2
Jesucristo ĩ rujeare gaye
(Mt 1.18-25)
Iti rʉmʉriti masa ʉjʉ Augusto wame cʉtigʉ, “Adocõ ñama yʉ ya masa”, yirocʉ ĩna wame wõ jeo ãmoyijʉ ĩ. Ito bajiri masa jeyarore wadi rotiyijʉ ĩ. Siria sitajʉ Cirenio ĩ ʉjʉ ñaroca ito bajiro bajiyijʉ iti cajero masare cõĩare gaye. Ito bajicõri masa jeyaro ĩna rujeara cʉtojʉ wame ucarona wayijarã ĩna. Ito bajiri iti oca tʉocõri wayijʉ José cʉni. Galilea sita Nazaret wame cʉtiri cʉtojʉ ñacõri Judea sita Belén wame cʉtiri cʉtojʉ wayijʉ José ĩ wame wõrocʉ. Jane mejejʉ Belénjʉ rujeayijʉ David, masa ʉjʉ ñayorʉ. David ñayorʉ janerãbatia macʉ ñari Belénjʉ wayijʉ José. Itojʉ wayijʉ José ĩ manojo ñaroco María rãca. Ĩ rãca ajebitibojagoti macʉ sãñagõ ñayijo iso. Belénjʉ ĩna ejaja bero macʉ iso rʉcoroti rʉmʉ ejayijʉ isore. Ito bajiri iso macʉ ñasʉogʉ rʉcoyijo iso ĩja. Ĩre saya werorina gũmacõri ecana ĩna baricorojʉ ĩre sãyijo iso. Canira wiri daja rẽtajare ecana wijʉ ñayijarã ĩna.
Oveja coderi masare ángel ĩ gotire gaye
Belén tʉ bʉsa ñayijarã oveja coderi masa. Ta wesejʉ ñami rẽta wayijarã oveja coderã. Ñajasaroti Dios ñaro gagʉ ángel goayijʉ ĩnare. Ito yicõri Dios ĩ sĩatirise busuĩoyijʉ ĩna wato. Itire ticõri bʉto güiyijarã ĩna. 10 Ĩna güija ticõri, ado bajiro yiyijʉ ĩ:
—Güibesa mʉa. Oca quenarise mʉare gotigʉ wadibʉ yʉ. Iti oca tʉocõri masa jeyaro wanʉrã yirãji ĩna. 11 Adi ñamiti David ñayorʉ ya cʉtojʉ rujeami mʉare masorocʉ. Ĩ ñami mani Ʉjʉ ñarocʉ Cristo, Dios ĩ cõarʉ. 12 Ĩre mʉa ti bʉjaja ado bajiro bajigʉ bʉjarã yirãji mʉa. Saya werorina gũmarʉre bʉjarã yirãji mʉa macʉacãre. Ito yicõri ecana ĩna baricorojʉ cani sãñagʉ̃ yiguĩji ĩ, yiyijʉ ángel oveja coderi masare.
13 Ito bajiro ĩ yija beroti ĩre bajiro bajirã ángel mesa jãjarã goayijarã. Ito yicõri ado bajiro bʉsiyijarã ĩna, Diore rʉ̃cʉbʉorã:
14 Rẽtoro masigʉ̃ ñami Dios ũmacʉ̃jʉ gagʉ. Adi sita gãna, Dios rãca queno ʉsi cʉtirã queno wanʉ quena ñajaro ĩna, yiyijarã ángel mesa.
15 Ito yicõri tʉdi mʉjacoayijarã ĩna. Ito ĩna mʉjagoja bero oveja coderi masa gãmeri bʉsiyijarã ĩja:
—Ita, Belénjʉ wato mani. Iti rẽtagore tiĩato mani. Ito yicõri mani Ʉjʉ Dios ĩ gotirise tito mani, yiyijarã ĩna.
16 Ito yicõri ʉsirio wayijarã ĩna. Belénjʉ ejacõri María, Josére cʉni ti bʉjayijarã ĩna. Ito yicõri macʉacãre ecana ĩna baricorojʉ sãñagʉ̃re ti bʉjayijarã ĩja. 17 Ĩre ti bʉjacõri, “Ado bajiro bajigʉ macʉacãre ti bʉjarã yirãji mʉa”, yi ángel ĩ gotigorere goti jeoyijarã ĩna, itijʉ ñarãre. 18 Itire tʉo wanʉcõri, “¿No yireoni ñati iti?” yi tʉoĩa jediyijarã itijʉ ñarã. 19 Ito bajibojarocati Maríajʉama iti oca tʉocõri iso ya ʉsijʉ tʉoĩa wanʉ ñayijo iso. 20 Ito bajiro iso tʉoĩa ñaroca ĩna cʉtojʉ tʉdi wayijarã oveja coderi masa. Warãti Diore rʉ̃cʉbʉorã ĩre wanʉ quenare oca bʉsiyijarã ĩna. Ángel ĩ gotigore ñaro bajiroti iti rẽtaja ticõri, Diore rʉ̃cʉbʉorã wanʉ quenare oca bʉsiyijarã ĩna.
Dios ya wijʉ Jesure ĩna ãmi ejare gaye
21 Ʉdia ãmojeno rʉmʉri Jesús ĩ tʉjaroca judio masa ĩna yisotiado robo bajiro ĩre wiro tayijarã ĩna. Macʉacãre wiro ĩna taja bero Jesús ĩre wame wõyijarã ĩna. “Ito bajiro wame wõma”, yiyijʉ ángel, María iso macʉ sãñaroto riojʉa.
22-24 Jane mejejʉ ado bajiro rotiyijʉ Moisés ñayorʉ: “Romio iso rʉcoja bero jʉ̃arã masacõ rʉmʉri bero iso ñarise cʉtirise coerona Diore oveja macʉ soe ĩsima. Oveja ĩ manija, buja robo bajirã jʉ̃arã ĩre soe ĩsima. Ito yicõri buja rĩa cʉni quena ñarãji”, yi rotiyijʉ Moisés ñayorʉ. Ito bajiri ĩ rotigore cʉdirona Dios ya wi Jerusalénjʉ Jesure ãmi wayijarã ĩ jacʉsabatia. Gaje ucare ado bajiro gotia Dios oca tuti: “Macʉ ñasʉogʉ Dios yagʉ ñagʉ̃ yiguĩji. Ito yicõri ĩre moa ĩsigʉ̃ yiguĩji ĩ”, yi gotia Dios oca. Ito bajiri, “Ãni macʉacã mʉre riti ĩ moa ĩsitoni mʉre ĩsia gʉa”, yi Diore bʉsirona Jerusalénjʉ Jesure ãmi wayijarã ĩ jacʉsabatia.
25 Iti rʉmʉri Simeón wame cʉtigʉ Jerusalénjʉ ñayijʉ. Queno Diore cʉdigʉ ñayijʉ ĩ. Israel sita gãnare masorocʉre bocati ñayijʉ Simeón. Ito yicõri Espíritu Santo quedi sãjacãrʉ ñayijʉ ĩ. 26 Espíritu Santo ado bajiro goticãyijʉ Simeónre: “Cristo, Dios ĩ cõarʉre tigʉ yigʉja mʉ, mʉ godaroto riojʉa”, yiyijʉ Espíritu Santo Simeónre. 27-28 José, María rãca ĩna wari rʉmʉti Simeónre cʉni Dios ya wijʉ wa rotiyijʉ Espíritu Santo. Judio masa ĩna yisotiado bajiro yirona Dios ya wijʉ Jesure ãmi sãja wayijarã ĩna. Ĩna iti wijʉ sãjaroca ĩna tʉ eja rʉ̃gʉ̃yijʉ Simeón. “Dios Macʉ ñaguĩji”, yi tʉoĩacõri Jesure ãmi gajayijʉ ĩ. Jesure ãmi gajacõri, “Queno ya mʉ”, yiyijʉ Simeón Diore wanʉgʉ̃. Ado bajiro yiyijʉ Simeón, Diore:
29 Yʉ Ʉjʉ mʉ goticato bajiroti yʉre iti rẽtaja tia yʉ. Cristore ti bʉja yʉ, mʉ cõarʉre. Ito bajiri wanʉ quenare rãca godagʉ yigʉja yʉ.
30-31 Yʉmasiti tia yʉ, masa ĩna ñeñaro yirise coerocʉre. Jesús gʉare cõayija mʉ masa jeyaro ñeñaro ĩna yirise coerocʉre.
32 Mʉ cõarʉ ñami, Israel sita gãna mejere cʉni ĩna tʉo masiroca yirocʉ. Ito yicõri mʉ ñarã Israel sita gãnare rʉ̃cʉbʉorã yirãji masa jeyaro, yi wanʉyijʉ Simeón, Diore queno cʉdigʉ ñari.
33 Ĩna macʉ jaibecʉacãre ĩ ito bajiro bʉsija tʉo ʉcayijarã ĩna José, María cʉni. 34 Ito yija ĩnare yiari Diore bʉsiyijʉ Simeón ĩna queno ñatoni. Ado bajiro yi gotiyijʉ Simeón, ĩnare. “Quenaro ñarã yirãji mʉa”, yiyijʉ Simeón, Maríare, Josére cʉni. Ito yicõri Jesús jaco Maríare ado bajiro gotiyijʉ ĩ:
—Ãni macʉacã Dios ĩ beserʉ ñami. Ĩ bʉcʉacõri Israel sita gãna jãjarã Dios oca cʉdimenare ruyuriogʉ yiguĩji ĩ. Ĩre cʉdirãre ñeñaro ĩna yirisere ãcabojogʉ yiguĩji. “Dios ĩ cõarʉ ñaguĩji”, yi masibojarãti jãjarã ĩre bʉsiturã yirãji. 35 Masa jeyaro ĩna ya ʉsijʉ ĩna tʉoĩabojarisere ti masicõgʉ̃ yiguĩji ĩ. Ito bajibojarocati mʉ macʉre ĩna rʉ̃cʉbʉobeja ticõri, bojori bʉjago yigoja mʉ, mʉ ya ʉsijʉ, yiyijʉ Simeón macʉacã jaco Maríare.
36-37 Ito bajiro ĩna bʉsi ñaroca, sĩgõ Ana wame cʉtigo Dios ya wijʉ ñayijo iso cʉni. Iso ñayijo Diore goti ĩsiri maso. Ito yicõri Fanuel maco ñari, Aser masa butu gago ñayijo iso. Bʉco ñayijo iso ĩja wajeago. Ochenta y cuatro rodori tʉjayijʉ iso manʉjʉ ĩ godagoja bero. Ado bajiro bajiyijʉ. Ĩna ãmo siaja bero jʉa ãmojeno rodori ñabojayijʉ iso manʉjʉ maji. Ito bero godacoayijʉ ĩ ĩja. Ito bajiri ĩ godagoja bero Dios ya wijʉ riti ñasotiyijo iso. Iti wijʉ ñagõ ʉ̃mʉa cʉni, ñami cʉni Diore moa ĩsisotiyijo iso. Gajereama ba yujibecoti Diore rʉ̃cʉbʉosago babeco riti ĩre bʉsiyijo iso. 38 Jesús jacʉsabatia rãca Simeón ĩ bʉsi rʉ̃gõroca, Ana cʉni Diore bʉsiroco eja rʉ̃gʉ̃yijo iso. Ito bajiro Simeón ĩ bʉsija tʉocõri, “Queno ya Dios mʉ”, yiyijo iso. Ito bajiro Diore, “Queno ya mʉ”, yi tĩocõri, ado bajiro yi gotiyijo iso Jerusalén gãnare: “Ãni ñami mani bocaticacʉ ñeñaro mani yirisere coerocʉ”, yiyijo iso masare.
Nazaretjʉ ĩna tʉdi ware gaye
39 José, María rãca Dios rotirise ñarocõti cʉdirã ejagoana, Galilea sitajʉ tʉdi wayijarã ĩna mʉcana, ĩna cʉto Nazaretjʉ warã. 40 Ito bajicõri ĩna cʉtojʉ macʉacã Jesús sẽoro bʉcʉa mʉjayijʉ. Queno tʉoĩare rãca bʉcʉayijʉ ĩ. Dios ĩ Jacʉ queno ejabʉayijʉ ĩre.
Dios ya wijʉ Jesús ĩ tujare gaye
41 Co rodo rʉyabeto Jerusalénjʉ Pascua basa ĩna menija tirã wasotiyijarã ĩ jacʉsabatia. 42 Jesús jʉa gʉbojeno rodori ĩ tʉjaroca Jerusalénjʉ Pascua basa tirã wayijarã ĩna. Co rodo rʉyabeto basa rʉmʉ ĩna tisotiado bajiro iti Pascua basa tirã wayijarã ĩna mʉcana. 43 Ito ejacõri, iti basare tiyijarã ĩna. Ito bajiri iti jedija ticõri, tʉdi wayijarã ĩna mʉcana. Ito bajiro ĩna tʉdi waroca Jesuama tujacoayijʉ Dios ya wijʉ ĩja. Ĩ jacʉsabatia, “Tujacoaguĩji”, yi tʉoĩabisijarã ĩna. 44 “Ado mani rãca warã wato ñaguĩji”, yi tʉoĩayijarã ĩna. Ito bajiro tʉoĩa warã riti, co rʉmʉ ʉ̃mʉasaro wayijarã ĩna. Ito bajiro ĩna wajasaroti ĩre ãmabojayijarã ĩna, ĩja. “Mani rãca warã wato ñaguĩji”, yirona ãmabojayijarã ĩna. 45 Ito bajibojarocati ĩre bʉjabisijarã ĩna. Ito bajiri ĩre bʉjarona Jerusalénjʉ ĩre ãmarã wayijarã ĩna mʉcana.
46 Ʉdia rʉmʉ bero Jesure bʉjayijarã ĩna, Dios ya wijʉ ĩ ñaroca. Judio masa rotirise riasori masa wato ĩre bʉjayijarã ĩna. Riasori masa ĩna bʉsirisere tʉocõri ĩnare seniĩayijʉ Jesús. Ĩnajʉa cʉni seniĩayijarã ĩre. 47 Queno masigʉ̃ ñari, queno ĩ cʉdi masija ticõri, tʉo ʉcayijarã ĩna jeyaro. 48 Ito bajiroca ĩ jacʉsabatia ĩre ti bʉjacõri, tʉo ʉcayijarã, ito ĩ yija tʉocõri. Ito bajiri ĩ jaco ado bajiro yiyijo ĩre:
—¿No yija gʉa waroca gʉare gotibicʉti, tujacati macʉ mʉ? Mʉ manija ticõri, bʉto tʉoĩa oca jaicʉ yʉ, mʉ jacʉ cʉni, yiyijo ĩ jaco ĩre.
49 Iso ito bajiro yija tʉocõri, ado bajiro isore cʉdiyijʉ Jesús:
—¿No yija yʉre ãmacati mʉa? “Ĩ Jacʉ ya wijʉ ñaguĩji”, ¿yi masibiticati mʉa? yi cʉdiyijʉ Jesús, ĩ jacʉsabatiare.
50 Ito bajiro ĩ yibojarocati ĩ bʉsirisere queno tʉo masibisijarã ĩ jacʉsabatia.
51 Ito ĩna yija bero ĩna rãca tʉdicoayijʉ ĩ ĩja, Nazaretjʉ. Nazaretjʉ tʉdi ejacõri ĩ jacʉsabatia rotiro bajiroti cʉdisotiyijʉ ĩ. Ito yicõri iso macʉ Jerusalénjʉ ĩ yigorere tʉoĩa ñasotiyijo Jesús jaco. 52 Ĩ tʉoĩarise rãcati bʉcʉa mʉja wayijʉ Jesús. Dios cʉni, masa cʉni ĩre ti mai rʉ̃cʉbʉoyijarã ĩna ĩja.