23
Yaisu aŋkwa á gíyá emnde geni a farfa hyema áte ire-aatare áza malum-aha á *tawraita antara *Farisa-aha
(Mark. 12:38-39; Luka 11:43, 46; 20:45-46)
Daaci a ba Yaisu á elvan ge jáháva antara pukura-aha: «Malum-aha á *tawraita antara *Farisa-aha wá, slera-aatare tá kwaraterse názu a ndahanaa tawraita á Muusa ge emnde ákyiye. Daaci fawatersaarefe, magaumága názena tá bakurná itare baɗemme. Amá wá, magauka názena tá maganá itare na ɗekiɗeki. Aɗaba názu tá kwaraterse ge emnde na, itare tá maŋka áte una ŋanna. Tá faterar gwatame ɗemɗeme ge emnde, amá itare ba gulanda-aatare keni tá feka átekwa ɗekiɗeki ge melaterumele. Baɗemme á názena tá maganá itare, tá magán ba geni a zhararaterzhárá emnde. Estuwa, tá puwa nayya-aha, tá dzeɓemá am duksa ba seke laya, tá ŋguɗaná áte wafke-aha-aatare antara áte erva-aha-aatare, ira tá saganve jeba á puwa-aha umele aŋkwa áte zane-aha-aatare. Ma am muŋri-ara keni itare tá kátá ba sleɗe na ni an dárádza jipu na. Am mashidi keni sleɗe-aatare sey á jauje ge náza á emnde baɗemme, ma ware keni á náterna. Tá kátá emnde tá ɗaháterá an “malum”, tá gater use an ga ire am dágave á zlamaha. Amá kure wá, vawaterteka baráma ge emnde geni tá ɗahákurá an malum-aha, aɗaba baɗemme á kure kwa ba egdzar mama, aŋkwa Malum á kure ba palle. Ɗahauka ura áte duniya na an dada ɗekiɗeki, aɗaba Eddekure ba palle aŋkwa am samaya. 10 A ɗaharakurka an male ɗekiɗeki, aɗaba aŋkwa Male á kure ba palle, ba ŋane una *Almasiihu. 11 Ma male ware am dágave á kure keni, a gevge walaɗi á kure. 12 Ma ware una a kantaa ba ŋane ire-aara na, sey tá de gánaaga. Áma edda una ni a gaa ire-aara wá, tá de kananteka.»
Yaisu á ɓalaterse zlaɗa á malum-aha á *tawraita an *Farisa-aha
(Mark. 12:40; Luka 11:39-42, 44, 52; 20:47)
13 «Watse zlaɗa ge kure malum-aha á *tawraita antara *Farisa-aha, kure kwa emnde a fida! Watse zlaɗa ge kure aɗaba kwá piyaterante dem *kwárá á Dadaamiya ge emnde. Kure keni dakuremka, emnde na tá kátá demda na keni kwa piyaterante.
(( 14 «Watse zlaɗa ge kure malum-aha á tawraita antara Farisa-aha, kure kwa emnde a fida! Kwá lyatervuwe duksa-aatare ge wegyegwar ŋwasha, daaci kwá slaɗanve maduwa-aha á kure geni tá fakura áte emnde a jirire. Aɗaba una ŋanna, zlaɗa á kure á de jauje ge náza á emnde baɗemme.))
15 «Watse zlaɗa ge kure malum-aha á tawraita antara Farisa-aha, kwa emnde a fida! Watse zlaɗa ge kure, aɗaba kwá aŋkwa ja ɗaba am larde-aha antara áte ire á haye-aha baɗemme, geni kwá shansha ura palle á gevge am dza á kure ge ɗaba nadina á kure. Má shakuránsha keni, kwá ganve edda-aara dza á kárá, á jakuruuje ba ge kure ma ser buwa keni.
16 «Watse zlaɗa ge kure malum-aha, wulfe na ni kwá táɗá wulfe-aha. Aɗaba a ba kure: Má ura zauze waɗa an *mashidi ƴaikke, ɓaaka názu á maganmága, sey máki a zu waɗa án dindar na am mashidi na lauktu á eɗɗaba waɗa-aara. 17 Kure wá, kwa uce-aha ba jire, kwa wulfe-aha! Ƴaikke ura-ara ŋane am duksa-aha ŋanna? Amaana ƴaikke dindar na am mashidi emtu? Tá eksetá mashidi wá, tá ganve dindar cuɗeɗɗe an ŋane emtu? 18 Kwa bántsa kure zlaɓe ádaliye wá: Má ura a zu waɗa an názu tá fa sadake átekwa wá, ɓaaka názu á maganmága ɗekiɗeki. Amá máki edda-aara a zu waɗa an sadake na átekwa na wá, á eɗɗaba waɗa-aara ŋanna. 19 Kure wá, kwa wulfe-aha! Ƴaikke ura-ara ŋane am duksa-aha ŋanna? Amaana ƴaikke sadake arge duksa na tá faná átekwa na emtu? Emtu ƴaikke duksa na tá fa sadake átekwa, á ganvá ŋane sadake ŋanna cuɗeɗɗe na he? 20 Yá ndaakur ba jirire, máki edda-aara zauze waɗa an duksa na tá faná sadake ge Dadaamiya átekwa na wá, edda-aara a zu waɗa an duksa ŋanna ira sadake na átekwa na keni. 21 Edda una má zauze waɗa an *mashidi ƴaikke, a zu waɗa an mashidi ka palle. A zu waɗa an Dadaamiya na am mashidi ŋanna keni. 22 Edda una a zu waɗa an samaya, a zu waɗa an kurshi á sleksire á Dadaamiya, ira Dadaamiya na á njá am kurshi ŋanna keni.
23 «Watse zlaɗa ge kure, malum-aha á *tawraita antara *Farisa-aha, aɗaba kwa emnde a fida! Ɗále-aha seke tara ɗale á minti, antara timba ira makshaksha wá, kwá aŋkwa vante luser-aara ge Dadaamiya. Amá duksa ƴaikke na á kwaratersa *tawraita ge emnde seke tara jirire, antara maggwire, ira dzayyire á ervauŋɗe wá, kwá maŋka. Mbate keni ma andze kwá maganá á ba antara una-aha ŋanna, ɓaaka una kwá ƴanseƴe. 24 Kure keni kwa wulfe-aha, kwá taɗa wulfe-aha seke kure. Kwá ƴemese ugjanja am yáwe á kure, amá ezlegwame wá, ƴemakurka, kwá shaná á ba antara ŋane.
25 «Watse zlaɗa ge kure malum-aha á tawraita an Farisa-aha, aɗaba kwa emnde a fida! Kwá bárá iga á náza sha duksa antara tasa-aha á za duksa á kure, amá an naha tara neylire, antara shagerkire am huɗe-aara. 26 Ekkure Farisa-aha wá, kwa wulfe-aha! Barawábárá emtsaaɗe huɗe á tasa-aha á kure, iga-aara watse á gevge tseɗaŋŋe.
27 «Watse zlaɗa ge kure malum-aha á tawraita antara Farisa-aha, kwa emnde a fida! Kure kwa ba seke irekhye-aha na an bárá an duksa dzayye, zariya am ice á emnde, amá am huɗe-aara wá, an naha ba se á emtsa, an weshege-aha gergere. 28 Kure keni kwa ba seke una ŋanna. Ágáshe wá, kwa emnde a jirire áza emnde, amá kwakya fida antara mándzawire am kure.»
Malum-aha á *tawraita an *Farisa-aha tá de ŋezleka am shairiya
(Luka 11:47-51)
29 «Watse zlaɗa ge kure malum-aha á *tawraita antara *Farisa-aha, aɗaba kwa emnde a fida! Kwá aŋkwa nderá irekhya á nabi-aha geni hayakuránháyá slera á eggye-aha á kure, kwá aŋkwa caɗa irekhya á emnde na ndza ta magaa jirire á Dadaamiya, 30 aley wá, a ba kure: Ma andze ŋá aŋkwa am zamane á eggye-aha á ŋere wá, ma ŋá melateruka ge ceɓa shifa á nabi-aha. 31 Ba kure keni diyakurdiya am ire á kure geni kwa wulfe-aha á emnde na ndza ta ceɓaa shifa á nabi-aha. 32 Naba magaumága slera á kure ƴawánka, zlawanaazle slera á eggye-aha á kure.
33 «Kwa havale-aha, kwa egdzara á pushe ba jire! Una ni kwá de ŋezla am shairiya, kwá duka á dem kárá á jahanáma, a ba kure? Kwá ŋezleka ɗekiɗeki. 34 Aɗaba una ŋanna yá ndaakur ba jirire, cenaucena elva na: Watse yá ɓelakurá nabi-aha, antara emnde a eŋkale, ira malum-aha, amá emnde umele-aatare watse kwá ceɓa shifa-aatare, emnde umele watse kwá zleŋeláterá áte dzaŋgala, emnde umele watse kwá slerpáterá an ja am mashidi-aha á kure, watse kwá de tatayatertátaya am ekse-aha baɗemme. 35 Daaci baɗemme á uzhe á emnde cuɗeɗɗe na ndza ta ceɓateraa am duniya na, kwaye emtsa á Habila, sem emtsa á Zakariya baɗemme á ba am mbiye á kure. Zakariya na wá, yá ndahá elva á Zakariya egdza á Barakiya na ndza kwa janaa am dagave á tara bere cuɗeɗɗe antara duksa na tá faná sadake ge Dadaamiya átekwa na. 36 Una yá ndaakur ba jirire: Baɗemme á uzhe á emnde ŋanna á ba am mbiye á emnde a zamáne na!»
Elva á Yaisu áte Urusaliima
(Luka 13:34-35)
37 «Urusaliima, Urusaliima, ekka ka ceɓaa nabi-aha, ka ceɓaa emnde na a ɓelateraa Dadaamiya an nákwá! Ser kwakya una yá kátá jema emnde á ŋa ásezerwa, ba seke náza á mama á ukkula, máki a jemaa egdzara-aara á dem ekta á zlambake-aara. Amá kwalakefkwale. 38 Kina wá, ƴanakaaƴa, ká de gev ba kaamba! 39 Yá ndaakur ba jirire: Kwá puweteka ice á kure áte iya mazla-aara, dem sarte na ni watse kwá bánba ba kure an we á kure ganakini a ganga Dadaamiya barka ge edda una a sawa an zhera á Yaakadada na!»