14
Iconio wame cʉtiri cʉtojʉ Pablo mesa ĩna ña ucure gaye
Iconiojʉ ejacõri judio masa ĩna minijuasotiri wijʉ sãja wayijarã Pablo mesa. Ito bajicõri Jesús ocare gotiyijarã ĩna. Iti oca tʉocõri jãjarã Jesure tʉorʉ̃nʉyijarã. Judio masa ito yicõri judio masa meje ñarã cʉni Jesure tʉorʉ̃nʉyijarã ĩna. Ito bajibojarocati coriarã judio masa ñarã Jesure tʉorʉ̃nʉmena, judio masa meje ñarãre Pablo mesare ĩna junisinitoni oca meni codeyijarã ĩna. Ito bajiri Pablo mesare, “Queno yirã meje ñama ĩna”, yi tʉoĩayijarã ĩna. Ito bajiro ĩna yi codebojarocati Iconiojʉ yoari ña ucuyijarã Pablo mesa. Itojʉ ña ucurã bʉto oca sẽocõri, “Masare ti maicõri queno yiñi Cristo”, yire oca goti ucuyijarã ĩna. “Riti ña iti oca. Riojo Jesús oca gotiama ĩna”, masa ĩna yitoni, tiyamani Pablo mesa ĩna ĩoroca yiyijʉ Dios. Iti cʉto gãna ricati riti tʉoĩayijarã. Coriarã judio masa robo bajiro tʉoĩayijarã. Gãjerã Pablo mesa robo bajiro tʉoĩarã ñayijarã. Ito yicõri judio masa, judio masa meje cʉni, ʉjarã robo bajiro tʉoĩacõri Pablo mesare oca menicõri, “Ĩnare gʉ̃tana rea sĩarʉja mani”, yiyijarã ĩna. 6-7 Ito bajiro ĩnare bʉsija tʉo masicõri, Licaonia sitajʉ rudi wayijarã Pablo mesa. Iti sitajʉ ejacõri Dios oca quenarise goti ucuyijarã ĩna. Listra wame cʉtiri cʉto ito yicõri Derbe wame cʉtiri cʉtojʉ cʉni goti ucuyijarã ĩna. Ito yicõri iti cʉtori tʉ gãnare cʉni Dios oca goti ucuyijarã Pablo mesa.
Listra gãna Pablore gʉ̃ta ĩna reare gaye
Listrajʉ sĩgʉ̃ rudurʉ ñayijʉ. Ito bajiro wabicʉ rujearʉ ñayijʉ ĩ. Ito Pablo masare ĩ bʉsija tʉo rujiyijʉ rudurʉ. Rudurʉre tijucõri, “Yʉre yisioguĩji Dios”, yi tʉoĩa masigʉ̃ ñami, yi tʉoĩayijʉ Pablo. 10 Ito bajiri ado bajiro oca sẽoro gotiyijʉ ĩ rudurʉre:
—Wʉmʉña. Riojo rʉ̃gõña mʉ, yiyijʉ Pablo rudurʉre.
Ito ĩ yirocati wʉmʉ rʉ̃gʉ̃ wayijʉ rudurʉ ñabojarʉ. 11 Ito bajiro bajija ticõri, ito gãna ĩna ocana:
—Aba, mani rʉ̃cʉbʉorã masa rujʉ robo bajiro rujʉ cʉticõri ejama mani tʉ, yi awasã bʉsiyijarã ĩna.
12 Bernabére Zeus wame yiyijarã ĩna. “Mʉ ña gʉa rʉ̃cʉbʉogʉ, jeyaro masigʉ̃”, yireoni ñayijʉ, “Zeus”, yire. Ito yicõri Pablo queno goti masigʉ̃ ñajare Hermes wame yiyijarã ĩna. “Gʉa rʉ̃cʉbʉogʉ, rẽtoro queno goti masigʉ̃ ña mʉ”, yireoni ñayijʉ, “Hermes”, yire. 13 Iti cʉto tʉnimajʉ Zeusre rʉ̃cʉbʉora wi ñayijʉ. Iti wi gãna ĩnare riasori masʉ rãca Bernabé, Pablore rʉ̃cʉbʉo ãmoyijarã ĩna. Ta wecʉare go bedori jeocõri ĩnare tʉ̃a wayijarã. Cʉto sãjara soje tʉ ejacõri wecʉare sĩa ãmobojayijarã, Pablo mesare rʉ̃cʉbʉorona. 14 Ito bajiro ĩna yi ãmoja ti masicõri, ĩna ya yutabuju tʉ̃a ñigãyijarã Pablo mesa. “Ñeñaro yi ãmoa mʉa”, yirona ito bajiro yiyijarã ĩna. Ito bajiro yi ĩocõri, masa wato oca sẽoro ũmajʉdayijarã ĩna bʉsirona:
15 —¿No yija ito bajiro yi ãmoati mʉa? Mʉa robo bajirã, masati ña gʉa cʉni. Dios robo bajirã meje ña gʉa. Mʉare Dios oca quenarise gotirã wadibʉ gʉa. Mʉa meni rujeoanare rʉ̃cʉbʉorã yiboja mʉa. Ito bajiri itire jidicãcõri, Dios catigʉjʉare tʉorʉ̃nʉña mʉa. Ĩ ñami adi sita, macãrʉcʉ̃ro, ʉ̃mʉari, riari cʉni menirʉ. Ito yicõri mani tirise, mani tibiti cʉni jeyaro rujeorʉ ñami. 16 Jane mejejʉ gãna bʉcʉrã ĩna yisotiado bajiroti ĩna yi ãmoja, ĩnare ti tujabitibojagʉti, jidicã rotibisijʉ Dios. 17 Diore ĩna rʉ̃cʉbʉobitibojarocati ĩnare queno yiyijʉ Dios, “Ito bajiro queno yigʉ ñami Dios”, ĩna yi masitoni. “Ñaguĩji Dios”, mani yi masitoni manire ĩ queno yirise ĩoami Dios. Tite mʉa. Ide queoami. Queno rica mani bʉjaroca yami. Mani yaji quenaroca yami. Ito yicõri mani ya ʉsijʉ queno mani wanʉ quenaroca yami Dios, yiyijarã Pablo mesa ĩnare.
18 Ito bajiro ĩna yibojaroca riti, wecʉare sĩa ãmobojayijarã masa Pablo mesare rʉ̃cʉbʉorona. Ito bajiro ĩna yija ticõri, “Gʉare rʉ̃cʉbʉorona wecʉare sĩabesa mʉa”, josari yi camotayijʉ Pablo masare.
19 Iti rʉmʉri judio masa Antioquía gãna ito yicõri Iconio gãna ejayijarã. Ito ejacõri iti cʉto gãna Pablore ti junisinijaro yirona, ĩnare oca meni ejayijarã ĩna. Ito bajiri Pablore gʉ̃ta reayijarã masa ĩre sĩa ãmorã. “Ʉsi jedicoami ĩja”, yi tʉoĩacõri cʉto sõjʉajʉ ĩre weja wayijarã ĩna. 20 Ito bajiro ĩna yibojarocati ĩ tʉ Jesure masirã ĩna minijuaroca tujacoayijʉ Pablo. Tujacõri ĩna rãca cʉtojʉ tʉdi wayijʉ ĩ. Gaje rʉmʉ Derbe wame cʉtiri cʉtojʉ wayijʉ Bernabé rãca.
21 Ito ejacõri Dios oca quenarise masare riasoyijarã ĩna. Ĩna ito bajiro gotija tʉocõri, jãjarã Jesure tʉorʉ̃nʉyijarã. Ito yija bero Listrajʉ, Antioquíajʉ, Iconiojʉ tʉdi wayijarã ĩna. 22 Iti cʉtori ejacõri Jesure tʉorʉ̃nʉrãre bʉsiyijarã ĩna. Ito bajiro ĩna bʉsija tʉocõri, bʉto bʉsa Jesure tʉoĩa oca sẽoyijarã ĩna iti cʉtori gãna: “Diore tʉorʉ̃nʉ jidicãbesa mʉa. Ũmacʉ̃jʉ ĩ rotirojʉ mani ejaroto riojʉa jaje tõbʉja bʉjatobitirã yirãji mani. Ĩ rotirojʉ mani eja ãmoja, ito bajiro rẽtare ñaroja manire”, yi goti ucuyijarã ĩna. 23 Cojʉ minijuara wi rʉyabeto Jesure tʉorʉ̃nʉrãre ũmatã ñarona bese cũyijarã ĩna. Diore rʉ̃cʉbʉorã bamena riti Diore bʉsiyijarã ĩna. “Ado gãna ñama mʉre tʉorʉ̃nʉrã. Ĩnare ejabʉa masia mʉ”, yiyijarã Pablo mesa Diore.
Antioquíajʉ Pablo mesa ĩna tʉdi ware gaye
24 Ito bajiro ĩna yija bero Pisidia wame cʉtiri sita rẽta wacõri Panfilia sitajʉ ejayijarã ĩna. 25 Perge wame cʉtiri cʉto Dios oca goti tĩocõri, Atalia wame cʉtiri cʉtojʉ wayijarã ĩna. Riaca jajosa tʉnima ñayijʉ iti cʉto. 26 Ito cumana jẽa wacõri Siria sitajʉ Antioquía wame cʉtiri cʉtojʉ wayijarã ĩna. Antioquía ñayijʉ cajero ĩna wasʉoado. Itijʉti Dios oca ĩna goti ucuroto riojʉa, “Mʉ ĩnare moare cũado bajiro riti ĩna moa masitoni ĩnare ejabʉaya”, yiyijarã Jesure tʉorʉ̃nʉrã Diore. Ito bajiri ĩna rotiado bajiroti moa ucu tĩorã Antioquíajʉ tʉdi ejayijarã ĩna mʉcana Pablo mesa. 27 Itojʉ Antioquíajʉ tʉdi ejacõri Jesure tʉorʉ̃nʉrãre miojuyijarã ĩna mʉcana. Ito yicõri jeyaro Dios ĩ ejabʉare gaye gotiyijarã ĩna:
—Queno ejabʉaquĩ Dios gʉare. Ito bajiri judio masa meje ñarã cʉni Dios oca quenarise tʉocõri, Jesure tʉorʉ̃nʉama ĩna, yi gotiyijarã ĩna. 28 Itojʉ Jesure tʉorʉ̃nʉrã rãca yoari ñayijarã Pablo mesa.