9
―――
1-3 Giñaaduñi judidíu aliʌsi ipʌlidi aanʌ isvaavoitudagi aapimʌ Suusi Cristo. Tucarʌ dai tasʌrʌ aliʌ soigiñʌlidiña aanʌ aapimʌcʌdʌ. Suusi Cristo ʌʌmadu Diuusi Ibʌadʌ cʌʌga maatʌ issʌʌlicʌdʌ ʌrvaavoi ansai aanʌ ipʌlidi isDiuusi gajiaadʌrʌ giñviaagi isgomaasi ʌrsoiñicagi iscʌʌgacʌrʌ vuvaquia aapimʌ. Aapimʌ ʌrjudidíu dai Diuusi gʌmaamara duucai gʌnnʌidi dai gʌnaaduñicaru nʌidiña isducatai Diuusi dadadacʌi gʌnsaagida. Diuusi aagidi gʌnaduñi Avraañicaru dai Davicaru saidʌ iduñia agai mui naana maasi cʌcʌʌgaducami cajiudadʌ vʌʌtarʌ, dai Diuusi maa sʌʌlicami Moseesacaru, dai Diuusi aagidi isducatai gʌaagai issiaa duutuadagi Diuusi, dai Diuusi aagidi isʌmo imidagai ootosa agaitadai ʌmo cʌʌgacʌrʌ vuviadami. Avraañicaru dai Isaacaru dai Jacocaru ʌrgʌnaaduñicaru. Ʌgai ismaacʌdʌ Diuusi ootoi saidʌ ʌrcʌʌgacʌrʌ vuviadamicana ʌgai ʌrjudíu ʌʌpʌ daidʌ ʌrDiuusi dai ʌgai tʌaanʌi vʌʌsi istumaasi oidaga oidigi daama dai tʌvaagiʌrʌ. Dai aanʌ ipʌlidi isoodami cʌʌga ñioocadagi Diuusi vʌʌtarʌ tomastuigaco.
Tomasi maivaavoitudai muidutai judidíu dai maitʌrDiuusi maamaradʌ, vʌʌscʌrʌ vʌʌsi istumaasi aagadagi Diuusi vʌʌsi ʌpʌvueeyi. Maisiu vʌʌsi Avraañicaru cajiudadʌ vaavoitudai ʌpan duucai ʌgai dai maisiu vʌʌscatai viaaca agai istumaasi Diuusi aagidi Avraañicaru sai maquia agai, mosʌca Avraañicaru cajiudadʌ ismaacʌdʌ vuvaja Isaaiñdʌrʌ. Poduucai gʌmaatʌ sai maisiu vʌʌsi Avraañicaru cajiudadʌ ʌrDiuusi maamaradʌ mosʌcaasi ʌgai ismaacʌdʌ vaavoitudai ismaacʌdʌ Diuusi aagidi Avraañicaru, ʌgai ʌrDiuusi maamaradʌ. Diuusi aagidi Avraañicaru sai ʌmo uumigicʌdʌ divia agaitadai ʌpamu sai amaasi Saara marata agaitadai.
10-13 Aidʌsi Reveca nonoacatadai Diuusi aagidi sai cucuatai maamaraca agai sai ʌmoco Esaú tʌʌgiduca agai dai ʌgʌmai Jaco daidʌ ʌgʌducʌdioma ʌrpiooñigadʌca agaitadai aliducʌdʌ tomasi maiquiaa vuvaja dai maiquiaa ivuaadana tomali ʌmo istumaasi cʌʌgaducami tomali soimaascami. Daidʌ Isaa ʌroogadʌ ʌaali. Dai Diuusi aagidi sai oigʌdai Jaco dai cʌʌdai Esaú. Poduucai gʌmaatʌ isDiuusi istutuidi isʌcovai vuvaidagi sioorʌ ipʌliadagi.
14 Vʌʌscʌrʌ vʌʌsi gomaasicʌdʌ maitʌaagai isaatʌmʌ pocaitiadagi sai Diuusi maicʌʌga ivueeyi. 15 Diuusi potʌtʌdai Moseesacaru: “Aanʌ soigiñʌliadamu dai cʌʌgacʌrʌ nʌijadamu sioorʌ ipʌliada aanʌ”. 16 Poduucai gʌmaatʌ isDiuusi cʌʌgacʌrʌ nʌidi oodami maisiu mosipʌliditai oodami sai cʌʌgacʌrʌ nʌidiña tomali cʌʌgacʌrʌ oidacatai baiyoma Diuusi soigʌʌlidi oodamicʌdʌ cascʌdʌ cʌʌgacʌrʌ nʌidi. 17 Diuusi ñiooquidʌrʌ pocaiti sai Diuusi potʌtʌdai ʌraígadʌ Ejiipitʌrʌ oidacami: “Aanʌ gʌdagito isiʌrraíca aapi vai poduucai gʌmaatʌna iñsaanʌ aliʌ viaa guvucadagai dai poduucai gʌmaatʌna vʌʌsi oidigi daama sioorʌ aanʌ”. 18 Dai Diuusi soigʌʌlidi sioorʌcʌdʌ ipʌlidi ʌgai dai Diuusi maidadagitoi isʌʌgiadagi sioorʌ ipʌliada ʌgai.
19 Isʌmaadutai giñtʌcacagi: “IsDiuusi maidadagitoi isʌʌgiadagi oodami tuisi gʌpiʌrʌ vuupai Diuusi oodami ismaiʌʌgiadagi”. 20-21 Ducami isajaayi ñioocadamudai vʌʌscʌrʌ maitʌaagai ispotʌtʌada ʌgai ʌajaatadami: “¿Tuipʌsi poduucai idui giñuusu?” Dʌmos oodami maitʌaagai isñiooquiadagi Diuusi. Diuusi idui oodami cascʌdʌ viaa sʌʌlicami isivuaadagi oodamicʌdʌ isducatai ipʌliadagi. Cʌʌ maatʌ vʌʌscatai isDiuusi idui oodami cascʌdʌ oodami maiviaa sʌʌlicami ispotʌtʌadagi Diuusi: “¿Tuipʌsi poduucai giñdui?”
22 Tucamidʌrʌ cʌquivacai oidigi abiaadʌrʌ Diuusi maivui baamucui ismaacʌdʌ soimaasi ivueeyi dai maisoimaasi taatamituldi vʌʌscʌrʌ ʌmo imidagai soimaa taatatuldamu poduucai gʌmaatʌ isDiuusi aliʌ viaa guvucadagai. 23 Vai poduucai gʌmaatʌ isaliʌsi gʌroigʌdai Diuusi aatʌmʌ ismaacʌdʌ ʌcovai gʌrvuvaitu ʌgai dai cʌʌgacʌrʌ gʌrnʌidi daidʌ gʌrvuuquia agai tʌvaagiamu. 24 Diuusi ʌcovai vuvaitu ʌʌmoco ʌjudidíu saagidaiñdʌrʌ dai aa ismaacʌdʌ maitʌrjudidíu saagidaiñdʌrʌ. 25 Osea ooja Diuusi ñiooquidʌrʌ istumaasi aagai Diuusi sai pocaiti:
Ismaacʌdʌ maitʌrjudidíu saagida gaagamu aanʌ aa vaidʌ ʌrgiñmaamaracana.
Dai oigʌadamu aanʌ ʌgai tomasi ʌʌquioma tomali ʌmaadutai maioigʌdaiña.
26 Dai ismaacʌdʌ ʌʌquioma potʌtʌdai aapimʌ maitʌrgiñmaamara.
Sivi povʌntʌʌdamu aanʌ aapimʌ ʌrgiñmaamara. Aanʌ ʌrʌgai dai tomastuigaco oidaga.
Ascaiti Diuusi. 27 Isaía pocaiti aagaitai ʌjudidíu: “Tomasi judidíu aliʌ muidu vʌʌscʌrʌ chiʌʌqui cʌʌgacʌrʌ vuvaquimu. Poduucai isduucai maibaiga isʌcaldi ʌorai poduucai ʌʌpʌ maitistutuidi isʌcaldi ʌjudidíu ismaacʌdʌ oidaga oidigi daama sʌʌlicʌdʌ muidu ʌgai cascʌdʌ. 28 Siʌʌscadʌ Diuusi gʌaagacai soimaa taatatulda agadagi oodami oidigi daama ʌgai otoma naatomu”. 29 Dai ʌʌquioma pocaiti ʌʌpʌ Isaía:
Diuusi ʌgai dai tʌaanʌi vʌʌsiaʌcatai.
Isʌgai maicʌʌgacʌrʌ vuvaidamudai chiʌʌqui aidʌ gia aatʌmʌ ʌpan duuñimudai Sodoomʌrʌ oidacami dai Gomorʌrʌ oidacami.
Ascaiti Isaía.
―――
30 Vʌʌsi gomaasicʌdʌ gʌmaatʌ sai tomasi ismaacʌdʌ maitʌrjudidíu maivuam ʌnʌlidiña isvaavoitudagi Diuusi sai ʌgai cʌʌgacʌrʌ nʌidiña dai todian duucai vaavoitu vai Diuusi cʌʌgacʌrʌ nʌidi. 31 Vaidʌ ʌjudidíu gʌnaajagʌiña isʌʌgiadagi vʌʌsi Moseesacaru sʌʌlicamigadʌ sai poduucai Diuusi cʌʌgacʌrʌ nʌidiña ʌgai ducami istomali ʌmo imidagai maisoimaasi ivuaadamudai vʌʌscʌrʌ ʌgai maitistui iscʌʌga ʌʌgiadagi Moseesacaru sʌʌlicamigadʌ. 32 Ʌgai maitʌtʌgitoiña ismosvaavoitudacai Suusi Cristo Diuusi cʌʌgacʌrʌ nʌidiña ducami istomali ʌmo imidagai maisoimaasi ivuaadamudai, baiyoma poʌlidiña ʌgai sai ʌʌgiditai Moseesacaru sʌʌlicamigadʌ Diuusi cʌʌgacʌrʌ nʌidiña ducami istomali ʌmo imidagai maisoimaasi ivuaadamudai cascʌdʌ vui baacoi ʌgai Suusi Cristo. 33 Dai Isaía ooja isduucai aagidi Diuusi:
Ootosdamu aanʌ ʌCristo ʌjudidíu dai muidutai ʌgai vui baacoimu ʌCristo.
Dʌmos sioorʌ vaavoitudagi maiviaacamu istuisi siaa ʌradagi.
Poduu ooja Isaía isduucai aagidi Diuusi.