2
Ñemecʉtiya Timoteo mʉ, Pablo ĩ yire gaye
Tʉoya yʉ macʉ Timoteo mʉ. Manire ti maicõri ĩ ñarã mani ñaroca yiñi Jesucristo. Ito bajiri itire tʉoĩacõri oca sẽoña mʉ. Jãjarã masare oca yʉ riasoroca tʉogocacʉ ñacʉ mʉ. Ito bajiri yʉ mʉre riasogocati Jesure masirãre riasoya, gãjerãre ĩna riaso masitoni. Ito bajiro mʉ yija gãjerãre Cristo oca ñasarise riasorã yirãji ĩna cʉni.
Jesucristore queno tʉorʉ̃nʉgʉ̃ ña mʉ. Ito bajiri tʉoĩa bʉjatobitibojagʉti surara masʉ bajiro ñemecʉtiya mʉ. Ĩna ʉjʉ rotirise riti tʉorʉ̃nʉrãji surara. Gãjerã ĩna yisotiriseama tʉorʉ̃nʉmenaji ĩna. Ĩna ʉjʉ rotirise riti cʉdi ãmorãji ĩna. Ito bajiroti no ajere gaye rẽtocũ ãmogʉ̃, ajere ʉjarã ĩna rotiro bajiro ĩ cʉdija quena. Itire ĩ cʉdibeja ĩ ajere waja bʉjabiquĩji ĩ. Ito bajiroti no weseca moagʉ̃ ĩ moare waja cajero iti wese rica bʉjagʉ yiguĩji ĩ. Gãjerã riojʉa bʉjasʉogʉ yiguĩji ĩ. Ito bajiroti bajija quena. Iti oca mʉre yʉ gotirise queno tʉoĩaña. Itire mʉ queno tʉoĩaja mʉ tʉoĩa masiroca yigʉ yiguĩji mani Ʉjʉ.
Jesucristo ĩ ñare gaye tʉoĩate mʉ. Ʉjʉ ñayorʉ David wame cʉtigʉ janerãbatia janami ñayijʉ ĩ. Ĩre ĩna sĩabojarocati ĩ tʉdi catiroca yiyijʉ Dios. Iti ña oca quenarise. Ito yicõri iti ña masare yʉ oca goti rẽtobure. Iti oca masare yʉ riasore waja ado tubiara wijʉ tʉoĩa bʉjatobiti ña yʉ. Ñeñaro yigʉre bajiro come mana yʉre siacã ĩna. Come mana yʉre ĩna siabojarocati Dios ocareama camota masimenaji ĩna. 10 Ito bajiri ado robojʉa bajia. Dise rʉyabeto yʉ tʉoĩa bʉjatobitiroca ĩna yibojarocati ñemecʉtigʉ yigʉja yʉ. Dios ĩ beseana Jesucristore ĩna tʉorʉ̃nʉre ãmoa yʉ. Ĩre ĩna tʉorʉ̃nʉja ĩnare masogʉ̃ yiguĩji. Ito bajiri ĩ rãca ũmacʉ̃jʉ catitĩñarã yirãji ĩna. Itire tʉoĩacõri yʉ tʉoĩa bʉjatobitiroca masa ĩna yibojarocati itire ñemecʉtigʉ yigʉja yʉ.
11 Oca riojo ñasarise ado bajiro gotia:
Cristore tʉorʉ̃nʉrã ñari mani godaja ĩ rãca catitĩñarã yirãji mani.
12 Tʉoĩa bʉjatobitibojarãti mani ñemecʉtija, co rʉmʉ ĩ rãca rotirã yirãji mani cʉni. “Masibea yʉ Jesure”, mani yija co rʉmʉ, “Masibea yʉ mʉre”, yigʉ yiguĩji ĩ cʉni manire.
13 “Ado bajiro yiana mani”, mani yiro robo yi jeobitibojarocati ĩjʉama, “Ado robo yicʉja yʉ”, ĩ yiado bajiroti yi jeogʉ yiguĩji. Riojo gotisotigʉ ñari rʉore oca goti masibeami ĩ.
Queno Diore moa ĩsiña, Pablo ĩ yire gaye
14 Mʉre yʉ gotirise ito gãna mʉcana tʉdi ĩna tʉoĩaroca yiya. Ado bajiro ĩnare mʉ gotire ãmoa yʉ: “Biyaro mʉa oca josarise jidicãtoni yʉre cũñi Dios. Ito bajiri ñasabitire mʉa tʉoĩa jidicãja quena. Ñasabiti mʉa tʉoĩa bʉsija, ñe waja ma iti. Ito bajiro mʉa bʉsija tʉocõri, tʉo wisarã yirãji mʉare tʉo coderã cʉni”, yiya ito gãnare. 15 Dios ĩ mʉre ti wanʉtoni yiro robo queno ĩre moa ĩsiña Timoteo mʉ. Ito bajiro mʉ yija ticõri, queno mʉre wanʉgʉ̃ yiguĩji Dios. Ĩ ocare queno riasotiya, masare queno mʉ goti rẽtobu masitoni. “Diore queno moa ĩsia yʉ”, mʉ yi masija ĩ tiro riojo bojobicʉ yigʉja mʉ. 16 Adi sita gaye riti tʉoĩacõri rʉore oca riasorã rãca tʉoĩa bʉsibesa. Ito bajiro masare riasocõri bʉto bʉsa ĩna ñeñaro yi waroca yirã yirãji ĩna. 17 Rʉore oca riasorã ĩna rʉorise cami jogare robo bajiro bajia. Ĩna rʉorise cami joga waro bajiro baji wajʉ iti. Gãjerãre ĩna tʉoĩa wisaroca ya iti. Jʉ̃arã rʉore oca riasorã ado bajiro wame cʉtirã ñama, Himeneo, ito yicõri Fileto. 18 Oca riojo ñasarisejʉa jidicãcõri rʉore ocajʉa riasoama ĩna. “Godarãre mʉcana tʉdi catiroca Dios ĩ yiri rʉmʉ rẽtacoajʉ”, yi riasoama ĩna. Ito bajiro ĩna riasoja tʉocõri, coriarã Jesucristore tʉorʉ̃nʉrã tʉoĩa wisama ĩna. 19 Ito bajiro ĩna riasobojarocati Dios ocama ñeñabetoja iti. Ĩ oca ito bajiro ñatĩñaro yiroja. Ĩ oca ado bajiro gotia: “Ĩ ñarãre ti masiami mani Ʉjʉ”, yi gotia Dios oca. Gaje ado bajiro gotia iti: “No, ‘Jesucristore tʉorʉ̃nʉrã ña gʉa’, yirã, ĩna ñeñaro yirisere jidicãja quena”, yi gotia Dios oca.
20 Queno tʉoya, goti masiore ocana mʉre gotigʉ ya yʉ. Wi jajo wijʉ somotẽrori jaje ñaro yiroja. Quenari tẽrori ñaro yiroja. Oro wame cʉtirisena ito yicõri plata wame cʉtirisena ĩna menire ñaro yiroja iti somotẽrori. Somotẽrori gaje bʉto quenarise meje ñaro yiroja. Yucʉna, ririna ĩna menire ñaroja gaje. Iti wi ʉjʉ ñasari masa ĩna ejaja ticõri, somotẽrori quenarisena bare jeogʉ yiguĩji ĩnare. Iti tẽrorire wanʉgʉ̃ queno codegʉ yiguĩji ĩ. Gaje somotẽrorireama quenasabitire co rʉmʉ rʉyabeto bare jeo bagʉ yiguĩji. 21 No ñasarise Diore moa ĩsi ãmogʉ̃ ñarocõti ñeñaro ĩ yirise jidicãja quena. Ñeñarise jidicãcõri Diore riti ĩ rʉ̃cʉbʉoja quena. No ito bajiro yigʉti quenarise Diore moa ĩsigʉ̃ ña yucãgʉ̃ yiguĩji.
22 Mamʉ ñabojagʉti gãjerã mamarã ĩna ñeñaro yi ʉyarisere ti cũbesa mʉáma. Quenarisejʉa riti yisotiya mʉ. Diore riti tʉorʉ̃nʉ ñasotiya. Gãjerãre ti maicõri queno ñe oca manoti, ñaña mʉ. Ĩna ñeñaro yirise jidicãnajʉa Cristore riti tʉorʉ̃nʉrã rãcajʉa baba cʉtiya. 23 Ñeñaro tʉoĩa bʉsirã rãca baba cʉtibesa. Ĩna tʉoĩa bʉsirise rocati gaye ñacõri ñe waja ma. “Masa ĩna oca josaroca yama ĩna”, yi masigʉ̃ja mʉ ĩnare. Mʉre ĩna seniĩa josabojarocati ĩnare tʉorʉ̃nʉbesa. 24 No mani Ʉjʉre moa ĩsi ãmogʉ̃ti oca josagʉ meje ĩ ñaja quena. Ado robojʉa ĩ bajija quena: Masa jeyarore queno yigʉ ñaja quena. Queno riasogʉ ñaja quena. Ĩre bajiro ĩna tʉoĩabitibojarocati ʉsirioro ĩnare yi codebicʉ ĩ ñaja quena. 25 Dios oca ti tudirãre quenoti ĩ goti quenoja quena. Ito bajiro ĩnare ĩ gotija ĩna ñeñaro yirise jidicãroca yigʉ yiguĩji Dios gajea. Ito bajiri Dios oca ñasarise tʉorã yirãji gajea. 26 Oca ñasarisere tʉorʉ̃nʉcõri quenarisere tʉoĩarã yirãji ĩna. Ĩna ñeñaro yirisejʉare jidicãcõri rʉ̃mʉ́a ʉjʉre rẽtocũrã yirãji ĩna. Rʉ̃mʉ́a ʉjʉre cʉdigoana ñabojarãti ĩre rẽtocũrã yirãji.