7
Zɔɔz o Istivɛn
Ijin ni alaani o adikir ceeze o Joowo Istivɛn anek nɛ, “Abil zɔɔz nici didi nɔkɔ?”
Ma abɛdɛkɛ Istivɛn azi nɛ, “Gɔtɔnɔga kibeen baatigan, iziiktaŋ di. Baale ayelzak Jooi o adiŋdiŋ Ibrayim ween jijitinai ɛlɛ ŋaa baal abaai niini kazi Mesopatamiya e iŋaan kook kabaak niini looce o kazi Eran. Ma anek Jooi nɔɔnɔ nɛ, “Toŋ atenok ugun kibeen looc unun, luuk bitɔ looce oman ci ŋaan kakɔ kayelekin.” Ma didi utuŋun niini looc nice, ma ook abaak ŋaao kazi Eran. Mazi akɔ adaai baati Ibrayim, anyek Jooi Ibrayim kuluugak looc ci inoko abaaku noko. Bar zin iinyaye niceke ŋaan kanyek Jooi Ibrayim looc nico kizi cin. Yo nuun een ŋinti kidic tɛr waanice, ŋaan kanyek kizi cin. Bar olla aterkedek Jooi Ibrayim zɔɔz ci ka kanyekɛ nɔɔnɔ ki dɔl ci dɔl cigin looc nico, yo nuun waanice ŋaan kanyak niini dɔl e. Aduwak waanice Jooi Ibrayim zɔɔz ci anek nɛ, “Abaak katin dɔlya ci dɔl cugun looce oman. Ŋinaante katin niigi eegin gabara, ma agit ɔl nɔɔgɔ ɔrɔɔt irkitok eet tur lak wec (400). Bar zin katin kuulal ɔl ci agit nɔɔgɔ o, ka vurta kudunta dɔlya ci dɔl cugun o looce nice, ka kivita kidiŋdiŋantan niigi aneet ŋina.” Anyewun ni Jooi Ibrayim kɛɛr ci atɛɛdi dɔl kuli ka kizi bayen ci zɔɔz o aterkedek niini nɔɔnɔ. Mazi akɔ aritai Aizak e, anyek Ibrayim nɔɔnɔ kidica iinya turge zɛɛ eteeduni nɔɔnɔ. Waanice zin iiya Aizak izi baati Jakob. Maje Jakob iiya izi baati lɔgɔz ween amɔtɔ ram o ivita iziti jijitigaac.
Odomta lɔgɔz o Jakob amartɔi Josev ween gɔtɔni uneeŋ, makacin ataaltɔi nɔɔnɔ ka kook kizi gabaren Masirɛ. Bar Jooi itirit nɔɔnɔ. 10 Ma azooni nɔɔnɔ gidente baal agidi ɔl nɔɔnɔ e dook. Mazi akɔ akunak Josev Vɛɛro ween alaan o Masiro, anyek Jooi nɔɔnɔ ziniz ci iina kibeen gɛnyiz. Zin giye nico anyewun Vɛɛro nɔɔnɔ kabal Masir kibeen kaal o kɔrɔk onin dook. 11 Ma vurta anyawun Masira kibeen looce o abaai Jakob kazi Kanan tarjo ci appe ci adayi ɔl magiz ɔrɔɔt. Ma ɔkɔma jijitigaac ŋinti ka kojoktai dayiin. 12 Mazi akɔ azii Jakob anyak Masira labi, itoonun lɔgɔz ogin kɔɔt kataala labi ŋinaante. 13 Mazi avu amiiri lɔgɔz eci vurto o ka kɔɔt bodo kataala labi Masirɛ, uduwak Josev gɔtɔnɔgi ɛlɛ. Makacin iziik buk alaani o Masiru kazi Vɛɛro gɔtɔnɔgi Josev ivitak Masir. 14 Zin ŋina itoonewun Josev baatin Jakob otok ka kuluuktak niini ki ɔl o kɔrɔk onin dook Masir. Maje ɔl ci kɔrɔk cin o dook waanice een eet iiyu kamɔtɔ ki tiin tur (75). 15 Ɔɔt ni Jakob been kɔrɔk onin dook Masirɛ. Ma avɔ abaak ŋinaante zɛɛ ma adaai Jakob kibeen lɔgɔz ogin. 16 Ma ɛɛl amɛ ugeec zɛɛ ma irkite baal iŋaananɛ Mosis ki ɔl o Israyil Masirɛ e, itiktak niigi amɛ cigeec o ŋin o kazi Cekam ka kivita kadaac niigi nɔɔgɔ boote baal ataala Ibrayim guruci modene o kazi Amor e.
17 Mazi waanice akɔ ajɔn iiten baal aterkedek Jooi Ibrayim ka kanyekɛ nɔɔnɔ looc o kazi Kanan e, azaace waanice ɔl ogaac Masirɛ kizi mɛɛlɛ ɔrɔɔt. 18 Maje iinyaye niceke abalun ɔl Masirɛ alaani oman calaŋ aga Josev. 19 Ma alaba niini jijitigaac, ma agoonek nɔɔgɔ kaal ci gɛr. Buk akɔ ma adaŋek nɔɔgɔ kujuktek dɔl tuu kadaayitɔ. 20 Ma iinyaye niceke aritai logoti ci alina ɔrɔɔt kazi Mosis. Ma arɔɔt yaatinɛ ceeza nyɛlɔwɛ iiyu. 21 Ma vurta ook oroodun yaatinɛ nɔɔnɔ tuuwa, ma aku ajowa nɔɔnɔ tinati Vɛɛro, ma akɔ abaayiza nɔɔnɔ kizi dole cin. 22 Ma ɛdɛmɛz niini gɛnyiz dook Masirɛ. Makacin izi eet ci titiny zɔɔza kibeen kaale o agɔɔn.
23 Mazi akɔ een Mosis irkitowa eet ram, orooŋun niini kook kicin gɔtɔnɔgi ween Israyil. 24 Mazi akɔ niini ŋinaante ook icinun eet codoi ole ween Israyil agit ɛɛti ceen Masiren. Ɛɛla ni niini nɔɔnɔ, ma aruk eet ceen Masiren noko kadaak. 25 Abaaban niini anɛ coma ɔl ciginɛ Israyil o aga gɔl o ka kɛɛlai nɔɔgɔ Jooi ŋaaten nɔɔnɔ ka calaŋ bodo eegin gabara ci Masiro. Bar ɔl o Israyil alaŋ aga gi nico. 26 Ma iitene oman acin niini ɔl ceen Israyil ram ayɔwɔ niigi maany. Ma arɔɔŋ niini kɛŋɛr nɔɔgɔ. Anek nɔɔgɔ nɛ, “Iziiktaŋ di gɔtɔnɔga. Niiga dook eeginu ɔl o Israyil. Ayowonu zin bodo niiga maany naa?”
27 Bar ɛɛti ona apan gɔn e ɔtɔyɔɔt Mosis, ma ajin nɔɔnɔ anek nɛ, “Ŋɛnɛɛn ci anyin ineet alaazɛt ci ka paket ageeta o? 28 Arooŋ ka ruyan kadaak kiyo balawaz arui eet ween Masiren e?”
29 Mazi azii Mosis zɔɔz nico, ivirun niini Masirɛ. Ma akɔ abaak looce o kazi Midiyan. Ma ŋinaante ook ɔrɔcɔ, ma arita lɔgɔz cigin een ram.
30 Mazi akɔ adica Mosis irkitowa ceen eet ram ŋinaante, eyelizak toonnyaiti ci Joowo nɔɔnɔ ɛlɛ gooye ci alanyit lugurgoca balale o ajɔŋzɔ ki bɛ o kazi Sinai. 31 Ma abiir Mosis ɔɔ giye ci acin noko, ma akunak ijonun ka kicin juruŋ. Bar mazi akɔ ajɔŋɔz ŋinite, enek Manyi nɔɔnɔ nɛ, 32 “Aneeta Jook o jijitugun. Aneeta Jook o Ibrayim ki Aizak ki Jakob.” Ɔtɔŋɔlɛ ni Mosis looc ŋina, ma abarit zɛɛ ma alaŋ arɔɔŋ kicin ŋinito bodo.
33 Ma anek Jooi nɔɔnɔ nɛ, “Aara caava zɔɔnɛ, eeci ŋinti abilnɛ noko ŋinti alile. 34 Kacin naana piryakzɛt ci apirnanɛ ɔl ogane Masirɛ o nɔkɔ, ma buk kiziiwa naana luwa uneeŋ. Kiiya zin ka kɛɛla nɔɔgɔ piryakzete cineeŋ o. Inoko zin karooŋ kitooneyin ineet Masir.”
35 Nici Mosis baal abor ɔl o Israyil e ɛlɛ nɛɛn baal ajin niigi nɔɔnɔ anek nɛ, “Ŋɛnɛɛn ci anyin ineet alaazɛt ci ka paket ageeta o?” Nɔɔnɔ nɛɛn o itoona Jooi ka kabal nɔɔgɔ, ma ɛɛla nɔɔgɔ dɔyize o toonnyai baal ayelzak nɔɔnɔ ɛlɛ lugurgoce o alanyit e.
36 Nɔɔnɔ nɛɛn o uluugai ɔl o Israyil Masirɛ, ma agɔɔn kaal ci atɛɛt ɔl biye Masirɛ, ki liile o Meeri, been balala irkitok eet ram. 37 Mosis ɛlɛ nɛɛn baal aduwak ɔl o Israyil anek nɛ, “Katin itoonakuŋ Jooi nyakaŋan ci aŋɛra ŋaatunooŋ ɛlɛ kiyo itoonanan aneeta o.” 38 Mosis nɛɛn baal azɔɔzɔ been toonnyai o Joowo biye o kazi Sinai. Ma akɔyi niini zɔɔz o aduwak toonnyaiti nɔɔnɔ ole ween jijitigaac baal aromɛ ki nɔɔnɔ balala e. Ojowa niini toonnyaite o Joowo zɔɔz o anyek ɔl rogɛt o abil been nɛɛn ka buk kiiyayet zɔɔz nici ageet.
39 Bar jijitigaac waanice otoborit ŋaati aziiŋni nɔɔnɔ. Ma anek nɔɔnɔ nɛ, “Alaŋ naaga karooŋnyin ineet bar karooŋnya kimiirtewa koota Masirɛ.” 40 Ma anek niigi Aron ween gɔtɔni Mosis nɛ, “Karooŋnyin bar naaga ineet ka dilayet joowanɛ ci oontanet ageeta kootet Masirɛ, eeci alaŋ kagaya gi ci alamun Mosis baal anyanet ageet Masirɛ e.” 41 Idilta ni waanice niigi jook ci atobɔ ki mool, ma atoŋdek todoyok, ma adake ŋaatodoi, eeci atalnɛ niigi joowe ci adila azɛɛnɛ o. 42 Otoborewun ni Jooi nɔɔgɔ nɔŋ giye nico, ma ooŋ nɔɔgɔ kidiŋdiŋanit monyony o tammo. Kiyo aduwa Jooi waragewe o nyakaŋanetu zɔɔz ci azi nɛ, “Igeet ɔl o Israyil, alaŋ atoŋdekaŋ baale otodoŋteyaŋ todoyok aneeta irkitok ween eet ram baal aavtiyu balala e. 43 Bar waanice atiku niiga ceez ween rum o jook o kazi Malok kibeen riritɔn o monyatot o kazi Ravan. Nicigi zin joowanɛ o adilanu niiga doon ka idiŋdiŋanit nɔɔgɔ. Zin giye nico, ŋaan katooyekuŋ igeet ŋinti rɛɛn many looc o kazi Babilan libire ci gɔl e.”
44 Baale mã aavtiz jijitigaac balala e, anyak ceez o Joowo een rum. Agɔɔna niigi ceez nice kotobtɔ kibeen riritɔn baal ayelek Jooi Mosis e. 45 Ma vurta odomta jijitigaac baal ooŋnek baatigeecik ceez ceen rum neke. Itikit niigi ceez nice ooti waanbaal arayin Jasuwa nɔɔgɔ akɔyi ka kɔɔt kirigizit loocok o modɛn baal abaak ŋinaante baal atɔɔk Jooi nɔɔgɔ ŋuma e. Ma aavi waanice ceez nica ŋinaante zɛɛ been iinya o Devid. 46 Ma atalnɛ Jooi ŋaati Devid ɔrɔɔt. Ma ajin Devid Jook arɔɔŋ ka kɛtɛɛnyak niini nɔɔnɔ ween Jook o Jakob ceez.
47 Ŋaan zin Jooi kanyek Devid kɛtɛɛnya ceez nico, ma bar iiya anyek niini Solomon ween ŋɛɛrin kiiya kɛtɛɛnya. 48 Zin Jooi o adiŋdiŋ alaŋ abaak ceezine ci ɛɛnyca ɔl ci deer. Kiyo baale aduwa nyakaŋani azi nɛ, “Azi Manyi nɛ, 49 Tammu taden ŋin onan kaavɛ nɛɛn. Maje tɔdɔwa ŋin onan kari zɔɔ nɛɛn. Mazin yo ceez taz ci ka ɛtɛɛnycayaŋ niiga aneet o? Ma ŋinti kayubzɛ taz ci ka utuguzayaŋ niiga aneet o? 50 Ma kaal nicoko dook alaŋ kɛɛnyca naana alya?”
51 Eeginu niiga ɔl ci ricil! Adoŋnuŋ zinzeeti kak, ma alaŋ agamanu zɔɔz o Joowo kiyo modɛna o alaŋ eegin ɔl o Joowo o. Ma buk adiitenuŋ iina calaŋ atu Jook o. Eelnu niiga kiyo jijitugooc baale e. Aburnu niiga zɔɔz o Vɔŋiz o Joowo. 52 Baale jijitugooc agit nyakaŋanɛt o Joowo dook. Ma aruk niigi nyakaŋanɛt o Joowo baal uuwak kuni o Kiristo ween gabaren o Joowo abon kadaayitɔ. Inoko zin buk niiga utuburtu Kiristo, ma uruktu nɔɔnɔ kadaak. 53 Eeginu niiga ɔl o ajowanu lotinok o Joowo toonnyaye ogin nɛɛn, ma bar aburnu ŋaati aziiŋnu.”
Daayiz o Istivɛn
54 Mazi azii ɔl o roonnyo zɔɔz ci Istivɛn noko, otoborit niigi nɔŋ ɔrɔɔt, ma adak azɛɛn bornɛt nɔŋa. 55 Maje Istivɛn anyak niini Vɔŋiz o Joowo alye onin ɔrɔɔt, ma agɛlɛm niini tammu taden, ma acin titinyɔn o Joowo, ma acin Yesu abil libire o Joowo azo. 56 Ma anek nɔɔgɔ nɛ, “Icinit di, kacin tammu taden akoli, ma kacin Ŋɛɛrti Eeto abil libire o Joowo azo.”
57 Enico egerenyit ɔl o roonnyo ɔrɔɔt, ma adiit iin ugeec. Ma aŋozonek niigi dook nɔɔnɔ. 58 Ma agurak nɔɔnɔ kaluwawe o kuturo bitaalin, ma avac nɔɔnɔ biyɛnɛ ka kuruyit kadaak. Ma aara niigi rumanɛ ugeec, ma anyek logo ci kazi Cɔl ka kagamek nɔɔgɔ ka kavacit niigi Istivɛn juruŋ. 59 Mazi ŋaan avac niigi Istivɛn nɔkɔ, aŋarowɔ niini ajin Jook anek nɛ, “Manyi onan Yesu, biti vɔŋiz onan.” 60 Ma akani kozoŋti looc, ma agɛrɛny molowe ci appe azi nɛ, “Manyi, má anyayei nɔɔgɔ da oŋec cineeŋ noko.” Mazi aduwa gi nico, adaawun niini.