1 Sa̱kanꞌ te̱ ni̱ ke̱ta̱ Jesús i̱kanꞌ xiinꞌ te̱ nda̱ꞌaꞌ xaꞌa̱ꞌ a̱, te̱ ni̱ na̱ndi̱koꞌ a̱ ñu̱u̱ miiꞌ ni̱ xa̱ꞌnu̱ a̱. 2 Te̱ kii̱ꞌ ni̱ xa̱a̱ kivi̱ꞌ sábado, ña̱ xina̱ndiee̱ꞌ ne̱ yivi̱ꞌ ndii, ni̱ xa̱ꞌaꞌ a̱ saniaꞌá a̱ ne̱ yivi̱ꞌ ti̱xi̱n vi̱ꞌe̱ miiꞌ nakayá ne̱ ñu̱u̱ ja̱a̱nꞌ. Te̱ kuaꞌa̱ꞌ ne̱ ni̱ na̱kaya̱ i̱kanꞌ kii̱ꞌ ni̱ xi̱ni̱ so̱ꞌo̱ ni̱a̱ ña̱ kaꞌán a̱ ndii, ni̱ na̱nda̱ni̱ ni̱a̱, kaꞌán ni̱a̱ ndii:

―¿Miiꞌ ka̱ vi̱ꞌ tu̱ ni̱ sa̱kuaa̱n te̱ kaa̱ꞌ? Te̱, ¿miiꞌ tu̱ kua̱xi̱ ña̱ xini tuní ra̱? Te̱, ¿miiꞌ ka̱ vi̱ꞌ tu̱ kua̱xi̱ ña̱ ndi̱e̱eꞌ ra̱ te̱ ku̱vi̱ xaaꞌ ra̱ chu̱u̱n kaꞌnuꞌ kooꞌ chukuuꞌ ja̱a̱nꞌ? 3 Te̱ tuxiꞌ i̱tunꞌ kui̱ti̱ꞌ nduuꞌ ra̱. Te̱ xiní e̱ꞌ ña̱ siꞌe̱ María nduuꞌ ra̱. Te̱ xiní tu̱ e̱ꞌ ña̱ni̱ ra̱ Jacobo, xiinꞌ José, xiinꞌ Judas, xiinꞌ Simón. Te̱ ñu̱u̱ yoꞌoꞌ ndi̱e̱e̱ꞌ tu̱ ña̱ꞌaꞌ taꞌanꞌ ra̱ ―ni̱ kachi̱ xiinꞌ taꞌanꞌ ni̱a̱.

Xaꞌa̱ꞌ a̱ ja̱a̱nꞌ na ni̱ na̱saa̱ꞌ ni̱a̱, te̱ nï̱ ka̱ndi̱xaꞌ ña̱ꞌaꞌ ni̱a̱. 4 Sa̱kanꞌ te̱ ni̱ kaꞌa̱n Jesús xiinꞌ ni̱a̱ ndii:

―Te̱ kaꞌán tiakú tu̱ꞌu̱n Ndiosí ndii, xitoꞌ kaꞌnuꞌ ña̱ꞌaꞌ sa̱kuuꞌ ne̱ yivi̱ꞌ. Ndisu̱ ne̱ ndieeꞌ ñu̱u̱ mi̱iꞌ ra̱ xiinꞌ ne̱ i̱i̱n kuuꞌ xiinꞌ ra̱, xiinꞌ ne̱ ndieeꞌ vi̱ꞌe̱ ra̱ ndii, xïtoꞌ kaꞌnuꞌ ña̱ꞌaꞌ ni̱a̱ ―ni̱ kachi̱ a̱ xiinꞌ ne̱ ja̱a̱nꞌ.

5 Te̱ nï̱ ku̱vi̱ sa̱a̱ a̱ nde̱e̱ i̱i̱n chu̱u̱n kaꞌnuꞌ kooꞌ chukuuꞌ i̱kanꞌ. Ndiaꞌviꞌ kui̱ti̱ꞌ ne̱ yivi̱ꞌ ni̱ sa̱ndaꞌa a̱ kii̱ꞌ chinduꞌu̱ꞌ a̱ nda̱ꞌaꞌ a̱ xíniꞌ ni̱a̱. 6 Te̱ ni̱ na̱nda̱ni̱ va̱ Jesús xaꞌa̱ꞌ ña̱ ï̱ni̱ ne̱ ja̱a̱nꞌ xini ña̱ꞌaꞌ ni̱a̱. Te̱ ni̱ xi̱nuꞌni̱ a̱ sa̱kuuꞌ ñu̱u̱ ña̱ ñuꞌuꞌ ya̱ti̱n i̱kanꞌ saniaꞌá tu̱ꞌu̱n Ndiosí.

7 Sa̱kanꞌ te̱ ni̱ ka̱na̱ siinꞌ Jesús te̱ uxi̱ uvi̱ taꞌan te̱ nda̱ꞌaꞌ xaꞌa̱ꞌ a̱, te̱ ni̱ ti̱a̱nu̱ꞌ a̱ uvi̱ taꞌan uvi̱ taꞌan ra̱ te̱ kun kaꞌa̱n ndo̱so̱ꞌ ra̱ tu̱ꞌu̱n a̱. Te̱ ni̱ ta̱xi̱ tu̱ a̱ ndi̱e̱e̱ꞌ ra̱ te̱ ta̱va̱ꞌ ra̱ ña̱ ndi̱va̱ꞌa̱ ña̱ ñuꞌuꞌ nimá ne̱ yivi̱ꞌ. 8 Te̱ ni̱ kaꞌa̱n chuunꞌ a̱ xiinꞌ ra̱ ña̱ kö̱ni̱ꞌi̱ ra̱ nde̱e̱ i̱i̱n ña̱ꞌa̱ kuꞌu̱n ra̱ i̱chiꞌ, süu̱ꞌ ja̱a̱nꞌ ndii tunꞌ katuviꞌ kui̱ti̱ꞌ ra̱ ko̱ni̱ꞌi̱ ra̱. Te̱ kö̱ni̱ꞌi̱ ra̱ tindaa̱ꞌ, ni̱ nde̱e̱ ña̱ xaxi̱ꞌ, ni̱ nde̱e̱ xu̱ꞌunꞌ. 9 Te̱ ni̱ kaꞌa̱n a̱ xiinꞌ ra̱ ña̱ kuꞌu̱n ra̱ xiinꞌ ndixa̱nꞌ ña̱ xa̱ kiꞌiꞌ kui̱ti̱ꞌ ra̱, te̱ sa̱kanꞌ tu̱ toto̱ ña̱ xa̱ niꞌnuꞌ kui̱ti̱ꞌ ra̱ kuꞌu̱n ra̱ xiinꞌ. 10 Te̱ ni̱ kaꞌa̱n ka̱ a̱ xiinꞌ ra̱ ndii:

―Ndee ka̱ vi̱ꞌe̱ ne̱ yivi̱ꞌ miiꞌ xaa̱ ndo̱ꞌ ndii, i̱kanꞌ kui̱ti̱ꞌ ku̱ndi̱e̱e̱ ndo̱ꞌ nde̱e̱ ki̱e̱e̱ ndo̱ꞌ ñu̱u̱ ja̱a̱nꞌ. 11 Te̱ naaꞌ xaa̱ꞌ ndo̱ꞌ i̱i̱n xaanꞌ te̱ nätiinꞌ va̱ꞌa̱ ne̱ yivi̱ꞌ ndoꞌó, te̱ ni̱ nde̱e̱ täxiꞌ so̱ꞌo̱ tu̱ ni̱a̱ ña̱ kaꞌán ndo̱so̱ꞌ ndo̱ꞌ ndii, ki̱e̱e̱ ndo̱ꞌ ñu̱u̱ ja̱a̱nꞌ, te̱ sa̱koyó ndo̱ꞌ ya̱kaꞌ ndixa̱nꞌ kiꞌiꞌ ndo̱ꞌ. Te̱ xiinꞌ ña̱ ja̱a̱nꞌ sa̱kuniꞌ ña̱ꞌaꞌ ndo̱ꞌ ña̱ ko̱o̱ ni̱a̱ tu̱ndoꞌo̱ꞌ. Ña̱ nda̱ku kaꞌán i̱ xiinꞌ ndo̱ꞌ ndii, chie̱ ka̱ tu̱ndoꞌo̱ꞌ ku̱ndo̱ꞌo̱ ne̱ ñu̱u̱ ja̱a̱nꞌ kii̱ꞌ sa̱naꞌmá Ndiosí ne̱ yivi̱ꞌ, te̱ sa̱kanꞌ ne̱ ni̱ ndiee̱ ñu̱u̱ Sodoma xiinꞌ ñu̱u̱ Gomorra ―ni̱ kachi̱ Jesús.

12 Te̱ ni̱ kiku̱ ra̱ kuaꞌa̱n ra̱ kaꞌán ndo̱so̱ꞌ ra̱ ña̱ na̱ma̱ ne̱ yivi̱ꞌ nimá ni̱a̱ xaꞌa̱ꞌ kua̱chi̱ ña̱ xaaꞌ ni̱a̱. 13 Te̱ ni̱ ta̱va̱ꞌ tu̱ ra̱ kuaꞌa̱ꞌ ña̱ ndi̱va̱ꞌa̱ nimá ne̱ yivi̱ꞌ. Te̱ ni̱ xa̱ki̱n ra̱ xa̱ꞌa̱n oliva xíniꞌ kuaꞌa̱ꞌ ne̱ kuni ku̱vi̱, te̱ ni̱ nda̱ꞌa̱ ni̱a̱.

14 Ka̱niiꞌ i̱kanꞌ ni̱ kiku̱ kuento xaꞌa̱ꞌ Jesús. Te̱ ni̱ xi̱ni̱ so̱ꞌo̱ tu̱ Herodes, te̱ xaꞌndia chuunꞌ kuuꞌ nu̱uꞌ, kuento ña̱ kaꞌán ne̱ yivi̱ꞌ xaꞌa̱ꞌ Jesús. Sa̱kanꞌ ña̱ sa̱va̱ ni̱a̱ kaꞌán ndii: “Juan, te̱ ni̱ sa̱kuchiꞌ ne̱ yivi̱ꞌ kuenta Ndiosí ndii, ni̱ na̱ti̱a̱ku̱ ra̱, te̱ su̱vi̱ nduuꞌ Jesús. Ña̱ ja̱a̱nꞌ na kuiiꞌ kumiꞌ ra̱ ña̱ ndi̱e̱eꞌ te̱ xaaꞌ ra̱ kuaꞌa̱ꞌ chu̱u̱n kaꞌnuꞌ kooꞌ chukuuꞌ”, kachi ni̱a̱. 15 Te̱ sa̱va̱ tu̱ku̱ ni̱a̱ kaꞌán ndii: “Elías te̱ ni̱ kaꞌa̱n tiakú tu̱ꞌu̱n Ndiosí xta̱ꞌanꞌ nduuꞌ Jesús”, kachi ni̱a̱. Te̱ sa̱va̱ ni̱ tu̱ku̱ ni̱a̱ kaꞌán ndii: “I̱i̱n te̱ kaꞌán tiakú tu̱ꞌu̱n Ndiosí kui̱ti̱ꞌ nduuꞌ a̱ nde̱e̱ naa te̱ ni̱ xika̱ xta̱ꞌanꞌ”, kachi ni̱a̱.

16 Te̱ ni̱ kaꞌa̱n Herodes kii̱ꞌ ni̱ xi̱ni̱ ra̱ kuento ja̱a̱nꞌ ndii:

―Te̱ ja̱a̱nꞌ nduuꞌ Juan, te̱ ni̱ kaꞌa̱n chuunꞌ yuꞌu̱ te̱ ni̱ ke̱ndoso̱ꞌ te̱ xíinꞌ suku̱nꞌ, te̱ ni̱ na̱ti̱a̱ku̱ ra̱ ―ni̱ kachi̱ ra̱.

17 Ni̱ kaꞌa̱n Herodes ja̱a̱nꞌ sa̱kanꞌ, kua̱chi̱ ndii su̱vi̱ ra̱ ni̱ kaꞌa̱n chuunꞌ, te̱ ni̱ ti̱i̱n te̱ xíinꞌ ra̱ Juan ja̱a̱nꞌ, te̱ ni̱ sa̱tiín ña̱ꞌaꞌ ra̱, te̱ ni̱ chi̱naá ña̱ꞌaꞌ ra̱ vi̱ꞌe̱ ka̱a̱, ña̱ kuuꞌ ñaꞌ Herodías. Kua̱chi̱ ndii ni̱ tu̱ndaꞌa̱ꞌ Herodes xiinꞌ aꞌ tee̱ꞌ ndee ñaꞌ siꞌiꞌ Felipe, ña̱ni̱ ra̱, nduuꞌ aꞌ. 18 Sa̱kanꞌ na kuiiꞌ ni̱ kaꞌa̱n Juan ja̱a̱nꞌ xiinꞌ ra̱ ndii: “Vä̱ꞌa̱ yoo a̱ ña̱ ni̱ tu̱ndaꞌa̱ꞌ u̱nꞌ xiinꞌ ñaꞌ siꞌi ña̱ni̱ u̱nꞌ”, ni̱ kachi̱ ra̱. 19 Xaꞌa̱ꞌ a̱ ja̱a̱nꞌ na ñaꞌ Herodías ja̱a̱nꞌ ndii, ndasiꞌ va̱ aꞌ Juan. Te̱ kuni ka̱ꞌni̱ꞌ aꞌ ra̱, ndisu̱ kü̱vi̱ sa̱a̱ aꞌ ña̱ ja̱a̱nꞌ, 20 kua̱chi̱ ndii xitoꞌ kaꞌnuꞌ va̱ Herodes Juan ja̱a̱nꞌ, sa̱kanꞌ ña̱ xiní ra̱ ndii, te̱ xachuunꞌ nda̱ku nduuꞌ te̱ ja̱a̱nꞌ, te̱ ndo̱o̱ tu̱ nimá ra̱. Ña̱ ja̱a̱nꞌ na nï̱ ta̱xi̱ ra̱ ka̱ꞌni̱ꞌ ña̱ꞌaꞌ ñaꞌ ja̱a̱nꞌ. Te̱ kiꞌinꞌ i̱chiꞌ ni̱ xi̱ni̱ so̱ꞌo̱ Herodes ña̱ kaꞌán Juan ja̱a̱nꞌ, tee̱ꞌ ndee ni̱ ndi̱ꞌni̱ nimá ra̱ xaꞌa̱ꞌ ña̱ ja̱a̱nꞌ ndii, ni̱ xta̱ni̱ va̱ ra̱ ku̱ni̱ so̱ꞌo̱ ra̱ ña̱ kaꞌán te̱ ja̱a̱nꞌ.

21 Te̱ kii̱ꞌ ni̱ na̱kuii̱n kivi̱ꞌ ña̱ ni̱ ka̱ku̱ Herodes ja̱a̱nꞌ ndii, ni̱ xi̱ni̱ ñaꞌ Herodías ña̱ kivi̱ꞌ ja̱a̱nꞌ ku̱vi̱ ka̱ꞌni̱ꞌ aꞌ Juan ja̱a̱nꞌ. Kua̱chi̱ ndii ni̱ xa̱ꞌa̱ ra̱ i̱i̱n vi̱koꞌ sii̱ꞌ, te̱ ni̱ xa̱ꞌa̱ tu̱ ra̱ ña̱ xaxi̱ꞌ xa̱kuaa̱ꞌ. Te̱ kiꞌinꞌ te̱ kuuꞌ kaꞌnuꞌ ni̱ ta̱tu̱ ra̱ ndieeꞌ i̱kanꞌ, te̱ ndieeꞌ tu̱ kiꞌinꞌ te̱ xaꞌndia chuunꞌ nuu̱ꞌ te̱ xíinꞌ, te̱ ndieeꞌ tu̱ te̱ kuuꞌ kaꞌnuꞌ nuu̱ꞌ ñu̱ꞌuꞌ Galilea. 22 I̱kanꞌ te̱ ni̱ nda̱ꞌni̱ i̱i̱n ñaꞌ sa̱va̱, ñaꞌ siꞌe̱ Herodías ja̱a̱nꞌ, miiꞌ nduꞌu̱ꞌ Herodes ja̱a̱nꞌ xixiꞌ ra̱ xiinꞌ sa̱kuuꞌ te̱ ni̱ ta̱tu̱ ra̱, te̱ ni̱ ta̱xaꞌaꞌ sii̱ꞌ aꞌ nuu̱ꞌ ra̱. Sa̱kanꞌ te̱ ni̱ kaꞌa̱n Herodes xiinꞌ aꞌ ndii:

―Kaka̱n u̱nꞌ nuu̱ꞌ i̱ ndee ka̱ ña̱ kuní u̱nꞌ, pi̱a̱ꞌun, te̱ ta̱xi̱ i̱ e̱ nda̱ꞌaꞌ u̱nꞌ ―ni̱ kachi̱ ra̱.

23 Te̱ ni̱ chi̱ka̱ndi̱a̱ ra̱ kuento ra̱ kaꞌán ra̱ ndii:

―Ta̱xi̱ i̱ nda̱ꞌaꞌ u̱nꞌ ndee ka̱ ña̱ kaka̱n u̱nꞌ nuu̱ꞌ i̱, pi̱a̱ꞌun. Kö̱o̱ꞌ a̱ xaaꞌ a̱ naaꞌ kaka̱n u̱nꞌ nde̱e̱ taꞌvi̱ꞌ sa̱va̱ ñu̱ꞌuꞌ miiꞌ xaꞌndia chuunꞌ i̱ ―ni̱ kachi̱ ra̱ xiinꞌ aꞌ.

24 Sa̱kanꞌ te̱ ni̱ ke̱ta̱ ñaꞌ sa̱va̱ ja̱a̱nꞌ miiꞌ ndieeꞌ te̱ ja̱a̱nꞌ, te̱ ni̱ nda̱tuꞌu̱nꞌ aꞌ ñaꞌ Herodías, si̱ꞌiꞌ aꞌ ja̱a̱nꞌ ndii:

―¿Ndee ña̱ kaka̱n i̱, naa̱ꞌ? ―ni̱ kachi̱ aꞌ.

Sa̱kanꞌ te̱ ni̱ kaꞌa̱n si̱ꞌiꞌ aꞌ ja̱a̱nꞌ xiinꞌ aꞌ ndii:

―Xíniꞌ Juan, te̱ sakuchiꞌ ne̱ yivi̱ꞌ, kaka̱n u̱nꞌ ―ni̱ kachi̱ aꞌ.

25 Sa̱kanꞌ te̱ achi̱ va̱ ni̱ na̱ndi̱koꞌ ñaꞌ sa̱va̱ ja̱a̱nꞌ nuu̱ꞌ Herodes ja̱a̱nꞌ te̱ ni̱ kaꞌa̱n aꞌ xiinꞌ ra̱ ndii:

―Va̱ꞌa̱, kuní i̱ ña̱ nakaꞌán e̱ꞌ kui̱ti̱ꞌ te̱ ta̱xi̱ u̱nꞌ nda̱ꞌaꞌ i̱ ti̱xi̱n i̱i̱n koꞌo̱ꞌ xíniꞌ Juan, te̱ sakuchiꞌ ne̱ yivi̱ꞌ ―ni̱ kachi̱ aꞌ.

26 Sa̱kanꞌ te̱ ni̱ ku̱suchiꞌ va̱ i̱ni̱ te̱ ja̱a̱nꞌ. Ndisu̱ nï̱ kuni̱ ra̱ na̱ndi̱koꞌ xataꞌ ra̱ xiinꞌ kuento ra̱ ña̱ ni̱ ta̱xi̱ ra̱ nuu̱ꞌ aꞌ nuu̱ꞌ sa̱kuuꞌ te̱ ndieeꞌ xixiꞌ xiinꞌ ra̱ ja̱a̱nꞌ. 27 Sa̱kanꞌ na xa̱kaꞌán e̱ꞌ, te̱ ni̱ kaꞌa̱n chuunꞌ ra̱ xiinꞌ i̱i̱n te̱ xíinꞌ ra̱ ña̱ kuꞌu̱n na̱ꞌi̱n ra̱ xíniꞌ Juan ja̱a̱nꞌ. Sa̱kanꞌ te̱ ni̱ xaꞌa̱n te̱ xíinꞌ vi̱ꞌe̱ ka̱a̱, te̱ ni̱ ke̱ndoso̱ꞌ ra̱ suku̱nꞌ te̱ ja̱a̱nꞌ. 28 Te̱ ni̱ na̱ꞌi̱n ra̱ a̱, te̱ ni̱ chi̱naá ra̱ a̱ ti̱xi̱n i̱i̱n koꞌo̱ꞌ, te̱ ni̱ ta̱xi̱ ra̱ a̱ nda̱ꞌaꞌ ñaꞌ sa̱va̱ ja̱a̱nꞌ. Te̱ ñaꞌ ja̱a̱nꞌ ni̱ ta̱xi̱ aꞌ a̱ nda̱ꞌaꞌ siꞌiꞌ aꞌ.

29 Kii̱ꞌ ni̱ xi̱ni̱ te̱ nda̱ꞌaꞌ xaꞌa̱ꞌ Juan ja̱a̱nꞌ kuento ña̱ ni̱ ndo̱ꞌo̱ ra̱ ndii, ni̱ nde̱kui̱e̱ te̱ ja̱a̱nꞌ, te̱ ni̱ na̱ꞌi̱n ra̱ ñu̱ꞌuꞌ ndeꞌi̱ ja̱a̱nꞌ, te̱ ni̱ na̱taa̱nꞌ ra̱ a̱.

30 Ni̱ yaꞌa̱ ndiaꞌviꞌ kivi̱ꞌ, te̱ ni̱ na̱kaya̱ te̱ ni̱ ti̱a̱nu̱ꞌ Jesús kaꞌa̱n ndo̱so̱ꞌ tu̱ꞌu̱n a̱ ja̱a̱nꞌ. Te̱ ni̱ kaꞌa̱n ra̱ xiinꞌ a̱ sa̱kuuꞌ ña̱ ni̱ xa̱a̱ ra̱ xiinꞌ ña̱ ni̱ sa̱niaꞌá ra̱. 31 Sa̱kanꞌ te̱ ni̱ kaꞌa̱n a̱ xiinꞌ te̱ ja̱a̱nꞌ ndii:

―Toꞌo̱ꞌ mi̱iꞌ e̱ꞌ sa̱kanꞌ miiꞌ taxi̱nꞌ kaaꞌ, te̱ ku̱vi̱ na̱ndiee̱ꞌ e̱ꞌ i̱i̱n xaꞌaꞌ ―ni̱ kachi̱ a̱.

Sa̱kanꞌ ña̱ kuaꞌa̱ꞌ xa̱va̱ꞌa̱ ne̱ yivi̱ꞌ yoo nuu̱ꞌ a̱, ne̱ kuaꞌa̱n ni̱ ne̱ xaá ni̱. Te̱ ni̱ nde̱e̱ kü̱ni̱a̱ꞌa̱ a̱ ku̱xi̱ a̱ te̱ sa̱kanꞌ tu̱ te̱ ja̱a̱nꞌ. 32 Sa̱kanꞌ te̱ ni̱ ko̱ꞌni̱ ra̱ i̱i̱n tundo̱oꞌ te̱ kuaꞌa̱n ra̱ xiinꞌ Jesús i̱i̱n xaanꞌ miiꞌ taxi̱nꞌ kaaꞌ. 33 Ndisu̱ kuaꞌa̱ꞌ ne̱ yivi̱ꞌ ndii, ni̱ xi̱ni̱ ni̱a̱ kuaꞌa̱n tundo̱oꞌ ja̱a̱nꞌ, te̱ ni̱ na̱ku̱ni̱ ni̱a̱ yo̱o̱ ñuꞌuꞌ ti̱xi̱n nu̱ꞌ. Sa̱kanꞌ na ni̱ ta̱xtaꞌanꞌ ni̱a̱ kuaꞌa̱n xaꞌaꞌ ni̱a̱ yu̱ꞌuꞌ mi̱ni̱ miiꞌ kuaꞌa̱n tundo̱oꞌ ja̱a̱nꞌ. Te̱ ni̱ ki̱e̱e̱ ne̱ yivi̱ꞌ ja̱a̱nꞌ sa̱kuuꞌ ñu̱u̱ te̱ kuaꞌa̱n ni̱a̱ miiꞌ kuaꞌa̱n Jesús. Te̱ xi̱ꞌna̱ ka̱ ni̱a̱ ni̱ nde̱kui̱e̱ i̱kanꞌ, te̱ sa̱kanꞌ te̱ ni̱ xaa̱ Jesús xiinꞌ te̱ kuaꞌa̱n xiinꞌ a̱. 34 Te̱ kii̱ꞌ ketaꞌ a̱ ti̱xi̱n tundo̱oꞌ ja̱a̱nꞌ ndii, ni̱ xi̱ni̱ a̱ ndieeꞌ ne̱ yivi̱ꞌ kuaꞌa̱ꞌ yaꞌa̱ ja̱a̱nꞌ. Te̱ ni̱ ku̱vi̱ta i̱ni̱ a̱ xaꞌa̱ꞌ ni̱a̱, sa̱kanꞌ ña̱ nde̱e̱ naa mbe̱e̱, tiꞌ kö̱o̱ꞌ te̱ pa̱xto, nduuꞌ ni̱a̱. Te̱ ni̱ xa̱ꞌaꞌ saniaꞌá ña̱ꞌaꞌ a̱ kuaꞌa̱ꞌ nuu̱ꞌ ña̱ꞌa̱. 35 Te̱ kii̱ꞌ ni̱ kua̱a̱ꞌ kuaꞌa̱n ndii, ni̱ ku̱ya̱ti̱n te̱ nda̱ꞌaꞌ xaꞌa̱ꞌ a̱ nuu̱ꞌ a̱, te̱ ni̱ kaꞌa̱n ra̱ xiinꞌ a̱ ndii:

―Tákuiꞌe, xa̱ ni̱ kua̱a̱ꞌ va̱ vi̱ti̱n, te̱ miiꞌ kö̱o̱ꞌ yoo ndieeꞌ e̱ꞌ. 36 Va̱ꞌa̱ ka̱ sa̱ndutíá u̱nꞌ ne̱ yivi̱ꞌ, te̱ kiku̱ ni̱a̱ kuꞌu̱n ni̱a̱ xaꞌa̱ꞌ kuꞌu̱, uun ñu̱u̱ kualiꞌ ña̱ ñuꞌuꞌ ya̱ti̱n te̱ sa̱ta̱ꞌ ni̱a̱ ña̱ ku̱xi̱ ni̱a̱, sa̱kanꞌ ña̱ yoꞌoꞌ ndii, kö̱o̱ꞌ a̱ yoo ku̱xi̱ ni̱a̱ sa̱a̱ e̱ꞌ ―ni̱ kachi̱ ra̱.

37 Ndisu̱ ni̱ kaꞌa̱n a̱ xiinꞌ ra̱ ndii:

―Ndoꞌó ta̱xi̱ ña̱ ku̱xi̱ ni̱a̱ ―ni̱ kachi̱ a̱.

Te̱ ni̱ na̱kui̱i̱n ra̱ ndii:

―¿Ñáá kuní u̱nꞌ ña̱ kuꞌu̱n sa̱ta̱ꞌ ndu̱ ña̱ ku̱xi̱ ne̱ kaa̱ꞌ xiinꞌ xu̱ꞌunꞌ ña̱ kiꞌinꞌ i̱i̱n te̱ yivi̱ꞌ naaꞌ sa̱chuunꞌ ra̱ uvi̱ ciento kivi̱ꞌ, te̱ ku̱vi̱ ta̱xi̱ e̱ꞌ ña̱ ku̱xi̱ ni̱a̱? ―ni̱ kachi̱ ra̱.

38 Sa̱kanꞌ te̱ ni̱ kaꞌa̱n ka̱ Jesús xiinꞌ ra̱ ndii:

―¿Sa̱a̱ taꞌan xita̱ꞌ va̱ꞌa̱ kumiꞌ ndo̱ꞌ? Kuaꞌa̱n ko̱to̱ ndo̱ꞌ ―ni̱ kachi̱ a̱.

Te̱ ni̱ kaꞌa̱n ra̱ xiinꞌ a̱ kii̱ꞌ ni̱ ku̱nda̱ni̱ ra̱ sa̱a̱ taꞌan kuuꞌ a̱ ndii:

―Uꞌu̱n taꞌan xita̱ꞌ va̱ꞌa̱ te̱ uvi̱ taꞌan ti̱a̱kaꞌ kui̱ti̱ꞌ ―ni̱ kachi̱ ra̱.

39 Sa̱kanꞌ te̱ ni̱ kaꞌa̱n chuunꞌ Jesús xiinꞌ ra̱ ña̱ kaꞌa̱n ra̱ xiinꞌ ne̱ yivi̱ꞌ te̱ ku̱ndi̱e̱e̱ ti̱ꞌvi̱ ni̱a̱ nuu̱ꞌ i̱ti̱a̱ kuii̱ꞌ. 40 Te̱ ni̱ xi̱ku̱ndiee̱ ti̱ꞌvi̱ ne̱ yivi̱ꞌ ja̱a̱nꞌ. Sa̱va̱ ti̱ꞌvi̱ ni̱ ndiee̱ ciento ni̱a̱, te̱ sa̱va̱ ti̱ꞌvi̱ ni̱ ndiee̱ uvi̱ xi̱ko̱ uxi̱ ni̱a̱. 41 Sa̱kanꞌ te̱ ni̱ ki̱ꞌi̱n Jesús uꞌu̱n sa̱aꞌ xita̱ꞌ va̱ꞌa̱ ja̱a̱nꞌ xiinꞌ uvi̱ sa̱aꞌ ti̱a̱kaꞌ ja̱a̱nꞌ. Te̱ ni̱ na̱ko̱to̱ a̱ ndi̱viꞌ, te̱ ni̱ ta̱xi̱ a̱ ña̱ chi̱nda̱ni Ndiosí. Sa̱kanꞌ te̱ ni̱ sa̱kuachiꞌ a̱ xita̱ꞌ va̱ꞌa̱ ja̱a̱nꞌ xiinꞌ uvi̱ sa̱aꞌ ti̱a̱kaꞌ ja̱a̱nꞌ, te̱ ni̱ ta̱xi̱ ña̱ꞌaꞌ a̱ nda̱ꞌaꞌ te̱ nda̱ꞌaꞌ xaꞌa̱ꞌ a̱. Te̱ ni̱ xa̱xa̱ꞌ te̱ ja̱a̱nꞌ a̱ nda̱ꞌaꞌ sa̱kuuꞌ ne̱ yivi̱ꞌ kuaꞌa̱ꞌ ja̱a̱nꞌ. 42 Sa̱kanꞌ te̱ ni̱ xi̱xi̱ sa̱kuuꞌ ni̱a̱ nde̱e̱ ni̱ nda̱ꞌni̱ ni̱a̱. 43 Ndi̱ꞌi̱ ja̱a̱nꞌ te̱ ni̱ na̱ka̱ya̱ te̱ nda̱ꞌaꞌ xaꞌa̱ꞌ a̱ ja̱a̱nꞌ xita̱ꞌ va̱ꞌa̱ ñaꞌinꞌ xiinꞌ ti̱a̱kaꞌ. Te̱ ni̱ sa̱kutuꞌ ni̱a̱ uxi̱ uvi̱ taꞌan íkaꞌ naꞌnuꞌ xiinꞌ ña̱ ni̱ ndoo̱ ndo̱so̱ꞌ ja̱a̱nꞌ. 44 Te̱ ne̱ ni̱ xi̱xi̱ ja̱a̱nꞌ ña̱ mi̱iꞌ ndiꞌiꞌ te̱ yivi̱ꞌ kui̱ti̱ꞌ ndii, uꞌu̱n mií ni̱ ku̱u̱ ra̱.

45 Xa̱kaꞌán e̱ꞌ, te̱ ni̱ kaꞌa̱n Jesús xiinꞌ te̱ nda̱ꞌaꞌ xaꞌa̱ꞌ a̱, te̱ ni̱ ko̱ꞌni̱ ra̱ ti̱xi̱n tundo̱oꞌ te̱ ki̱ꞌi̱n i̱chiꞌ ra̱ kuꞌu̱n ra̱ tu̱ku̱ taꞌviꞌ yu̱ꞌuꞌ mi̱ni̱ ja̱a̱nꞌ te̱ xaa̱ ra̱ ñu̱u̱ ña̱ na̱niꞌ Betsaida. Te̱ kii̱ꞌ kuaꞌa̱n ra̱ ndii, ni̱ ndoo̱ a̱ sandutíá a̱ ne̱ yivi̱ꞌ kuaꞌa̱ꞌ ja̱a̱nꞌ. 46 Te̱ kii̱ꞌ ndi̱ꞌi̱ ni̱ sa̱ndutíá ña̱ꞌaꞌ a̱ ndii, ni̱ ka̱a̱ a̱ i̱i̱n xiki̱ꞌ kuaꞌa̱n a̱, te̱ nda̱tuꞌunꞌ a̱ xiinꞌ Ndiosí. 47 Te̱ kii̱ꞌ ni̱ ku̱u̱ ñu̱u ndii, xa̱ ni̱ ku̱xikaꞌ te̱ nda̱ꞌaꞌ xaꞌa̱ꞌ a̱ ja̱a̱nꞌ kuaꞌa̱n ra̱ xiinꞌ tundo̱oꞌ nuu̱ꞌ mi̱ni̱, te̱ ni̱ ndoo̱ i̱i̱n nda̱a̱ꞌ Jesús ñu̱ꞌuꞌ ja̱a̱nꞌ. 48 Te̱ kii̱ꞌ xa̱ kitúꞌ kuaꞌa̱n ndii, ni̱ xi̱ni̱ Jesús ña̱ ndoꞌoꞌ te̱ ja̱a̱nꞌ te̱ satuvi̱ꞌ ra̱ tundo̱oꞌ ja̱a̱nꞌ te̱ kuaꞌa̱n nu̱ꞌ, sa̱kanꞌ ña̱ kua̱xi̱ sumaꞌ tachi̱ꞌ. I̱kanꞌ te̱ xa̱ꞌaꞌ Jesús kuaꞌa̱n xaꞌaꞌ a̱ nuu̱ꞌ mi̱ni̱ miiꞌ ñuꞌuꞌ ra̱. Te̱ kii̱ꞌ ni̱ na̱niꞌi̱ꞌ ña̱ꞌaꞌ a̱ ndii, ni̱ xa̱a̱ a̱ nde̱e̱ naa ña̱ kuni xkaꞌndi̱a̱ kuaꞌa̱n a̱. 49 Te̱ kii̱ꞌ ni̱ xi̱ni̱ te̱ ja̱a̱nꞌ kua̱xi̱ xaꞌaꞌ a̱ nuu̱ꞌ ti̱kui mi̱ni̱ ja̱a̱nꞌ ndii, ni̱ ka̱ꞌanꞌ ra̱ ndii, i̱ꞌnaꞌ nduuꞌ a̱, te̱ ni̱ kua̱aꞌ niꞌvi va̱ ra̱. 50 Kua̱chi̱ ndii sa̱kuuꞌ ra̱ ni̱ xi̱ni̱ ña̱ꞌaꞌ, te̱ ni̱ yi̱ꞌvi va̱ ra̱. Ndisu̱ numi̱ꞌ te̱ ni̱ kaꞌa̱n a̱ xiinꞌ ra̱ ndii:

―Sa̱ndi̱e̱ni xiinꞌ miiꞌ ndo̱ꞌ te̱ kuän yiꞌvi ndo̱ꞌ, sa̱kanꞌ ña̱ yuꞌu̱ nduuꞌ i̱ ―ni̱ kachi̱ a̱.

51 Sa̱kanꞌ te̱ ni̱ sko̱ꞌnuꞌ a̱ ti̱xi̱n tundo̱oꞌ miiꞌ ñuꞌuꞌ te̱ ja̱a̱nꞌ, te̱ ni̱ xi̱kuii̱n tachi̱ꞌ ja̱a̱nꞌ. Ña̱ ja̱a̱nꞌ na ni̱ na̱nda̱ni̱ kooꞌ chukuuꞌ ra̱. 52 Sa̱kanꞌ ña̱ tïa̱ꞌan ku̱nda̱ni̱ ra̱ ndee ña̱ kuni kachi̱ a̱ ña̱ ni̱ nda̱sa̱kuaꞌa̱ꞌ Jesús xita̱ꞌ va̱ꞌa̱ kii̱ꞌ ni̱ sa̱kuxiꞌ a̱ ne̱ yivi̱ꞌ kuaꞌa̱ꞌ ja̱a̱nꞌ, sa̱kanꞌ ña̱ xi̱i̱ ka̱ nimá ra̱.

53 Te̱ kii̱ꞌ ni̱ xkaꞌndi̱a̱ Jesús xiinꞌ te̱ ja̱a̱nꞌ mi̱ni̱ ja̱a̱nꞌ ndii, ni̱ xa̱a̱ a̱ i̱i̱n ñu̱ꞌuꞌ ña̱ na̱niꞌ Genesaret. Te̱ ni̱ sa̱tiín ra̱ tundo̱oꞌ ja̱a̱nꞌ yu̱ꞌuꞌ mi̱ni̱ ja̱a̱nꞌ. 54 Te̱ kii̱ꞌ ni̱ ki̱ee̱̱ ra̱ xiinꞌ a̱ ti̱xi̱n tunꞌ ja̱a̱nꞌ ndii, xa̱kaꞌán e̱ꞌ, te̱ ni̱ na̱ku̱ni̱ ne̱ yivi̱ꞌ Jesús, 55 te̱ ni̱ xa̱ꞌaꞌ xaxa̱ꞌ ni̱a̱ kuento xaꞌa̱ꞌ a̱ ka̱niiꞌ nuu̱ꞌ ñu̱ꞌuꞌ ja̱a̱nꞌ xiinꞌ nda̱ꞌaꞌ a̱. Sa̱kanꞌ te̱ ni̱ xa̱ꞌaꞌ ne̱ ndieeꞌ sa̱a̱ kuaꞌa̱n i̱kanꞌ, kuan ndi̱a̱ka̱ ni̱a̱ ne̱ kuni ku̱vi̱ nuu̱ꞌ Jesús, miiꞌ xiniꞌ ni̱a̱ kuento yoo a̱, ndisoꞌ ña̱ꞌaꞌ ni̱a̱ nuu̱ꞌ tunꞌ xto̱. 56 Te̱ ndee ka̱ xaanꞌ xkaꞌndíá a̱ kuaꞌa̱n a̱ ñu̱u̱ kualiꞌ nduuꞌ a̱, uun ñu̱u̱ naꞌnuꞌ nduuꞌ a̱, uun xaꞌa̱ꞌ kuꞌu̱ nduuꞌ a̱ ndii, ni̱ ta̱ndi̱e̱e̱ ne̱ yivi̱ꞌ ne̱ kuni ku̱vi̱ ja̱a̱nꞌ i̱chiꞌ miiꞌ xitoꞌ xkaꞌndi̱a̱ a̱. Te̱ ni̱ kaꞌa̱n ndaꞌvi ni̱a̱ xiinꞌ a̱ ña̱ ta̱xi̱ a̱ tondi̱a̱ nda̱ꞌaꞌ ne̱ kuni ku̱vi̱ ja̱a̱nꞌ tee̱ꞌ yu̱ꞌuꞌ toto̱ kui̱ti̱ꞌ a̱. Te̱ sa̱kuuꞌ ne̱ ni̱ tondi̱a̱ nda̱ꞌaꞌ yu̱ꞌuꞌ toto̱ a̱ ja̱a̱nꞌ ndii, ni̱ nda̱ꞌa̱ ni̱a̱.