5
So̱ꞌo̱ ni̱ xa̱a̱ a̱ kii̱ꞌ ni̱ ka̱na̱ Jesús Simón Pedro te̱ ku̱ndu̱u̱ ra̱ nda̱ꞌaꞌ xaꞌa̱ꞌ a̱
(Mt. 4:18-22; Mr. 1:16-20)
Untaꞌ kii̱ꞌ iinꞌ Jesús yu̱ꞌuꞌ mi̱ni̱ ña̱ na̱niꞌ Genesaret ndii, kuaꞌa̱ꞌ xa̱va̱ꞌa̱ ne̱ yivi̱ꞌ ni̱ yoo̱ i̱kanꞌ nde̱e̱ ni̱ ku̱ꞌniꞌ ña̱ꞌaꞌ ni̱a̱ xaꞌa̱ꞌ a̱ ña̱ kuni ku̱ni̱ so̱ꞌo̱ ni̱a̱ tu̱ꞌu̱n Ndiosí. Te̱ ni̱ xi̱ni̱ Jesús itaꞌ uvi̱ taꞌan tundo̱oꞌ ya̱ti̱n yu̱ꞌuꞌ mi̱ni̱ ja̱a̱nꞌ. Te̱ itaꞌ so̱ꞌo̱ nu̱ꞌ, sa̱kanꞌ ña̱ xa̱ ni̱ ki̱e̱e̱ te̱ tava̱ꞌ ti̱a̱kaꞌ te̱ na̱ti̱a̱ ra̱ ñu̱nu̱ꞌ ra̱. Sa̱kanꞌ te̱ ni̱ sko̱ꞌnuꞌ a̱ ti̱xi̱n tundo̱oꞌ Simón, te̱ ni̱ xika̱n a̱ ña̱ ku̱xikaꞌ ra̱ sie xiinꞌ nu̱ꞌ yu̱ꞌuꞌ mi̱ni̱ ja̱a̱nꞌ. Sa̱kanꞌ te̱ ni̱ xi̱ku̱nduꞌu̱ꞌ a̱, te̱ nde̱e̱ ti̱xi̱n tunꞌ ja̱a̱nꞌ ni̱ xa̱ꞌaꞌ a̱ sa̱niaꞌá a̱ ne̱ yivi̱ꞌ kuaꞌa̱ꞌ ja̱a̱nꞌ. Te̱ kii̱ꞌ ndi̱ꞌi̱ ni̱ kaꞌa̱n a̱ xiinꞌ ne̱ ja̱a̱nꞌ, te̱ ni̱ kaꞌa̱n a̱ xiinꞌ Simón ja̱a̱nꞌ ndii:
―Toꞌo̱ꞌ ndo̱ꞌ xiinꞌ tundo̱oꞌ yoꞌoꞌ nde̱e̱ miiꞌ kunu kaa̱ꞌ, te̱ sko̱ꞌniꞌ ndo̱ꞌ ñu̱nu̱ꞌ te̱ ti̱i̱n ndo̱ꞌ ti̱a̱kaꞌ ―ni̱ kachi̱ a̱.
Te̱ ni̱ na̱kui̱i̱n Simón nuu̱ꞌ a̱ ndii:
―Maestro, niiꞌ ñu̱u ndiꞌe̱ꞌ ni̱ xika̱ ndi̱e̱eꞌ va̱ ndu̱ ta̱va̱ꞌ ndu̱ ti̱a̱kaꞌ, te̱ kö̱o̱ꞌ xa̱chiꞌ riꞌ ni̱ ti̱i̱n ndu̱. Ndisu̱ xaꞌa̱ꞌ a̱ ña̱ yoꞌó kaꞌán ndii, va̱ꞌa̱ kuꞌu̱n e̱ꞌ te̱ sko̱ꞌniꞌ ndu̱ ñu̱nu̱ꞌ ti̱xi̱n ti̱kui ―ni̱ kachi̱ ra̱.
Te̱ kii̱ꞌ ni̱ sko̱ꞌniꞌ ra̱ ñu̱nu̱ꞌ ja̱a̱nꞌ ndii, kuaꞌa̱ꞌ xa̱va̱ꞌa̱ ti̱a̱kaꞌ ni̱ ti̱i̱n ra̱, te̱ ñu̱nu̱ꞌ ra̱ ndii, xa̱ yoo a̱ tiaꞌndi̱a̱ a̱. Sa̱kanꞌ te̱ ni̱ ka̱na̱ nda̱ꞌaꞌ ra̱ te̱ ndiakaꞌ taꞌanꞌ xiinꞌ ra̱, te̱ ñuꞌuꞌ i̱nga̱ tundo̱oꞌ, te̱ chi̱ndi̱e̱eꞌ ña̱ꞌaꞌ ra̱. Te̱ ni̱ xa̱a̱ te̱ ja̱a̱nꞌ, te̱ ni̱ sa̱kutuꞌ xa̱va̱ꞌa̱ ra̱ uvi̱ sa̱aꞌ tundo̱oꞌ ja̱a̱nꞌ ndee xa̱ku̱ꞌ va̱, te̱ nde̱kaꞌnu̱ nu̱ꞌ. Te̱ kii̱ꞌ ni̱ xi̱ni̱ Simón Pedro ña̱ ni̱ yoo̱ i̱kanꞌ ndii, ni̱ xi̱kuii̱n xitiꞌ ra̱ nuu̱ꞌ Jesús, te̱ ni̱ kaꞌa̱n ra̱ ndii:
―Tákuiꞌe, ku̱xi̱o̱o̱ u̱nꞌ nuu̱ꞌ i̱, sa̱kanꞌ ña̱ te̱ ndisoꞌ kua̱chi̱ nduuꞌ i̱ ―ni̱ kachi̱ ra̱.
Ni̱ kaꞌa̱n Simón ja̱a̱nꞌ sa̱kanꞌ xaꞌa̱ꞌ ña̱ ni̱ na̱nda̱ni̱ yiꞌvi va̱ ra̱ xiinꞌ te̱ ndiakaꞌ taꞌanꞌ xiinꞌ ra̱ xaꞌa̱ꞌ a̱ ka̱ ni̱ ti̱i̱n ra̱ kuaꞌa̱ꞌ yaꞌa̱ ti̱a̱kaꞌ. 10 Te̱ sa̱kanꞌ tu̱ i̱nga̱ te̱ ndiakaꞌ taꞌanꞌ xiinꞌ ra̱, te̱ nduuꞌ Jacobo, xiinꞌ Juan, te̱ nduuꞌ siꞌe̱ Zebedeo ndii, ni̱ na̱nda̱ni̱ yiꞌvi ra̱. Te̱ ni̱ kaꞌa̱n Jesús xiinꞌ Simón ndii:
―Kuän yiꞌvi u̱nꞌ, ta̱a̱. Sa̱kanꞌ ña̱ nde̱e̱ vi̱ti̱n te̱ nde̱e̱ nuu̱ꞌ kuꞌu̱n e̱ꞌ ndii, ta̱va̱ꞌ ndo̱ꞌ ne̱ yivi̱ꞌ nuu̱ꞌ kua̱chi̱ ni̱a̱ te̱ ku̱ndiku̱n ni̱a̱ yuꞌu̱ ―ni̱ kachi̱ a̱.
11 Te̱ kii̱ꞌ ndi̱ꞌi̱ ni̱ xta̱ꞌniꞌ Simón tundo̱oꞌ xiinꞌ te̱ ndiakaꞌ taꞌanꞌ xiinꞌ ra̱ ja̱a̱nꞌ nde̱e̱ yu̱ꞌuꞌ mi̱ni̱ ndii, ni̱ na̱ko̱o̱ ra̱ nu̱ꞌ xiinꞌ sa̱kuuꞌ a̱, te̱ kuaꞌa̱n ra̱ xiinꞌ Jesús.
So̱ꞌo̱ ni̱ xa̱a̱ a̱ kii̱ꞌ ni̱ sa̱ndaꞌa Jesús i̱i̱n te̱ kumiꞌ kuiꞌe̱ teꞌi
(Mt. 8:1-4; Mr. 1:40-45)
12 I̱i̱n kivi̱ꞌ kii̱ꞌ xikaꞌ Jesús i̱i̱n ñu̱u̱ ndii, ni̱ xa̱a̱ i̱i̱n te̱ kumiꞌ kuiꞌe̱ teꞌi ka̱niiꞌ ñu̱ꞌuꞌ ndeꞌi̱ ra̱. Te̱ kii̱ꞌ ni̱ xi̱ni̱ ña̱ꞌaꞌ ra̱ ndii, ni̱ xi̱kuii̱n xitiꞌ ra̱, te̱ ni̱ ka̱ta̱ndi̱e̱e̱ ra̱ nuu̱ꞌ ra̱ nde̱e̱ nuu̱ꞌ ñu̱ꞌuꞌ nuu̱ꞌ Jesús, te̱ ni̱ kaꞌa̱n ndaꞌvi ra̱ xiinꞌ a̱ ndii:
―Tákuiꞌe, naaꞌ kuní u̱nꞌ ndii, ku̱vi̱ sa̱ndaꞌa u̱nꞌ yuꞌu̱ nuu̱ꞌ kuiꞌe̱ ña̱ ndoꞌoꞌ i̱ ―ni̱ kachi̱ ra̱.
13 Te̱ ni̱ sa̱na̱kaá a̱ nda̱ꞌaꞌ a̱, te̱ ni̱ tondi̱a̱ nda̱ꞌaꞌ ña̱ꞌaꞌ a̱ kaꞌán a̱ xiinꞌ ra̱ ndii:
―Kuni sa̱ndaꞌa i̱ yoꞌó. Nda̱ꞌa̱ kii̱ꞌ u̱nꞌ ―ni̱ kachi̱ a̱.
Te̱ xa̱ numi̱ꞌ sa̱kanꞌ, te̱ ni̱ ki̱e̱e̱ ña̱ꞌaꞌ kuiꞌe̱ ja̱a̱nꞌ. 14 Sa̱kanꞌ te̱ ni̱ kaꞌa̱n chuunꞌ a̱ xiinꞌ ra̱ ña̱ käꞌa̱n ra̱ xiinꞌ nde̱e̱ i̱i̱n ne̱ yivi̱ꞌ sa̱a̱ ni̱ xa̱a̱ a̱, te̱ ni̱ nda̱ꞌa̱ ra̱. Te̱ ni̱ kaꞌa̱n ka̱ a̱ xiinꞌ ra̱ ndii:
―Kuaꞌan, te̱ niaꞌa̱ xiinꞌ mi̱iꞌ u̱nꞌ nuu̱ꞌ sutu̱ ña̱ xa̱ ni̱ nda̱ꞌa̱ u̱nꞌ. Te̱ na̱soko̱ꞌ u̱nꞌ ña̱ꞌa̱ nuu̱ꞌ Ndiosí xaꞌa̱ꞌ ña̱ xa̱ ni̱ nda̱ꞌa̱ u̱nꞌ, naa ni̱ kaꞌa̱n chuunꞌ Moisés, te̱ ku̱ni̱ ne̱ yivi̱ꞌ ña̱ ni̱ nda̱ꞌa̱ xna̱ꞌa̱ u̱nꞌ ―ni̱ kachi̱ a̱.
15 Te̱ ndii, so̱ꞌo̱ kikú te̱ kikú ka̱ kuento xaꞌa̱ꞌ Jesús. Te̱ kuaꞌa̱ꞌ xa̱va̱ꞌa̱ ne̱ yivi̱ꞌ nakayá nuu̱ꞌ a̱ te̱ ku̱ni̱ so̱ꞌo̱ ni̱a̱ ña̱ kaꞌán a̱, te̱ sa̱ndaꞌa tu̱ ña̱ꞌaꞌ a̱ nuu̱ꞌ kuiꞌe̱ ña̱ ndoꞌoꞌ ni̱a̱. 16 Ndisu̱ Jesús ndii, kuaꞌa̱n chito̱ a̱ miiꞌ kataxi̱nꞌ te̱ nda̱tuꞌunꞌ a̱ xiinꞌ Ndiosí.
So̱ꞌo̱ ni̱ xa̱a̱ a̱ kii̱ꞌ ni̱ sa̱ndaꞌa Jesús i̱i̱n te̱ kuiꞌe xaꞌa̱ꞌ
(Mt. 9:1-8; Mr. 2:1-12)
17 Te̱ untaꞌ tu̱, kii̱ꞌ saniaꞌá Jesús ne̱ yivi̱ꞌ ndii, ni̱ xi̱ku̱ndiee̱ kuaꞌa̱ꞌ te̱ fariseo xiinꞌ kuaꞌa̱ꞌ te̱ saniaꞌá tu̱ꞌu̱n nde̱iꞌ Ndiosí. Ni̱ ki̱e̱e̱ te̱ ja̱a̱nꞌ sa̱kuuꞌ ñu̱u̱ ña̱ ñuꞌuꞌ nuu̱ꞌ ñu̱ꞌuꞌ Galilea, xiinꞌ ñu̱u̱ Jerusalén, xiinꞌ sa̱kuuꞌ i̱nga̱ nda̱ꞌaꞌ a̱ ña̱ ñuꞌuꞌ nuu̱ꞌ ñu̱ꞌuꞌ Judea. Te̱ yoo ña̱ ndi̱e̱eꞌ xto̱ꞌo̱ e̱ꞌ Ndiosí xiinꞌ Jesús te̱ sa̱ndaꞌa a̱ ne̱ yivi̱ꞌ. 18 I̱kanꞌ te̱ ni̱ nde̱kui̱e̱ ku̱miꞌ taꞌan te̱ yivi̱ꞌ ndisoꞌ ra̱ i̱i̱n te̱ kuiꞌe xaꞌa̱ꞌ, kanuꞌ ra̱ nuu̱ꞌ i̱i̱n tunꞌ xto̱. Te̱ ja̱a̱nꞌ ndii, ni̱ xika̱ ra̱ ko̱ꞌni̱ ra̱ vi̱ꞌe̱ xiinꞌ te̱ kuiꞌe xaꞌa̱ꞌ ja̱a̱nꞌ te̱ chi̱ka̱nduꞌu̱ꞌ ña̱ꞌaꞌ ra̱ nuu̱ꞌ Jesús. 19 Ndisu̱ nï̱ ku̱vi̱ ku̱ya̱ti̱n ra̱ nuu̱ꞌ a̱ xaꞌa̱ꞌ ña̱ kuaꞌa̱ꞌ va̱ ne̱ yivi̱ꞌ ñuꞌuꞌ vi̱ꞌe̱ a̱ ja̱a̱nꞌ, sa̱kanꞌ na ni̱ ka̱a̱ ra̱ xíniꞌ vi̱ꞌe̱ xiinꞌ te̱ kuni ku̱vi̱ ja̱a̱nꞌ, te̱ ni̱ sa̱nu̱ndiaꞌá ra̱ ndiaꞌviꞌ chi̱o̱. Sa̱kanꞌ te̱ ni̱ sa̱nuuꞌ ra̱ tunꞌ xto̱ miiꞌ kanduꞌu̱ꞌ te̱ kuni ku̱vi̱ ja̱a̱nꞌ ma̱ꞌinꞌ vi̱ꞌe̱ ja̱a̱nꞌ nuu̱ꞌ a̱. 20 Te̱ kii̱ꞌ ni̱ xi̱ni̱ Jesús ña̱ i̱ni̱ te̱ yivi̱ꞌ ja̱a̱nꞌ xini ña̱ꞌaꞌ ra̱ ndii, ni̱ kaꞌa̱n a̱ xiinꞌ te̱ kuni ku̱vi̱ ja̱a̱nꞌ ndii:
―Te̱ yivi̱ꞌ kuaꞌa, kaꞌán i̱ xiinꞌ u̱nꞌ ña̱ xa̱ ni̱ ndo̱yo̱ kua̱chi̱ u̱nꞌ ―ni̱ kachi̱ a̱.
21 Sa̱kanꞌ te̱, te̱ saniaꞌá tu̱ꞌu̱n nde̱iꞌ Ndiosí xiinꞌ te̱ fariseo ndii, ni̱ xa̱ꞌaꞌ kaꞌán ra̱ xiinꞌ nimá ra̱ ndii: “¿Yoo nduuꞌ te̱ yivi̱ꞌ kaa̱ꞌ, tuu ra̱, na kani̱a̱ꞌa ra̱ xaꞌa̱ꞌ Ndiosí? Sa̱kanꞌ ña̱ Ndiosí kui̱ti̱ꞌ yoo ndi̱e̱e̱ꞌ te̱ sa̱ndoyoꞌ a̱ kua̱chi̱ ne̱ yivi̱ꞌ.” 22 Ndisu̱ Jesús ndii, ni̱ xi̱ni̱ a̱ ña̱ kaꞌán te̱ ja̱a̱nꞌ xiinꞌ nimá ra̱, te̱ ni̱ kaꞌa̱n a̱ xiinꞌ ra̱ ndii:
―Vä̱ꞌa̱ kaꞌán ndo̱ꞌ xiinꞌ nimá ndo̱ꞌ xaꞌa̱ꞌ i̱. 23 ¿Ndee ña̱ nduuꞌ ña̱ xa̱ku̱ꞌ ka̱ vixi kaꞌa̱n i̱ xiinꞌ te̱ kaa̱ꞌ, tuu ndoꞌó? ¿Ñáá ña̱ xa̱ ni̱ ndo̱yo̱ kua̱chi̱ ra̱ uun ñáá ña̱ ndo̱koo̱ ra̱ te̱ kuꞌu̱n ra̱? 24 Sa̱kanꞌ na kuiiꞌ niaꞌa̱ yuꞌu̱, ña̱ nduuꞌ tu̱ te̱ yivi̱ꞌ, ndoꞌó ña̱ kumiꞌ i̱ ndi̱e̱e̱ꞌ i̱i̱n yivi̱ꞌ te̱ sa̱ndoyoꞌ i̱ kua̱chi̱ ne̱ yivi̱ꞌ ―ni̱ kachi̱ a̱.
Sa̱kanꞌ te̱ ni̱ kaꞌa̱n a̱ xiinꞌ te̱ kuiꞌe xaꞌa̱ꞌ ja̱a̱nꞌ ndii:
―Xiinꞌ yoꞌó kaꞌán i̱. Ndo̱koo̱ u̱nꞌ, te̱ na̱ꞌi̱n u̱nꞌ tunꞌ xto̱ u̱nꞌ, te̱ nuꞌu̱ u̱nꞌ vi̱ꞌe̱ u̱nꞌ ―ni̱ kachi̱ a̱.
25 Xa̱kaꞌán e̱ꞌ, te̱ ni̱ ndo̱ndi̱chi̱ ra̱, te̱ ni̱ na̱ꞌi̱n ra̱ tunꞌ xto̱ ra̱ miiꞌ ni̱ ka̱nduꞌu̱ꞌ ra̱, te̱ nuu̱ꞌ niꞌnuꞌ sa̱kuuꞌ ne̱ yivi̱ꞌ ja̱a̱nꞌ, te̱ ni̱ ke̱ta̱ ra̱ xakaꞌnuꞌ ra̱ Ndiosí kuaꞌa̱n ra̱. 26 Te̱ ni̱ na̱nda̱ni̱ va̱ sa̱kuuꞌ ne̱ yivi̱ꞌ ja̱a̱nꞌ, te̱ ni̱ xa̱kaꞌnuꞌ ni̱a̱ Ndiosí, te̱ yiꞌvi xa̱va̱ꞌa̱ ni̱a̱ kaꞌán ni̱a̱ ndii:
―Vi̱ti̱n ndii, ni̱ xi̱ni̱ e̱ꞌ i̱i̱n chu̱u̱n kaꞌnuꞌ kooꞌ chukuuꞌ ―kachi ni̱a̱.
So̱ꞌo̱ ni̱ xa̱a̱ a̱ kii̱ꞌ ni̱ ka̱na̱ Jesús Leví Mateo
(Mt. 9:9-13; Mr. 2:13-17)
27 Ndi̱ꞌi̱ ja̱a̱nꞌ te̱ ni̱ ke̱ta̱ Jesús kuaꞌa̱n a̱, te̱ ni̱ xi̱ni̱ a̱ i̱i̱n te̱ kendiaa̱ꞌ yaꞌviꞌ xaꞌa̱ꞌ ñu̱u̱ Roma, te̱ na̱niꞌ Leví. Te̱ ja̱a̱nꞌ ndii, nduꞌu̱ꞌ ra̱ miiꞌ kendiaa̱ꞌ yaꞌviꞌ ra̱. Te̱ ni̱ kaꞌa̱n a̱ xiinꞌ ra̱ ndii:
―Ni̱a̱ꞌa̱, te̱ ku̱ndiku̱n u̱nꞌ yuꞌu̱ ―ni̱ kachi̱ a̱.
28 Sa̱kanꞌ te̱ ni̱ ndo̱ndi̱chi̱ ra̱, te̱ ni̱ na̱ko̱o̱ ra̱ sa̱kuuꞌ chu̱u̱n nuu̱ꞌ ra̱, te̱ ni̱ xi̱ku̱ndiku̱n ña̱ꞌaꞌ ra̱. 29 Te̱ ni̱ xa̱ꞌa̱ Leví ja̱a̱nꞌ i̱i̱n vi̱koꞌ chie̱ vi̱ꞌe̱ ra̱ xaꞌa̱ꞌ Jesús. Te̱ kuaꞌa̱ꞌ te̱ kendiaa̱ꞌ yaꞌviꞌ xaꞌa̱ꞌ ñu̱u̱ Roma ni̱ ki̱xi̱n xiinꞌ tu̱ku̱ ne̱ yivi̱ꞌ, te̱ ni̱ xi̱xi̱ ni̱a̱ xiinꞌ ra̱ xiinꞌ Jesús nuu̱ꞌ mesa. 30 Te̱ te̱ fariseo xiinꞌ te̱ saniaꞌá tu̱ꞌu̱n nde̱iꞌ Ndiosí ndii, ni̱ kaꞌa̱n kuiꞌe ra̱ xiinꞌ te̱ nda̱ꞌaꞌ xaꞌa̱ꞌ a̱ ndii:
―Vä̱ꞌa̱ xa̱chiꞌ xixiꞌ ndo̱ꞌ, te̱ xiꞌiꞌ ndo̱ꞌ xiinꞌ te̱ kendiaa̱ꞌ yaꞌviꞌ ñaa̱ꞌ xiinꞌ i̱nga̱ ka̱ te̱ xaaꞌ tu̱ kua̱chi̱ ―ni̱ kachi̱ ra̱.
31 Sa̱kanꞌ te̱ ni̱ kaꞌa̱n Jesús ndii:
―Ne̱ va̱ꞌa̱ kuni ndii, küní ni̱a̱ te̱ tatanꞌ, süu̱ꞌ ja̱a̱nꞌ ndii ne̱ kuni ku̱vi̱ kui̱ti̱ꞌ kuní ra̱. 32 Te̱ yuꞌu̱ ndii, kuä̱xi̱ i̱ te̱ ka̱na̱ i̱ ne̱ tuu ña̱ xachuunꞌ nda̱ku ni̱a̱. Süu̱ꞌ ja̱a̱nꞌ ndii kua̱xi̱ i̱, te̱ ka̱na̱ i̱ ne̱ xiní ña̱ yoo kua̱chi̱ ni̱a̱ te̱ na̱ma̱ ni̱a̱ nimá ni̱a̱ ―ni̱ kachi̱ a̱.
Yoꞌoꞌ kaꞌán Jesús ña̱ nduuꞌ a̱ nde̱e̱ naa i̱i̱n te̱ tundaꞌáꞌ
(Mt. 9:14-17; Mr. 2:18-22)
33 Sa̱kanꞌ te̱ ni̱ kaꞌa̱n ka̱ te̱ ja̱a̱nꞌ xiinꞌ a̱ ndii:
―Te̱ nda̱ꞌaꞌ xaꞌa̱ꞌ Juan ndii, yoo ndi̱ti̱a̱ chito̱ va̱ ra̱. Te̱ kaꞌán chito̱ va̱ tu̱ ra̱ xiinꞌ Ndiosí. Te̱ sa̱kanꞌ tu̱ xaaꞌ te̱ nda̱ꞌaꞌ xaꞌa̱ꞌ te̱ fariseo. Ndisu̱ te̱ nda̱ꞌaꞌ xaꞌa̱ꞌ yoꞌó ndii, xixiꞌ ra̱, te̱ xiꞌiꞌ ra̱ tiaa̱n tiaa̱n ―ni̱ kachi̱ ra̱.
34 Te̱ ni̱ kaꞌa̱n Jesús xiinꞌ ra̱ ndii:
―¿Ñáá ku̱vi̱ ti̱i̱n ndi̱e̱eꞌ e̱ꞌ ne̱ yivi̱ꞌ, ne̱ ñuꞌuꞌ miiꞌ yoo ña̱ tundaꞌáꞌ, te̱ ko̱o̱ ndi̱ti̱a̱ ni̱a̱ kii̱ꞌ nduꞌu̱ꞌ ka̱ te̱ tundaꞌáꞌ xiinꞌ ni̱a̱? 35 Ndisu̱ xaa̱ i̱i̱n kivi̱ꞌ kii̱ꞌ tu̱ꞌu̱n ne̱ yivi̱ꞌ te̱ tundaꞌáꞌ ja̱a̱nꞌ, te̱ kii̱ꞌ sa̱kanꞌ ndii, kuni̱ a̱ ka̱ka̱ ndi̱ti̱a̱ ne̱ ja̱a̱nꞌ ―ni̱ kachi̱ a̱.
36 Te̱ ni̱ kaꞌa̱n tu̱ a̱ i̱i̱n ña̱ kaꞌán ndi̱a̱a̱ xiinꞌ te̱ fariseo xiinꞌ te̱ saniaꞌá tu̱ꞌu̱n nde̱iꞌ Ndiosí ndii:
―Nde̱e̱ i̱i̱n ne̱ yivi̱ꞌ xäꞌndia i̱i̱n tuꞌu̱nꞌ toto̱ xa̱aꞌ, te̱ naꞌmaꞌ ndi̱a̱a̱ ni̱a̱ toto̱ ya̱taꞌ. Naaꞌ sa̱a̱ ni̱a̱ sa̱kanꞌ ndii, ka̱ꞌndi̱a̱ saka ni̱a̱ ña̱ xa̱aꞌ ja̱a̱nꞌ, te̱ näkuitá a̱ xiinꞌ toto̱ ya̱taꞌ ja̱a̱nꞌ. 37 Te̱ nde̱e̱ i̱i̱n tu̱ ne̱ yivi̱ꞌ ndii, täa̱nꞌ ni̱a̱ vino xa̱aꞌ ti̱xi̱n i̱i̱nꞌ ya̱taꞌ. Sa̱kanꞌ ña̱ naaꞌ sa̱a̱ ni̱a̱ sa̱kanꞌ ndii, kii̱ꞌ kuiya̱ꞌ raꞌ ndii, tiaꞌndi̱a̱ i̱i̱nꞌ ja̱a̱nꞌ, te̱ kuiti̱a̱ ndo̱o̱ raꞌ, te̱ ndo̱ñuꞌuꞌ saka tu̱ i̱i̱nꞌ ja̱a̱nꞌ. 38 Sa̱kanꞌ na kuiiꞌ kuní a̱ ña̱ ta̱a̱nꞌ e̱ꞌ vino xa̱aꞌ ti̱xi̱n i̱i̱nꞌ xa̱aꞌ. 39 Te̱ nde̱e̱ i̱i̱n ne̱ yivi̱ꞌ kii̱ꞌ xiꞌiꞌ ni̱a̱ vino ya̱taꞌ va̱ ndii, küni ko̱ꞌo̱ ka̱ ni̱a̱ teꞌ xa̱aꞌ, sa̱kanꞌ ña̱ kaꞌán ni̱a̱ ndii, xavixínꞌ ka̱ teꞌ ya̱taꞌ ja̱a̱nꞌ ―ni̱ kachi̱ Jesús.