13
Itoon ɔl o tuwento Barnabas kibeen Cɔl
Ma ole o tuwento o abaak Antiyokti anyak nyakaŋanɛt ci uuwak zɔɔz o Joowo kibeen ɔl ci ademzek ɔl zɔɔz o Joowo. Ɔl nicigi awɔyi Barnabas, ki Simiyan ci akanek ɔl zaar ci kazi Koli, ki Luciyas o aku looce o kazi Sariin, ki Manan baal abaakzai kibeen Erod ween alaan ŋaatodoi e, been Cɔl. Ma iitene oman mazi avɔ adiŋdiŋan niigi Jook ŋaati ooŋni dayiin, iiyak Vɔŋizi o Joowo nɔɔgɔ, ma anek nɛ, “Ɛŋɛrtayaŋ Barnabas kibeen Cɔl ka kiliŋliŋit liŋliŋɔn o kaŋɛrai naana nɔɔgɔ.”
Otoŋit ni ɔl o tuwento dayiin, ma aŋaryɛ, ma ataadek azɛɛn ugeec nɔɔgɔ, ma itoon nɔɔgɔ eo arooŋi Vɔŋizi o Joowo.
Uuwak Cɔl ki Barnabas looce o kazi Sipras
Ma itoon Vɔŋizi o Joowo Barnabas kibeen Cɔl kɔɔtɔ looce o kazi Selusiya, ma ŋinaante otoodit kavool o liilu, ma avɔ looce o kazi Sipras. Mazi avɔ arum kutur o kazi Salamis, ɔɔt uuwak zɔɔz o Joowo ceezine o Juz lotento. Ma gɔɔn ɔrkɔr niigi kibeen Jɔn Marko ka kitirit nɔɔgɔ buk liŋliŋɔnta.
Ma abatak niigi looc o kazi Sipras, ma avɔ arum ŋinti kazi Papos. Ma ŋinaante urumtɔ kibeen eet ceen ŋari kazi Bar Yesu. Niini eet ceen Juz ci anyek ɛlɛ kizi nyakaŋan, alaŋ zin bar een nyakaŋan ci Joowo. Niini laŋoti alaan o agɛny kazi Sergas Palos o abal Sipras. Ma awa alaani nici Barnabas been Cɔl ka kivitak nɔɔnɔ, eeci arɔɔŋ kiziik niini zɔɔz o Joowo ŋaatineeŋ. Maje bar ɛɛti ceen ŋari kazi zaar oogi nɛ Elimas noko amarnin nɔɔgɔ. Ma akat niini alaan vɔlɔŋa ka calaŋ atu zɔɔz o Joowo. Maje bodo Cɔl o kazi zaar oogi nɛ Pɔl iiyak nɔɔnɔ Vɔŋizi o Joowo ɔrɔɔt. Ma agɛlɛm niini eet ceen ŋari noko. 10 Ma anek nɛ, “Ineet ŋɛɛrti Loryento. Een niina maryoi ci kaal o abon dook. Alaba niina ɔl kaale o gɛr agoon dook. Atultul gɔɔn niina tup ŋaati arɔɔŋɛ gɔl ci anyekɛ leeminɛt o Manyi kizi vɔlɔŋ. 11 Ŋaan zin atoryin Manyi ineet inoko ɛlɛ ŋina. Inoko rak een ruben calaŋ acinɛ iinya ki iinya.”
Taman nɔkɔ izi didi nɔɔnɔ kɛbɛrɛ kalimik. Ma atamtamɛn looc arɔɔŋ eet ci ka kiyit nɔɔnɔ. 12 Mazi acin alaani kaal ci agooni o, utuwɔ, eeci abiir nɔɔnɔ ɔɔ ɔrɔɔt ɛlɛ ŋaaten demziin o akati Manyi.
Akɔ Pɔl Antiyokti o looc o kazi Pisidiya
13 Ma iinyaye ogɛn otoodit Pɔl been ɔl o ɔrkɔr ki nɔɔnɔ kavool o liilu Paposa, ɔɔt kuture o kazi Perga looce o kazi Pampiliya. Maje Jɔn Marko ɔtɔɔ niini imiire ook Jerusalɛma. 14 Itiŋgazɔ ni niigi Pergakti, ma avɔ zɛɛ been Antiyok o aavi looce o kazi Pisidiya. Ma iitene o yubzento ɔɔtɔ niigi ceeze o lotento, ma avɔ aavtiz loota. 15 Ma vurta mazi ekeebit ɔl waragɛ o Mosis been waragɛnya o ayɛɛt nyakaŋanɛta, enektek alaata o ceez o lotento nɔɔgɔ nɛ, “Gɔtɔnɔga, mã alam tɛ zɔɔz ci dizkento anyaku, karooŋnyuŋ ka uduktak ɔl.”
16 Itiŋa ni Pɔl jena, ma adɔŋ aziit ka kitivan ɔl, ma anek nɔɔgɔ nɛ, “Iziiktaŋ di niiga dook ɔl ogane eeginu Israyil kibeen ɔl o eeginu modɛn o agamtawu Jook. 17 Ma Jooi ci ɔl ci Israyil noko ɛŋɛra baale jijitigaac. Ma anyek nɔɔgɔ kiziti bor ci appe waano abaai niigi kiziti mirɔk looce o kazi Masir. Ma aduŋnan Jooi nɔɔgɔ dɔyize onin adikir. 18 Ma azooni Jooi nɔɔgɔ irkitok eet ram balala. 19 Ma azaan Jooi boryok ween modɛn een torgɛrɛm baal abaak looce o kazi Kanan e lai, ma anyek looc nice nɔɔgɔ ween ɔl ogin kazi Israyil. 20 Ma kaal nicaga agooni irkitok ceen eet tur lak wec ki eet ram kamɔtɔ. (450) Zin enice anyek Jooi ɔl ci aganek zoozok payiinta kabalit nɔɔgɔ zɛɛ been iiten o nyakaŋan o kazi Samwɛl. 21 Ma iinyaye niceke ijinit niigi Jook ka kanyek nɔɔgɔ alaan ci adikir ci ka kabal nɔɔgɔ. Anyek ni Jooi nɔɔgɔ alaan o kazi Cɔl ween ŋɛɛrti Kic ween borit o Bɛnjimɛn, ma abal Cɔl nɔɔgɔ irkitok eet ram. 22 Mazi akɔ aboroc Jooi Cɔl, arigzek Jooi Devid kizi alaan cineeŋ. Ceeni zin zɔɔz o aduwa Jooi akati Devid azi nɛ, “Kaga naana Devid ween ŋɛɛrti Jesi. Kareez naana nɔɔnɔ. Niini eet o ka kutugu kaal o karooŋe naana nɔɔnɔ kutugu dook.” 23 Zin Devid nici jijiti Yesu o anyek Jooi kizi ruguzoi o ɔl o Israyil kiyo baale atɛrkɛt niini e. 24 Zin ma ŋaan kakata Yesu liŋliŋɔn onin e, uuwayek rak Jɔn ɔl o Israyil zɔɔz ci anek nɛ, “Abadai zinzeeti oŋene ugooc ka otoonycɛ.” 25 Mazi ka kidica Jɔn liŋliŋɔn onin e, ajin niini ɔl anek nɛ, “Aniyu yo dim gɔɔn niiga nɛ, Keen naana ŋɛnɛɛn? Alaŋ keen naana eet o areyu nɛɛn. Bar ɛɛti o areyu niiga nɔɔnɔ ŋaan anowanan aneet vurta. Ma alaŋ katin naana kaganona ŋaati kaborcanɛ caava ogin zoonu, eeci adiŋdiŋ niini ɔrɔɔt ɛlɛ.”
26 Iziiktaŋ zin di niiga ɔl ogane Israyil o eeginu dɔl ci dɔl o Ibrayim kibeen buk niiga ɔl o eeginu modɛn o adiŋdiŋanu Jook ŋina. Itoonnyaket zɔɔz ci rogeto noko ageet dook. 27 Eeci ɔl baal abaak Jerusalɛma e kibeen alaat ugeec ŋaan kagaac Yesu een Kiristo baal arɛ niigi e nɛɛn. Ma alaŋ buk aga niigi zoozok baal ayɛɛt nyakaŋanɛta, baal gɔɔn akɛɛp ɔl iinyaye o yubzento dook e. Anycek zin niigi zoozok o nyakaŋanetu kɛlɛɛmtɛ gole o apaktɛkɛ Yesu daayiz. 28 Yo nuun waanice ma ɔkɔma gi ci ka kapaktɛkɛ niigi nɔɔnɔ daayiz e, alaac niigi alaan o kazi Pailat ka kuruk nɔɔnɔ kadaak. 29 Ma vurte o otodoyi niigi nɔɔnɔ keete ween talakec, ma utuguzɛkɛ nɔɔnɔ kaal dook kiyo ayeedi waragewe o Joowo o, aarya nɔɔnɔ keete ween talakec, ma avɔ arek bɔɔt. 30 Bar zin Jooi itiŋawi nɔɔnɔ daayiza. 31 Ma iinyaye ci meelik eyelizak Yesu ɛlɛ ɔl ogin baal ɔrkɔra been nɔɔnɔ Galiliya avunak Jerusalɛm e. Ma inoko iziti niigi bacok giye nico ole o Israyil. 32-33 Inoko zin naaga buk ŋina kanyaakuŋ igeet kaviyak o abon. Zin gi baal aterkedek Jooi jijitigaac e utuguwe ŋaatinai ageet o keegin dɔl ci dɔl ugeecik gole o iŋaani Yesu daayiza. Kiyo ayeedi waragewe o beniinowu zooc ram azi nɛ, “Een niina ŋɛɛran. Waanico kayelei naana ɔl gi o kɛɛnɛ naana baatun.” 34 Aduwa Jooi zɔɔz ci akati ŋaazi o Yesu daayiza ki gi o alaŋ adaaŋni bodo azi nɛ, “Ŋaan kanyin mayuwɛnɛt onan een didi baal katerkedei Devid e.”
35 Buk baale anek Devid Jook waragewe o beniinowu nɛ, “Alaŋ uuŋ niina gabaren unun abon kumu loowa.”
36 Alaŋ zin Devid aduwa zɔɔz ci akati ɛlɛ onin, eeci baale ma ŋaan arogi niini e, agɔɔn niini kaal o arooŋek Jooi nɔɔnɔ kutugu. Ma waanice adaak niini, ma ada ɔl nɔɔnɔ ŋaao adawin jijitiginɛ, ma ame ɛlɛ oninɛ loowa. 37 Bar zin Yesu nɛɛn o itiŋawi Jooi nɔɔnɔ daayiza iŋaan kumu. 38 Gɔtɔnɔga, abon agayu niiga dook ŋaaten Yesu uuwayizɛ zɔɔz o aaran Jooi oŋɛ ɔla. 39 Zin ɛɛti o atu Yesu ɔɔgjai niini oŋene baal alaŋ lotinowa o Mosis aara e. 40 Egenyit zin ka calaŋ zɔɔz baal aduwa Jooi nyakaŋanɛtɛ e akunakuŋ igeet. 41 Baale azi niigi nɛ, “Niiga ɔl o gɔɔn adoŋnuŋ nyigita, ma apezu gi ween didi, icinit gi ci ka kutugu ce. Ateeduŋ tedec gi nici biye. Tedec mã acinu gi nico, adaaŋnu. Eeci gi ci ka kutugu naana iinya nicoko noko, yo nuun oobekuŋ ɔl igeet, alaŋ atuyu.”
42 Mazi odotiz Pɔl zooze nico, udunta niini been Barnabas ceeze o lotento. Ma aduwak ɔl nɔɔgɔ kabada bodo iitene ci yubzento aku e, ka kiiya kuduktak niigi nɔɔgɔ kaal ci ɛɛl kiyo nici noko bodo. 43 Ma vurta mazi azaani ɔl lotɛnta, oneec ɔl ci Juz meel kibeen modɛn o adiŋdiŋan Jook Pɔl been Barnabas. Ma aduwak Pɔl kibeen Barnabas nɔɔgɔ zoozok ci ka kɔdɔkti niigi tuwɛnta ka kabaayit baayiz o Joowo abon.
44 Ma iitene ci yubzento oman, iridjai ɔl o abaak kutura ka kivita kiziiyit zɔɔz o Joowo. 45 Mazi avɔ acin ɔl o Juz kɔlɛ, inyigitita. Ma akɔny zɔɔz o Pɔl kizi vɔlɔŋ, ma bar aduwa zɔɔz ci gɛr akani nɔɔnɔ. 46 Bar enico Pɔl been Barnabas ozoozit moozɛta ɔrɔɔt. Ma anek ɔl o Juz nɛ, “Laadun aganɔ waan rak ŋaati kuuwayekuŋ zɔɔz o Joowo ɔɔwa igeet ɔl o Juz. Zin giye o utuburtu niiga zɔɔz nico, ma icintu eleeti ugooc alaŋaan aganonu ŋaati ajowanu rogɛt o abil been nɛɛn, ŋaan kuuŋnuŋ igeet ka koota kuuwakteya zɔɔz o Joowo ɔl ween modɛn. 47 Eeci aricaneket Manyi ageeta zɔɔz ci azi nɛ, “Kitoonuŋ igeet ka iziti vooritin ci modenu, ma buk eeginu gɔl ci rogzɛn ci ɔl o loocu dook.”
48 Mazi azii ɔl ween modɛn zɔɔz nico, ataltɔ niigi, ma anaat Jook zooze o akati Yesu. Utuyɔ ni ɔl baal laadun aŋɛrak Jooi nɔɔnɔ rogɛt o abil been nɛɛn.
49 Ma azaanonek zɔɔz o Joowo kuturyok o looc nice dook. 50 Maje bar ɔl o Juz amacuc alaat o kutur nice kibeen ŋaai o modɛn ween arɔk gɔɔn adiŋdiŋan Jook ka kotobortek niigi Pɔl been Barnabas nɔŋ. Ma anyek niigi ɔl kigidit Pɔl kibeen Barnabas, ma atooyek tuu. 51 Ma aduŋta Pɔl ki Barnabas tɔdɔ zɔɔnɛ ka kizi yelzan o aborni ɔl o kutur ci kazi Antiyok noko zɔɔz o Joowo. Idicek ni niigi ɔɔtɔ kuture o kazi Ikoniyam. 52 Maje ɔl o tuwento abaak Antiyokti anyak Vɔŋiz o Joowo zinzeetinɛ, ma atalnɛ ɔrɔɔt.