12
Abornek ɔl o Parici Yesu nɔŋ
Ma iinyaye ogɛn iitene o gɔɔn yubzento ɔtɔɔzɔ Yesu ki nuyak ogin, ma avɔ abatak manɛɛn culu labinu. Maje nuyak adak magizeeti, ma acarkiz labi nicoko, ma adak. Mazi acin ɔl o Parici gi ci agɔɔn nuyawa noko, enektek niigi Yesu nɛ, “Cin di! Apɛz nuyawa cugune noko lotinok ogaac giye ci agɔɔni niigi gi ci waan alaŋ aganɔ ŋaati agɔɔni iitene ci yubzento o.”
Ma abɛdɛkɛ Yesu nɔɔgɔ anek nɛ, “Ŋaan ekeebit gi baal agɔɔn alaani o kazi Devid waan baal adayi magiz nɔɔnɔ kibeen ɔl ogin e? Akɔ waanice niini ceeze o Joowo, ma akɔ anyek alaani o ceez nice nɔɔnɔ ki ɔl o ɔrkɔr ḏɔkɛn o gɔɔn ataabi ɔl Jook. Ma avu adak niini ki ɔl cigin noko. Yo nuun abac niigi waanice lotinok baal gɔɔn azi nɛ, Abon adak ḏɔkɛn niceke alaata o ceez o Joowo doon e, adayit waanice niigi labak. Buk ŋaan agaac niiga kɛɛranene ugooc zɔɔz o gɔɔn aliŋliŋi ɔl o ataap Jook ceeze o Joowo iitene o yubzento tup nɔkɔ, ma akɔm gi ci gɛr ŋaatineeŋ? Kanekuŋ zin nɛ, Bar naana kadiŋdiŋ ɔrɔɔt kujuk ceez o Joowo. Azi waragɛwi o Joowo nɛ, Alaŋ karooŋ kɛlɛk ceen todoyok o doon, bar karooŋ buk zinzeeti bonat ɔla. Inoko tɛ didi agaac kɛŋ ci zɔɔz nico, alaŋ koca apayeku ɔl ci abon noko gerzitin. Eeci naana Ŋɛɛrti Eeto keen Manyi o iiten o yubzento nɛɛn.”
Arogoz Yesu eet ci dɔkɔm aziiti
Enico otoŋ Yesu ŋinito ɔtɔɔ ook ceeze o lotento. 10 Maje ŋinaante anyak eet ci dɔkɔm aziiti. Ma anyak buk ŋinaante ɔl ci Parici ci arɔɔŋ kedetit Yesu giye ci gɛr agɔɔn. Ma ajin niigi nɔɔnɔ anek nɛ, “Mayo dim lotinowa ogaac aziiŋnekin ineet rogoz ɔl iitene ci yubzento noko labak?”
11 Ma abɛdɛkɛ Yesu nɔɔgɔ anek nɛ, “Ŋɛnɛɛn inoko ŋaatunooŋ ci iinak ɛɛz cinɛ look iitene ci yubzento noko ma alaŋ ɛɛla? 12 Mazin bar ɛɛti ci deer adiŋdiŋ ɔrɔɔt kujuk ɛɛz! Ma aziiŋneket buk lotinowa ogaac kitiritit ɔl iitene ci yubzento o labak.”
13 Zin enico ɛlɛ enek Yesu eet ci dɔkɔm aziiti noko nɛ, “Zɔlan aziit cun dɔkɔm noko.” Mazi azɔlan ɛɛti aziit, obona didi kotobtɔ ki gɔn ci ona abon o nɔkɔ. 14 Mazi acin ɔl ci Parici o gi nico, otoborit niigi nɔŋ ɔrɔɔt ɛlɛ. Ɔtɔɔzɔ ni ŋina ɔɔt abaabanit gɔl ci ka kurukti Yesu kadaak.
Aŋɛryai Yesu laadun kizi gabaren ci Joowo
15 Maje Yesu aga gi nico nɔkɔ, otoŋ ni niini ŋinite ɔtɔɔ, ma ano ɔl ci meel gɛr nɔɔnɔ. Ma arogoz niini ɔl o amɔɔr dook. 16 Ma aricanek niini ɔl ci ona arogoz mɔɔrizɔi noko calaŋ avɔ aduwak ɔl oogi.
17 Zin agooni gi nici o ka keyelizai bonati o Yesu baal aduwa Jooi nyakaŋane o kazi Izaya. 18 Azi baale niini nɛ, “Icinit di gabaren onan kaŋɛra naana. Kareez naana nɔɔnɔ ɔrɔɔt ɛlɛ, ma katalnɛ ŋaatin. Karekɛ tiŋeere nɔɔnɔ Vɔŋiz onan, ma aduwak katin niini ɔl dook zɔɔz o payiin onan abil tɔp. 19 Alaŋ tiŋeere niini adaŋɔ kibeen ɔl, ma alaŋ agɛrɛny, ma akɔm eet ci azii nɔɔnɔ molok ci abololi gɔla. 20 Atirit gɔɔn tiŋeere niini ɔl o apirna, mã niigi arɔɔŋ tirtɛn ŋaatin. Ma iitene ci abadaan niini e, anyaa katin bonat, ma adica kaal ci gɛr ɛɛl loota ŋina noko dook. 21 Ma atu katin modɛna ci loocok noko dook nɔɔnɔ.”
Aara Yesu miniŋ o Loryento dɔyize o Vɔŋiz o Joowo
22 Anyaaktak ni ɔl ogɛn Yesu eet ci ruben, ma alaŋ azɔɔz, eeci anyak miniŋit alya. Ma arogoz niini eet nico, kicinɔ ma azɔɔz labak. 23 Ma abiir ɔl dook ooti giye nico, ma ajinɔ niigi maany anɔ nɛ, “Mayo nici ŋɛɛrti Devid didi?”
24 Mazi avɔ azii ɔl o Parici zɔɔz nico, izitɔ nɛ, “Aara niini miniŋ ɔla o, eeci anyek nɔɔnɔ dɔyiz Loryenti ween alaan o miniŋu kazi Baalzibol.”
25 Maje Yesu aga gi ci abaaban niigi o nɔkɔ, ma anek nɔɔgɔ nɛ, “Gɔɔn mã aŋɛrɔ ɔl ci looc codoi, ma ɔɔrɔ niigi maany, lɔɔci nici uulali, ma alaŋ abil kɔdɔk ŋinti rɛɛn. Buk mã aŋɛrɔ ɔl ci kɔrɔk codoi, ma ayɔwɔ niigi maany, alaŋ kɔrɔgi nici abil kɔdɔwɛ ŋinti rɛɛn. 26 Zin buk koca mã aŋɛr Loryenti baliin cin o, ma ɔɔrɔ niigi maany, adicai koca baliin cinɛ o taman. 27 Aniyu inoko niiga nɛ, Anyan Loryenti aneet dɔyiz ci kaaranɛ miniŋ ɔla. Zin mã abil nɔkɔ, ŋɛnɛɛn koca ci anyek ɔl o anuyuŋ igeet dɔyiz ci aaranɛ miniŋ o? Inoko zin ɔl ugooc anuyu igeet apakteyuŋ vɔlɔŋ. 28 Bar zin kaara naana miniŋ ɔla Vɔŋize o Jook o ayelzakuŋ gi o iiyakuŋ igeet baliin o Joowo. 29 Akɔm laadun eet ci anim kook kɔgɔrɔz kaal ceeze ci eet ci mooti adɔi dooke coma rak acap nɔɔnɔ ɔɔwa, ma adɔɔn zɛɛ ook ni adoma kaal ogin dook ceeza.
30 Ma ɛɛti calaŋ korkorya been aneet, amarninan niini aneet. Maje ɛɛti calaŋ atiritan kolotak ɔl baliin o Joowo, atooyek niini ɔl tuu ŋaatan. 31 Zin giye nico kanekuŋ nɛ, “Aara Jooi ɔl baciinok ugeec gɔɔn agɔɔn, kibeen zoozok ugeec gɛr gɔɔn aduwa dook labak. Maje bar eet ci aduwak zɔɔz ci gɛr Vɔŋiz o Joowo, alaŋ ŋaatin oŋɛci nici aariyai nɔkɔ been nɛɛn. 32 Ma ɛɛti ci aduwakan zɔɔz ci gɛr aneeta Ŋɛɛrti Eeto, aara Jooi nɔɔnɔ oŋec nico labak. Maje eete ci aduwak zɔɔz ci gɛr Vɔŋiz o Joowo alaŋ ŋaatin oŋɛci nici aaryai nɔkɔ been nɛɛn.
33 Gɔɔn kɛɛn ci abon abiirna buk kɛbɛrɛ ci abon. Maje kɛɛn ci gɛrzɛ, abiirna buk kɛbɛrɛ ci gɛr. Má anyeku zin kɛɛt o abon kizi gɛrzɛ. 34 Igeet dɔl ci kokonyawu coko! Kayo udukta kaal ci abon ku mã gɛrzɛ zinzeeti o? Ma gɔɔn laadun ɔtɔgi aduwa kaal o anyak ziniz eecitɔ. 35 Ma ɛɛti ci abon ziniz aduwa zoozok o abon ɛɛl zinize onin. Maje ɛɛti ci gɛrzɛ ziniz aduwa niini zoozok o gɛr ɛɛl zinize onin.
36 Didilɛ kaduwakuŋ igeet, katin iitene ci payiinto e ajin Jooi ɔl dook zoozok ugeec gɛr baal gɔɔn aduwa loota ŋina e dook. 37 Apakuŋ katin igeet zoozowa ugoocok maany, karabɔŋ apayekuŋ gerzitin, karabɔŋ een bonat.
Arɔɔŋ ɔl Yesu kutugu gi ci atɛɛt nɔɔgɔ biye
38 Ma vurta ivitak ɔl o Parici ogɛn ki ɔl o gɔɔn ademzek ɔl lotinok o Joowo Yesu, ma avu anek nɛ, “Gayoi, tuguweyet di gi ci ateedek biye.”
39 Ma azi Yesu nɛ, “Mayo ɔl ci ɔɔ nico noko akɔm tuwɛn, ma gɛrzɛtɛ ɔrɔɔt nɔkɔn? Ajinaŋ niiga aneet kutugu gi ci ateeduŋ biye. Akɔm zin kina! Olla gi o atɛɛt ɔl biye baal agoononek nyakaŋan o kazi Jɔna e doon ci ka buk kutuguwozeyuŋ igeet. 40 Zin kiyo baale aavɛ niini kulugit kɛŋa waazinok iiyu ki baalinok iiyu e, buk tiŋeere naana Ŋɛɛrti Eeto ŋaan kaavɛ tɔdɔwai eecitɔ waazinok iiyu ki baalinok iiyu. 41 Mazin katin iitene ci payiinto e ɔl baal kutur o kazi Ninava e iŋaaz jena, ma abɔrak Jook kaal ugooc gɛr agoonu, eeci baale niigi otoŋit baciinok ugeec iinya baal aziiŋni zɔɔz o Jɔna e. Mazin bar demziin cane o adiŋdiŋ ɔrɔɔt kujuk zɔɔz baal Jɔna e. 42 Buk katin iitene ci payiinto e iŋaaz ŋaa ween alaan baal abal looc o kazi Ciba, ma abɔrak Jook kaal ugooc gɛr agoonu, eeci baale ɛɛrɔn niini ook looce o rɛɛn many arɔɔŋ ka kook kiziik demziin ci gɛnyiz baal alaan o kazi Solomon e. Zin bar naana kadiŋdiŋ ɔrɔɔt kujuk Solomon.
43 Zin gɔɔn ma aduŋna miniŋit ci Loryento eete oman, awɔ akɔ balala ŋaati adɔyi akɔm maam ka kook kɔrɔɔŋ ŋinti ayubzi ŋinaante. 44 Mazi alaŋ ajowa ŋinti ayubzi ŋinaante, anek ɛlɛ maany nɛ, Nyan kimiire kook eete baal kooŋnei looc e. Mazi abada, aku ajowa eet nico abil kiyo ceez o aviilyai kitiliza, ma akɔm ririny kɛŋa o. 45 Ma adun bodo niini akɔ bitaala, ma akɔ anyaa miniŋ ci Loryento oogi ceen torgɛrɛm ci gɛr ɔrɔɔt bar kujukit nɔɔnɔ, ma avu abaak eete nico. Ma uulali ɛɛti nici kizi gɛrzɛ ɔrɔɔt kujuk baale. Iinak zin buk katin ɔl ci ɔɔ nico gɛr noko gerzitin nici nɔkɔ.
Yaati Yesu ki gɔtɔnɔgi Yesu
46 Mazi ŋaan azɔɔzɔ Yesu ki ɔl nicoko nɔkɔ, ivita yaatinɛ ki gɔtɔnɔgi. Ma avu ɛɛl bitaala arɔɔŋ ka kozoozɔ ki nɔɔnɔ. 47 Ma anek ɛɛti oman Yesu nɛ, “Yaatun ki gotonogu nɔɔgɔ ci ɛɛl bitaala neke arooŋnyin niigi ozoozɔ ki ineet.”
48 Ma abɛdɛkɛ Yesu nɔɔnɔ anek nɛ, “Yaai ŋɛnɛ? Gɔtɔnɔga ɔl jaŋ?” 49 Ma oov Yesu nuyak ogin, ma anek eet nico nɛ, “Cin di! Nicigi yaai, ma een gɔtɔnɔga. 50 Ma ɛɛti ci agɔɔn kaal o arooŋek baaba o aavi tammu tadena nɔɔnɔ kutugu, niini gɔtɔna, ma een ŋɔɔna, ma een yaai.”