11
Cristo ĩ yiado bajiroti ya yʉ cʉni. Ito bajiri yʉ yiro bajiroti yiya mʉa cʉni.
Mani minijuaja romia ado bajiro ĩna yija quena, yire gaye
Tʉoya yʉ ñarã mʉa. Mʉare yʉ riasocatire yiro robo yirã ña mʉa. Ito bajiri yʉre mʉa ãcabojabejare mʉare queno wanʉa yʉ. Gaje mʉa tʉo masire ãmoa yʉ. Ado bajiro bajia iti. Manojo cʉtigʉ ĩ manojo rijoga ñami ʉ̃mʉgʉ̃. Mani ʉ̃mʉa rijoga ñami Cristo. Ito bajiroti Cristo rijoga ñami Dios. Sĩgʉ̃ minijuara wijʉ ĩ ya rijoga bʉagʉ Diore ĩ senija, Dios oca ĩ bʉsija cʉni, Diore rʉ̃cʉbʉobicʉ bajiro yami ĩocʉ̃. Minijuara wijʉ sĩgõ rijoga bʉabeco Diore iso senija, Dios oca iso riasoja cʉni, iso manʉjʉre rʉ̃cʉbʉobeco bajiro yamo iso. Rijoga iso bʉabeja, joa suagoro bajiro bajigõji iso. Sĩgõ iso rijoga bʉa ãmobeja, cojisiti joa sua jeocõja quena isoõcõreama. “Rijoga joa suagoja bojo ña yʉ”, yi iso tʉoĩaja, rijoga iso bʉaja quena. Mani ʉ̃mʉare minijuara wijʉ rijoga bʉare ma manire. Ĩ robo bajigʉ manire rujeoñi Dios. Manimasi gãmeri ticõri, “Queno masigʉ̃ ñami Dios”, yi tʉoĩa mani. Ito bajiri ĩre wanʉcõri ĩre rʉ̃cʉbʉoa mani. Romiama mani ʉ̃mʉare rʉ̃cʉbʉorã ñama. Ito bajiri, “Ʉ̃mʉare rʉ̃cʉbʉoa gʉa”, yirona rijoga ĩna bʉaja quena. Ado robojʉa bajia: Ʉ̃mʉgʉ̃re rujeogʉ romio ya gõana meje rujeoyijʉ Dios. Romiare rujeogʉ ʉ̃mʉgʉ̃ ya gõana rujeoyijʉ. Romiore ejabʉarocʉre meje ʉ̃mʉgʉ̃re rujeoñi Dios. Ʉ̃mʉgʉ̃jʉare ejabʉarocore romiore rujeoñi Dios. 10 Ito bajiri, “Yʉre ũmatã ñagʉ̃ ñari yʉ ya rijoga bajiro bajigʉ ñami yʉ manʉjʉ”, yiroco iso ya rijoga bʉaja quena romiore. Ito bajiro ĩna yija ticõri, ĩnare ti wanʉrã yirãji ángel mesa. 11 Ʉ̃mʉa cʉni, romia cʉni ĩna ñare ãmoñi Dios. Romia ĩna manija, queno ña masimenaji ʉ̃mʉa. Romia ito bajiroti ʉ̃mʉa ĩna manija, queno ña masimenaji romia. Ito bajiri mani Jesús ñarã, “Ñe waja mama ʉ̃mʉa, ñe waja mama romia”, yire ma manire. 12 Ado robojʉa bajia: Ʉ̃mʉgʉ̃ ya gõana romiore rujeoñi Dios. Ito bajibojarocati romiana rujeana ñama ʉ̃mʉa. Mani ʉ̃mʉa, romia cʉni Dios ĩ rujeoana riti ña mani.
13 Adi mʉare yʉ gotirise queno tʉoĩaña mʉa. Minijuara wijʉ rijoga bʉabecoti, ¿Diore iso senija quenati? Quenabea. 14 “Ʉ̃mʉa joa yoarise ĩna ũmaja, bojorise ña”, yi tʉoĩa jedia mani. 15 Romiareama joa yoarise ĩna ũmaja, queno ti wanʉa mani. Joa yoarise iso ũmaja, iso ya rijoga bʉago bajiro yamo iso. 16 Sĩgʉ̃ adi yʉ gotirisere ĩ tʉoĩa bʉsi ãmoja, ado bajiro ĩre gotija quena: “Gʉa, gãjerã Jesure tʉorʉ̃nʉrã cʉni, ito bajiro riti yisotia gʉa”, yi gotija quena ĩre.
Jesús ĩ basʉsare gaye barã queno ĩna yibitire gaye
17 Adocãta mʉare yʉ ucarise, mʉare wanʉgʉ̃ meje uca yʉ. Jesús basʉsare gaye minijua barona queno yibea mʉa. Mani Ʉjʉ ĩ basʉsare gayere ñeñoa mʉa. 18 “Ĩna minijuaja, ricati riti tʉoĩama”, yire gaye tʉoa yʉ mʉare. “Riti bajiroja”, yi tʉoĩa yʉ itire. 19 “Mani tʉoĩa bʉsija, ‘Ĩnati ñama Jesure tʉorʉ̃nʉsarã’, yi tʉoĩarã yirãji gãjerã manire”, yi tʉoĩa bʉsiboja mʉa. 20 Ricati riti tʉoĩa bʉsicõri, Jesús basʉsare gaye mʉa minijua baja, mani Ʉjʉre rʉ̃cʉbʉorã meje yirãji mʉa. 21 Barajʉ iti ejaroca mʉa ãmoro bajiroti ba ãmorãji mʉa yajirona. Cocati bare bato bamenaji mʉa. Ito bajiro mʉa yija, gãjerã ñiocõrãji. Gãjerãma idi mecʉrãji ĩna. 22 Wiri cʉtirã ña mʉa. Mʉa ya wirijʉ mʉa ba, idi, yija quena. Ito bajiro queno mʉa yibeja, Jesús basʉsare gaye barã gãjerã queno ba bʉjamena, bʉjato ĩna bʉjaroca ya mʉa. Ito bajiro mʉa yija gãjerã Jesure tʉorʉ̃nʉrãre ti tudirã bajiro ya mʉa. “Queno ya mʉa”, ¿yigʉti yʉ mʉare? Meje yi ãmobea yʉ. Mʉare wanʉbea yʉ.
Mani Ʉjʉ ĩ basʉsare gaye
(Mt 26.26-29; Mr 14.22-25; Lc 22.14-20)
23 Adi mʉare yʉ riasorise mani Ʉjʉ ĩ basʉsare gaye mʉare yʉ riaso masitoni yʉ masiroca yiñi ĩ. Ado bajiro bajia: Mani Ʉjʉre ĩ wajana ñiatoni Judas ĩ gotira ñami, ĩ ya ãmona naju ãmi rʉcoyijʉ Jesús. 24 Ãmi rʉcocõri, “Queno ya Dios mʉ”, yiyijʉ ĩ. Igata batocõri ado bajiro yiyijʉ ĩ, ĩ rãca riasotirãre: “Ĩmo baya. Adi ña yʉ ya rujʉ robo bajiro bajirise. Mʉare yiari goda ĩsigʉ̃ yigʉja yʉ. Yʉ godaja bero yʉ mʉare ĩogore tʉoĩacõri yʉre rʉ̃cʉbʉorã ado bajiroti minijua basotiba”, yiyijʉ Jesús ĩ rãca riasotirãre. 25 Ĩna baja bero ʉyé ide tẽro ãmi rʉcoyijʉ Jesús. Ito yicõri ado bajiro ĩnare gotiyijʉ ĩ: “Ĩmo idiya. Mʉare yiari yʉ ya rí budiro yiroja yʉre. Yʉ ya rína sʉoriti, ‘Ado bajiro masare queno yigʉ yigʉja yʉ’, Dios ĩ yiado bajiroti ñasʉoro yiroja ĩja. Yʉ godaja bero yʉ mʉare ĩogore tʉoĩacõri, yʉre rʉ̃cʉbʉorã ado bajiroti minijua idisotiba”, yiyijʉ Jesús ĩ rãca riasotirãre. 26 Mani Ʉjʉ ĩ rotiado bajiroti mani baja, mani idija cʉni, “Manire yiari goda ĩsiñi Cristo”, yirona ito bajiro basotia mani. Mani Ʉjʉ ĩ ejarocajʉ ito bajiro yisʉsarã yirãji mani.
Mani Ʉjʉ ĩ basʉsare gaye mani baja, ado bajiro mani baja quena, yire gaye
27 Ado robojʉa bajia: No Diore rʉ̃cʉbʉobicʉti rocati mani Ʉjʉ ĩ basʉsare gaye ĩ baja, ĩ idija cʉni ñeñaro yigʉ yiguĩji ĩocʉ̃. Ito bajiro ĩ yija, “Ñe waja ma Jesús ya rujʉ, ĩ ya rí cʉni”, yigʉre bajiro yami ĩocʉ̃. No ito bajiro yigʉ seti cʉtigʉ yiguĩji. 28 Ito bajiri mani Ʉjʉ ĩ basʉsare gaye ba ãmorã, mani baroto riojʉa, mani idiroto riojʉa cʉni ado bajiro mani yija quena: Mani ñeñaro yirise tʉoĩa bojori bʉjacõri Diore mani goti rẽtobuja quena. Ito bajiro mani yija bero mani Ʉjʉ godare tʉoĩacõri mani baja quena. 29 “Yʉ ñeñaro yirisere yʉre waja yi ĩsirocʉ godañi Cristo”, yi mani tʉoĩaja quena. Jesure tʉoĩamenati rocati mani baja, mani tõbʉjaroca yigʉ yiguĩji Dios manire. 30 Ito bajiro rocati bacõri jãjarã ñarise cʉtia mʉa. Gãjerã wisia mʉa. Ito bajicõri gãjerã godañi ĩna. 31 Mani baroto riojʉa queno mani tʉoĩaja, mani tõbʉjaroca yibicʉ yiguĩji Dios. 32 Mani ñeñaro yirise waja mani tõbʉjaroca Dios ĩ yija, mani queno yitoni ito bajiro yami ĩ. Ĩre masimena jeame ʉ̃jʉrojʉ wana rãca mani ware ãmobeami Dios. Ito bajiri ñeñaro mani yirisere jidicãtoni mani tõbʉjaroca yami ĩ.
33 Ito bajiri Jesús ĩ basʉsare gaye barã wana mʉa minijuaja, sĩgʉ̃ rʉyabeto corocõ barona ejori mejeti baya yʉ ñarã mʉa. 34 Mʉa ñiocõja, mʉa minijuaroto riojʉa mʉa ya wijʉ baja quena. Ito bajiri minijuara wijʉ mʉa baja, jairo ba yajirona meje barã yirãji mʉa. “Ito bajiro mʉa yijare mʉa tõbʉjaroca yibicʉ yiguĩji Dios”, yi gotia yʉ mʉare. Gaje oca ñarisere mʉa tʉ ejacõri quenogʉ̃ yigʉja yʉ.