SIO MAISOSIA NO ATATA
sani Lukas Ikanure
Anamana Mautunue
Lukas ikanu Sio Maisosia No Atata na isakanau runa ne surate mataanoe, areimo Maunau Iake Rerihoni Yesus Wani Lukas Ikanui. Tau ne surate mataanoe ikanu rerihoni Yesus iamahaiki mai tuniai reini rotu-tu imatai, oyo iamahaiki honu, oyo Anahatana iapusaai roe noiyaha. Tau Sio Maisosia No Atata Lukas ikanu rerihoni sapani na Yesus iaisosi ne mampusua, samatoro Anahatana iapusaai roe noiyaha. Oyo Lukas isima runa sapani na Anahatana Ne Inaha iakahaiso na oaunauso rerihoni Yesus sui supan-supan. Mataanoe oaunauso sui kota Yerusalem, ita oaunauso sui otoe Yudea, ita sui otoe Samaria, rotu-tu tau muie oaunauso sui tuniai reini pusiki. Lukas oi wain Yesus ne mampusue. Taue isa ieu ikata sio maisosia sani Paulus. Reiso sani tau ayat 20:5 ikanu “ami” tau Lukas waini ieu ikata Paulus nea.
Mataanoe sio Yahudiu umau sahoro oparisaa tau Yesus samatoro sio wason sio Yahudiu tewa oparisaa tau muie. Yahudi wani sio Israel no akama. Sio maisosia wasoni sio Yahudiu. Sio Yahudiu oparisaa tau Anahatana potuina nea. Sio osupu maunauna panesi rerihoni Anahatana pusu Musa. Sio opusu-pusu maunauna rai ia-ia runa no monna panesi honu. Anahatana itotoe osiso potuina nea na mka iapuheuso pusu Ia Anahatana Iratiki Iapuheuso. Reiso sio Yahudiu umau oparisaa ata Yesus wain ia rei. Ne sio umau openeso oparisaa reiso onesi sio wason oparisaa rei. Sio Yahudiu openeso omananuru runa sio wasoni sio Yahudiu tewa. Ne Anahatana Ne Inaha iaisosi sio maisosia na oaunau sio wasoni sio Yahudiu tewa. Reiso sio Yahudiu wasoni openeso oparisaa rei onesiso rotu-tu ohunu sio wasoni oparisaa umau.
Rerihoni sio ona Yahudiu wasoni sio tikana ate. Tikane isa wani sio imam. Sio wasoni rerihoni Harun nea upu. Harun, ia Musa kakai. Rerihoni sio pusiso, ia osa iuna ia imam onate. Sio utun ua osaka roe Anahatana ne numa wasoni sio imam no siniriu. Osaka sio wason orori makapanau osi Anahatana runa osaka apia roe Anahatana ne numa. Sio imam tamena, sio nihu itu utun ua nesi. Sio rei orehi samatoro okenu makapanau waron sio Yahudiu oruire osi Anahatana.
Tikane isa honu wan sio matuhete Musa ne maunauna. Sio rei oanei panesi rerihoni Musa ne maunauna reiso oatuhetere osi sio Yahudiu.
Tikane isa honu rerihoni sio ona Yahudiu wasoni sio onata rerihoni akama Yahudi. Sio orime kuru tau Musa ne maunauna runa monna panesi waroni sio oakapenare tau Musa ne maunauna. Sio panesi openeso tau Yesus. Oasau ata Yesus runa ne mampusua opusu Musa ne maunauna tewa. Yesus ipenei tau sio no monna waroni oakapenare. Reiso sio onata rerihoni akama Yahudi onesi sio wasoni oparisaa. Ne sio onata rerihoni akama Yahudi umau oparisaa tau Yesus oi sani Saulus.
Tikane isa honu rerihoni sio ona Yahudiu wason sio Sadukiu. Sio wason sio imam masuae noa upu, reiso sio mainaya. Oaisosiso roe Anahatana ne numa. Onesi sio wasoni oparisaa. Ia isa tewa iparisaa ata Yesus wain Ia Anahatana Iratiki Iapuheuso.
Sio onata umau wason rerihoni akama Yahudi tewa. Sui niana sio wasoni sio Yahudiu tewa, sio maisosia ohiti sio onata tau tikane wasoni oparisaa na sio osaka sio wasoni oparisaa tau Yesus.
1
Anahatana iapusaa Yesus roe noiyaha
1 Teopilus, we neta.
Tau we surate mataanoe usima runa pusire waron Yesus iunare runa iatuhetere 2 rotu-tu Anahatana iapusaai roe noiyaha. Naone Yesus iaisosi ne maisosia wason ininiso na sio oakahaiki. Iaisosiso runa kawasa rerihoni Anahatana Ne Inaha. 3 Yesus imatai, oyo tau onona hutu ate iatu-atuhete ruai osi ne maisosia na sio oanei ia-ia ata wain iamahaiki honu. Sio onooi, oyo ianamana rerihoni sapani na Anahatana irime ne mansiau.
4 Taue isa, tau Yesus wain iaiki ikataso, iaisosiso san rei, “Pene oeu oarihoni kota Yerusalem reini. Napa mai kota reini rotu-tu Anahatana irui sae wani itotoe iruiki sani naone uasau osimo rei. 5 Yohanis isohumo tau tihu na mansiau oanei ata oarihoni no rosau nea. Ne nesie onona ina oyo, Anahatana irui Ne Inaha osimo.”
6 Reiso tau sio wason okata Yesus, oasei tanui, “Upu. Ano nanie ahiti ia Israel tau aia sani masuae, na pene ia rakane isa irime ita nea?”
7 Iahata, “Amaku ruai ihete umetene. Ne itapi omi oaneiki tewa. 8 Ne mka osupu kawasa. Anahatana Ne Inaha mka ihokai tanumo, oyo osima runa au mai kota Yerusalem reini, sui otoe Yudea pusiki, poe otoe Samaria, rotu-tu tuniai reini nene rurue.” 9 Iasau san rei oyo, Anahatana iapusaai roe noiyaha noi sio mata kahutua. Oyo yahu renetei reiso onooi tewa nea.
10 Sio wason oamrou roe nante asi onooi isaai, oyo sira tau sio ua oausahu papi putia wason oooso mai nusuo. 11 Sio rei oasei, “He, omi rerihoni otoe Galilea. Omi wani ooomo oamrou roe nante, nanie taa hae? Yesus rei, Anahatana mato iapusaai roe noiyaha, mka ihokai mai tuniai reini honu sani sinasi omi onooi isaai rei tea.”
Sio ohiti Matias ikati Yudas
12 Sio maisosia onunso roe kota Yerusalem oarihoni pupue wani nanae Saitun. Pupue rei haineke kilo osa rerihoni Yerusalem. 13 Ohoka roe Yerusalem oyo, ohokaso mai numa wani sio oararane tanui, samatoro osaaso roe kamar roe naue. Sio maisosia rei wason:
Petrus,
Yohanis,
Yakobis,
Andreas,
Pilipus,
Tomas,
Bartolomeus,
Mateos,
Alpeus anai wain nanai Yakobis,
Yakobis anai wain nanai Yudas,
runa Simon. Ia rei ipenei tau sio rakana orime ne niane.
14 Sio oamanouso na oainisi tau Anahatana sui osa sio anoo osa. Oamanouso runa sio pinau umau sani Yesus inai wain nanai Maria. Yesus nea waniu okataso oi.
15 Tau sio wason oamanouso, Petrus ihitioi roe, nanie ianamana osiso. Sio rei, sio utun hutu ua. Reiso Petrus iasau san rei, 16 “Wea kakau, wea waniu. Masuae sio okanu tau Anahatana ne anamanaya ata Anahatana Ne Inaha iuna aia Daud isima runa pan muie mka sapan runa Yudas. Daud isima, oyo reeu sani iasau rei sirinia. Yudas sahoro iautunu sio oaresi Yesus. 17 Yudas, ia mo, naone ikata ita. Yesus ihitiki na ikata ita na pusita inana tanei osi Anahatana.”
18 (Yudas isupu tuamane nea tau kepen waron sio oruire osiki tau ne kahatene rei. Poe tuamane rei, iamnahui, oyo imatai, tiai wapisai, oyo apui unue rehokai. 19 Sio pusiso sui Yerusalem oatinu tau rei, reiso oaoi tuamane rei tau Akeldama tau sio no sou. Nene nohue Tuama Nasi)
20 Oyo Petrus iasau honu, “Ia sahoro ikanu Sura Kapatau ikanu san rei,
‘Tapi ne numa huie.
Pene ia isa iruei tanui.’
Ikanu honu ata,
‘Tapi ia tamene isa ikatiki.’
21-22 Reiso kahurae inini ia isa na ikatata na isima ata inoo Yesus wain iamahaiki honu. Ia rei, kahurae naone ikata-kata ita tau ipusu Upuri Yesus. Kahurae ia rei ikatata on Yohanis isohuso na mansiau oanei ata oarihoni no rosau nea rotu-tu Anahatana iapusaa Yesus roe noiyaha rerihoni ita.”
23 Reiso oatinu tau rei, onini sio ua. Sio reimo wason Matias runa Yusup Barsabas, oaoiki tau Yustus oi. 24 Oyo oainisi san rei, “Upu. Ano anei pusiso anoo nea. Autuu na asima ia seia rerihoni sio ua reini sahoro ano aniniki 25 na ikati Yudas. Ikatiki na iuna ia maisosie na inana tanei osia. Yudas iarihoniki nea. Ieui noi naniai nea.” 26 Oyo okanu uaso nanao tau hatu, samatoro oapataure pan kawei anoe. Apataure, samatoro okainisu kawei rei rotu-tu hatu isa rehokai. Hatu wani sio okanu Matias nanai rehokai, reiso oahata ia osa runa sio maisosia hutusa rahana osa tamena.