La carta de San Pablo a los
Romanos
1
Roma cʉto gãnare Pablo ĩ papera cõare gaye
Ñati Roma gãna mʉa. Yʉ ña Pablo, adi mʉare papera cõagʉ̃. Jesucristore moa ĩsiri masʉ ña yʉ. Yʉre besecõri Cristo oca masare yʉ goti ucutoni yʉre cũñi Dios. “No Jesucristore tʉorʉ̃nʉgʉ̃re ĩre masogʉ̃ yiguĩji Dios”, yi masare yʉ goti ucutoni yʉre cũñi Dios.
Jane mejejʉ, “Ado bajiro masare queno ejabʉagʉ yigʉja yʉ”, yirocʉ iti oca goti yucãyijʉ Dios. Ĩ gotiado bajiroti ĩ ocare uca rotiyijʉ ĩre goti ĩsiri masare. Ito bajiri iti oca quenarise uca warã ĩ oca tuti ucayijarã ĩna. Iti oca Jesucristo gaye manire riasoa. Ĩti ñami Dios Macʉ, mani Ʉjʉ. Adi sitajʉ masʉ rujʉna rujeayijʉ ĩ. Ito yicõri David ñayorʉ janerãbatia janamiti ñayijʉ Jesucristo. Ito bajibojagʉti Dios Macʉti ñayijʉ Jesucristo. Ĩ godaja bero Espíritu Santo ĩ masirisena, ĩre mʉcana tʉdi ĩ catiroca yiyijʉ. Itire masicõri, “Dios Macʉti ñami Jesucristo”, yi tʉoĩa mani ĩja.
Jesucristona sʉoriti queno yiñi Dios yʉre. Masa jeyaro Jesure ĩna tʉorʉ̃nʉtoni, ito yicõri yiro robo ĩna cʉditoni, yʉre cũñi Dios. Ito bajiri, “Rẽtoro quenagʉ̃ ñami Dios”, yi ĩre rʉ̃cʉbʉorã yirãji masa. Mʉare cʉni beseñi Dios. Jesucristo ñarã mʉa ñatoni, mʉare beseñi ĩ. Mʉa Roma gãna ñarocõreti adi papera cõa yʉ. Bʉto maiami Dios mʉare. Ĩ ñarã mʉa ñatoni mʉare beseñi Dios. Mani Jacʉ Dios ito yicõri Jesucristo mani Ʉjʉ mʉare queno yijaro. Ito yicõri mʉa ya ʉsijʉ queno mʉa wanʉ quenaroca yijaro ĩna.
Roma cʉto gãnare Pablo ĩ ti ãmore gaye
Ado bajiro mʉare gotisʉoa yʉ. Co cʉto rʉyabeto mʉa Jesure tʉorʉ̃nʉre gayere mʉare bʉsisotiama masa jeyaro. Ito bajiro ĩna yija tʉocõri, “Queno ya Dios mʉ”, ya yʉ. Ito bajiro Diore bʉsia yʉ, Jesús yʉre ĩ ejabʉarisena. Coji rʉyabeto Diore yʉ bʉsija, mʉare yiari bʉsisotia yʉ. Bʉto yʉ tʉoĩarise ñarocõnati ĩ yiro robo Diore cʉdia yʉ. Ĩre yiro robo cʉdigʉ, ĩ Macʉ Jesús oca masare goti ucua yʉ. “Roma gãnare yiari yʉre senisotiami Pablo”, yi masiguĩji Dios yʉre. 10 Diore yʉ bʉsija ito bajiro senisotia yʉ. Ĩ ãmoja mʉa tʉjʉ co rʉmʉ ejabogʉja yʉ, yirocʉ ito bajiro senisotia yʉ. Yoari mʉa tʉ warocʉ tʉoĩasotiboja yʉ. 11 Dios gayere mʉare riaso ãmoa yʉ, yʉre ĩ ejabʉado bajiro mʉare cʉni ĩ ejabʉatoni. Ito bajiro mʉare ĩ ejabʉaja, ĩ ocare masicõri bʉto bʉsa tʉoĩa oca sẽorã yirãji mʉa. Ito bajiri bʉto mʉare ti ãmoa yʉ. 12 Jesucristore tʉorʉ̃nʉrã ña mani. Ito bajiri mʉa tʉ ejacõri mʉa rãca baba cʉti ãmoa yʉ. “Queno Jesure tʉorʉ̃nʉama ĩna”, yi mʉare ti masicõri tʉoĩa oca sẽogʉ̃ yigʉja yʉ. Mʉa cʉni ito bajiroti yʉ rãca gãmeri bʉsicõri tʉoĩa oca sẽorã yirãji.
13 Mʉa tʉo masitoni adi mʉare gotia, yʉ mairã yʉ. Coji rʉyabeto mʉa tʉjʉ wa ãmosotiboja yʉ. Yoari mʉa tʉjʉ wa ãmobojagʉti, iti rʉmʉjʉ mʉa tʉjʉ eja masibiticʉ yʉ maji. Gaje cʉto gãnare yʉ riasoroca Jesure boca ãmiñi ĩna. Mʉa bajiroti judio masa meje ñarã ñacã ĩna cʉni. Mʉa tʉ ñarã cʉni Jesure ĩna masitoni ejabʉagʉ wa ãmosotia yʉ mʉa tʉjʉ. Ito bajibojarocati mʉa tʉjʉ ejabiticʉ yʉ maji. 14 Masa jeyarore riasore ña yʉre, Dios oca quenarise gayere. Yʉ ya moare ña, yʉ oca bʉsirãre riosore, ito yicõri yʉ oca bʉsimenare cʉni riasore gaye. Masirãre cʉni riasogʉ yigʉja yʉ, ito yicõri masimenare cʉni. 15 Ito bajicõri Romajʉ ejacõri, mʉa tʉ gãnare cʉni Jesús gaye oca quenarise riaso ãmosacõa yʉ.
Jesucristo oca ñasarise ña, yire gaye
16 Iti oca masa ĩna tʉorʉ̃nʉja, jeamejʉ ĩna ʉabore ñaroca, ĩnare masoguĩji Dios. Iti oca judio masare riti ejasʉoyija maji. Ito bajibojarocati adocãtama no itire tʉorʉ̃nʉgʉ̃reti masogʉ̃ yiguĩji Dios ĩja. Ito bajiri itire masicõri, Jesús gayere bojobicʉti gotia yʉ. 17 Ado bajiro ña iti oca: “Jesure mani tʉorʉ̃nʉja, manire boca ãmicõri, ‘Queno yirã ñama. Ñe seti ma ĩnare’, yiguĩji Dios. Ado bajiro ucare ñayija jane mejejʉ gaye: No Diore tʉorʉ̃nʉgʉ̃re, ĩre boca ãmigʉ̃ yiguĩji Dios. ‘Ñe seti ma ĩre’, yi tigʉ yiguĩji Dios ĩre tʉorʉ̃nʉgʉ̃re. Ito bajiri catitĩñagʉ̃ yiguĩji ĩ”, yi gotia Dios oca tuti.
Masa jeyaro seti cʉtirã ñama, yire gaye
18 Ado bajiro ña. Dios macãrʉcʉ̃rojʉ ñagʉ̃, masa ĩna ñeñaro yirise, ĩna riojo cʉdibitire cʉni, itire bʉto ti teguĩji Dios. Ito bajiro ĩna ñeñaro yija, Dios oca quenarisere gãjerã ĩna tʉobitiroca yirãji ĩna. Itire junisinicõri bʉto teguĩji Dios. 19 “Ito bajiro bajigʉ ñaguĩji Dios”, yi masi jedirãji masa. Ĩmasiti ito bajiro ĩna masiroca yiñi Dios. “Ñeñaro yʉ yire waja quenabeto yʉ tõbʉjaroca yigʉ yiguĩji Dios”, yi masi jedirãji masa. 20 Diore tibitibojarãti, “Bʉto masigʉ̃ ñami Dios”, yi tʉoĩa mani. Dios mani masiroca yami, ito bajigʉ ñari. Macãrʉcʉ̃ro ĩ rujeorajʉjʉ, jeyaro ĩ rujeore gaye ticõri, “Ito bajigʉ ñami Dios. Iti ña ĩ rujeogore”, yi masirãji masa jeyaro. Ito bajiri, “¿No bajigʉ ñati Dios? Ĩre ti bʉjabea yʉ. Ito bajiri yʉre seti ma”, yi masia ma masare. 21 “Ito bajigʉ ñami Dios”, yi masibojarãti, Diore queno rʉ̃cʉbʉobisijarã masa. Ito yicõri, “Queno ya mʉ”, yire gaye yibisijarã ĩre. Ado bajirojʉa yiyijarã ĩna. Rocati bajiro, tʉoĩabojayijarã masa. Ñeñarise riti ĩna tʉoĩa rẽtocũja, quenarise ĩna tʉoĩabojare gayere ãcabojayija ĩnare. Ito bajiro bajirã ñari rãitĩari ʉsi bajiro ʉsi cʉtiyijarã ĩna. 22 “Bʉto masirã ña gʉa”, yibojayijarã ĩna. Ito yibojarãti masimena ñayijarã ĩna. 23 Ito bajiro tʉoĩabojarãti, Dios catitĩñagʉ̃re queno rʉ̃cʉbʉobisijarã ĩna. Gajero bajirojʉa yiyijarã ĩna. Masʉ jogaroti rujʉ robo bajiro meni rujeocõri rʉ̃cʉbʉobojayijarã ĩna. Wʉtirãre, jinoare, ito yicõri waibʉcʉ bajirãre cʉni rʉ̃cʉbʉobojayijarã ĩna.
24 Itire ñeñarise gayere ĩna rʉ̃cʉbʉoja, “Yibesa”, yibisijʉ Dios. Riojoti ticõayijʉ ĩja. “Ĩna ãmoro bajicõato”, yiyijʉ Dios ĩnare. Ito bajiri ĩnamasiti ĩna ya rujʉ ñeñaro iti tʉoĩaro bajiroti ñeñaro yi ʉyayijarã ĩna. Ito bajiro yicõri ĩnamasiti gãmeri ñeñaro yiyijarã ĩna. 25 Dios oca ñasarisere tʉorʉ̃nʉbiticõri, rʉore ocajʉare tʉorʉ̃nʉyijarã ĩna. Diore rʉ̃cʉbʉoado õno yirã, Dios ĩ menire gayejʉare rʉ̃cʉbʉoyijarã masa. “Dise rʉyabeto rujeorʉ ña Dios mʉ. Mʉ ña rẽtoro queno yigʉ”, yi rʉ̃cʉbʉotĩñacõrʉja manire. Ito bajiro riti bajitĩñaja quena.
26 “Ĩna ñeñaro yirisere jidicã ãmobeama”, yi masicõri masare ticõayijʉ Dios ĩja. Romiajʉa cʉni, ʉ̃mʉa rãca ĩna yibojarere jidicãcõri, ĩna romia comasiti yiyijarã ĩna ĩja. 27 Ito bajiroti ʉ̃mʉa cʉni, romia rãca ĩna yibojarere wasoayijarã ĩna. Ito bajiri, ĩna ʉ̃mʉa comasiti, ruje josayijarã ĩna ĩja. Ito bajiri ĩna ʉ̃mʉa comasiti ñeñarise yiyijarã ĩna. Ito bajiri ñeñaro ĩna yirisere ĩna ya rujʉmasiti quenabisijʉ ĩnare.
28 Diore ĩna tʉo ãmobitiado bajiroti, ñeñarise ĩna yijare, “Yibesa mʉa”, yibisijʉ Dios. Riojoti ticõayijʉ. “Ĩna ãmoro bajicõato”, yiyijʉ Dios. Ito bajiri ĩna yi ãmoriseti ñeñaro yiyijarã ĩna ĩja. 29 Jeyaro ñeñarise, yi ʉyarã ñama masa. Jeyaro ñeñarise yirãji ĩna. Ado bajiro bajia. Tʉote mʉa. Dios rotirisere tʉo tecõri bʉto ñeñarise yirãji ĩna. Gãji ya gajeoni ãmotirã yirãji ĩna. Gãjire ñeñaro yirona tʉoĩarã yirãji ĩna. Gãji jai bʉsaro ĩ rʉcoja, ĩre ʉorãji ĩna. Sĩarãji ĩna. Gãmeri oca josarãji ĩna. Ito yicõri rocati socarãji ĩna. Ti tudirã yirãji ĩna. Gãjerãre oca menirã yirãji ĩna. 30 Bʉsiturãji ĩna. Diore ti terãji ĩna. Junisiorise cʉdirã yirãji ĩna. “Ñasagʉ ña yʉ”, yi tʉoĩarã yirãji ĩna. “Bʉto masigʉ̃ ña yʉ”, yi bʉsirãji ĩna. Ñeñarisere yirã, bʉto tʉoĩa rujeorã yirãji ĩna. Ĩna jacʉsabatiare yiro robo cʉdimenaji ĩna. 31 Tʉo masimena ñarã yirãji ĩna. Ĩna bʉsisʉoado bajiro yimenaji ĩna. Ito yicõri gãjerãre ti maimenaji ĩna. Gãjerã ñeñaro ĩna yirisere, ãcabojomenaji ĩna. 32 “Ito bajiro ñeñaro yirãre jeame ʉ̃jʉrojʉ cõacʉja yʉ”, yicãñi Dios, yi tʉoĩabojarãti ñeñaro ĩna yirisere jidicã ãmomenaji ĩna. Iti ñeñarise yi ʉyacõrã yirãji ĩna. Ito yicõri ĩna robo bajiro gãjerã cʉni ñeñaro ĩna yija ticõri, bʉto wanʉrã yirãji. “Quena ña iti”, yi tirã yirãji ĩna.