buayä vowä ämäuepqe ptqä-qunä” näqŋqä iiŋä enä etaŋgutqe, nyaqä mbqe, ämaqä ämiqä huiziquau mävqe, suŋqä ikŋäwä? Si iiŋä imäkqä-säpi, nyi aŋgu äpmqe, mbqä haqeqiŋi qäsä meqämiŋgä’ tuäniqe.
24 I ätuäqetaŋi, ämiqä iqu qokä-apäkä qäqiqi tqäutaŋguwä iuŋi, ‘He mbqä mina iqueqä hipa iuta ämotaupu, ämaqä mbqä 10-täŋä ique wipiyä’ tuäniqe.
25 Ga qu kimaŋi, ‘Ämiqä iquki, iqu mbqä mina 10 ae ämenä’ tupnuwi.
26 Iwä iqu kimaŋi, ‘Nyi he etqä. Ämaqä nätmatqä-täŋä eeqänäŋä iquauŋi, nyi hui inä wimniqe. I etaŋgi, ämaqä nätmatqä maeqä eä, wäŋqäpu ämeŋuwä iquauŋi, nyi aŋgi ämotaumqänä’ tuäniqe. 27 ‘I etaŋgi, nyiŋqä himä-wiuŋqä ipu, “Ämaqä tqu ne ämineyätŋqä diŋqe mäneŋqä iqiyä” ätukuwä iquauŋi, täqinyqä ätuma äpäpu, nyaqä hiŋuä täqi pizqä päkpiyä’ tuäniqeqä” ätukqe.
28 Iŋgaŋi Jisasi Iqu kukŋuä ktqä iiŋä qäpu ätuäqe, Jerusälemäŋqä wätŋqä pämä ätqäuqe, qaŋä äukqe.
Jisasi Iqu, Jerusälemä yäpä iŋgisa, yoqä naqä qoŋqä-qu eŋqä-pa äpekqeŋqä Matiu 21:1-11; Makä 11:1-11; Jonä 12:12-19
29 Iŋgaŋi Jisasi Iqu aŋä-himqä Betäpake iutä, Betani iutä timäutŋqä äukqe. Iqu qoqoŋä, qu ‘Olipä’ ätämiŋuwä iŋgisa ätimäuqe, Iqueqä wäuŋuäŋqä ämotquamiŋqä hŋquaqui ändowatätä tiiŋä ätukqe. 30 “Qe aŋä-himqä näŋinyqä winyqä. Qe yäpä iŋgisa äwäsiyäŋgaŋi, doŋgi hikŋä hŋque guä äkiqiyequwä qunyinyä. Doŋgi iqueŋi, ämaqä hŋqu haqeqi mäpmeqä imiŋqä iquvi. Guä ewesinyä, täqinyqä ätuma binyä. 31 I iqaŋgiyäŋgaŋi, ämaqä hŋqu, ‘Qe doŋgi gue, suŋqä hiweqinyqä’ qesqaŋgutqe, qe kimaŋi, ‘Naqä Iqueqä wäuŋuä-täŋiqä’ tquinyqä” ätukqe.
32 Ämaqä, Iqu ändowatkqä iquaqu äwiyi, nätmatqä eeqänäŋi, Iqu ätukqä-pa iiŋä witaŋgi äquŋgiyi. 33 Iquaqu äwiyi, guä eweqaŋgiyäŋga, doŋgi iqueqä kawäkiqua iquaquiŋi, “Qe yaqueqä gue, suŋqä hiweqinyqä?” ätukuwi.
34 Iquaqu kimaŋi, “Naqä Iqueqä wäuŋuä-täŋiqä” ätukiyi.
35 Iŋgaŋi, iquaqu doŋgi, Jisasi Iquenyqä ätuma äpiyi, gquä äquvätäsinyä, doŋgi iqueä haqeqi eiyi, Jisasi Iqu haqeqi pmetŋqä yätamäkqä äwikiyi. 36 I qäpu etaŋga, Iqu doŋgi iqueä haqeqä äpmeqe äwqaŋga, hŋqua quwqä gque äquvätäpu, hänaqä iqi ekuwi. 37 Hänaqä qoqoŋä Olipä-täŋä iuŋi ävquatämäutä, hänaqä mäŋgi nyeäqätaŋgqeu, ququawä iqi ätimäukqe. Iqiŋi Iqueqä wäuŋuäŋqä ämotquamiŋqä kuapänäŋä iqua, Iqu wäuŋuä ämaqä änä mimäkqänäŋä di imäkqaŋgi äqunmiŋuwiŋqä kŋuä indqämbiyi, aquvänä ipu, Goti Hanjuwä Iqueqä yoqe, haqeu ämamäupu, tääqä yäŋänäqŋqä tii ätukuwi.
38 Ämiqä Naqä, Goti Hanjuwä Iqueä yoqeu äpqäqä Iqu, Goti Hanjuwä Iqu äŋguä minä. Äwqä haŋuä iiŋqe, qäukuä haqä yätuta pänä. Itaŋga Goti Hanjuwä haqä naqä yämä äpmeŋqä Iqu, yoqe naqänäŋä äqonänä” ätukuwi.§ Apqä Bukä 118:26
39 I iqaŋgä äqumbiyi, Parisi, ämaqä kuapänäŋä iiŋitä anä äpmamiŋuwä hŋqua, qu Jisasi Iqueŋi, “Näqŋqä-vqä Iquki, Si Tqä wäuŋuäŋqä ämotquetqäŋä iquauŋi, ‘Iiŋi mimäkqä pambiyä’ tuvä” ätukuwi.
40 Iqu kimaŋi, “Nyi he etqänä. Iqua maŋä matqä iqaŋgpqe, hiki maŋä tpŋqäuä” ätukqe.
Jisasi Iqu, Jerusälemä iuŋqä kŋuä äqäkqeŋqä
41 Iqu aŋä-himqä Jerusälemä-täŋä qäqiqi ätimäuqe, aŋä-himqä iqueŋi hiŋuä äqunätä, kŋuä äqäkqe. 42 Kŋuä äqiyätä, tiiŋä ätukqe. “Aŋä-himqä Jerusälemä iquki, si täŋgaŋi nätmatqä äwqä qeiqi ikimäkqä diŋqe, näqŋqä hisŋqä änyiŋgiyä. Iiŋä etaŋgi nätmatqä iiŋi, zä witaŋgqe, si hiŋuä mäquŋquä itqäŋinyä. 43 Iŋi hea qänakndaŋi, tqä mäkä-huŋqä iqua äpäpu, qua pŋqä äkqumuatäpu, qäuiqä kktäupnuwi. 44  Qu äkqäyäpnasäpu, tqä ymeqä täkŋä yäpä iŋgisa äpmeŋuwä iquauŋi, qui imäkpnuwi. Itaŋga tqä hikä hui, huizi iqueqä haqä yäŋiŋi, mäwiqä yäniqe. Si Goti Hanjuwä Iqu äkimeqäqeŋqä maqŋqä etaŋgnä haŋä-iqe, ii kimeŋqiyä” ätukqe.
Jisasi Iqu, mbqä wäuŋuä imäkmiŋuwä iquau huätä äpäsäwqatkqeŋqä* Matiu 21:12-13; Makä 11:15-17; Jonä 2:13-17
45 Itaŋga Iqu hiqäva-imäkqä aŋä täkŋä yäpä iŋgisa äpaquväqe, ämaqä nätmatqä mbqäŋqä imäkätqätaŋguwä iquauŋi, huätä päsäwqatätŋqä ipäqiyätä tii ätukqe. 46 “Goti Hanjuwä Iqueqä bukä iuŋi, tiiŋä äqänänä. ‘Ŋqä aŋi, Goti Hanjuwä Iquenyqä tääqä tpŋqä mätnätätŋqeqä.’ Asayä 56:7; Järämai 7:11 Iiŋä etaŋgqä-qe, he quwä-meqä iquauqä aŋä zä pmeqä eŋqä-paŋä imäkätqäŋäuä” ätukqe.
47 Iŋgaŋi Iqu hiunji ique-ique, Goti Hanjuwä Iqueqä hiqäva-imäkqä aŋä iu, qokä-apäkä iquau näqŋqä äwimiŋqe. Iiŋä etaŋgi, hiqäva-imäkqä naqä iquatä, kukŋuä-suqeŋqä näqŋqä iquatä, qokä-apäkä iu miqä hŋquatä, Ique pizqä päkpŋqä hänaqeŋqä qävqä imiŋuwi. 48 Qävqä ipiyä-qe, qokä-apäkä eeqänäŋä iqua, Ique qätä tänä äwipu pmetaŋgä, hänaqe änä mämoqumueqä ikuwi.

*19:10 Matiu 25:14-30

19:13 Ämaqä hŋqu wäuŋuä qaŋuä hŋquaqui-hŋque itäqetaŋi, mina hŋqunä menä.

19:28 Matiu 21:1-11; Makä 11:1-11; Jonä 12:12-19

§19:38 Apqä Bukä 118:26

*19:44 Matiu 21:12-13; Makä 11:15-17; Jonä 2:13-17

19:46 Asayä 56:7; Järämai 7:11