Dos Moppiyon Dinoggan no id Sulat ni
JUAN
Unna nod Bosan
Iddos mid sulat ka‑ay, si Juan no sokkad taddot sopuu‑oruwon apostoles no id aam ni Disas. Sikandin mandad kos id sulat taddot 1 Juan, 2 Juan, 3 Juan woy dos id Pokita.
Na iddon timpu, sudduwan poron si Juan to id aam sikandin ni Disas. Id aam mandad ni Disas iddos ari ni Juan no si Santiago laggun to id oupiya sikandan to pukut diyot bollangay to amoy ran no si Sebedeo.
Diyot tigkonayan ka‑ay'n libru, id paabbotlabbot ni Juan no si Disas, od ngoranan no Kahi no nominuvu amoy od kokita woy'd kosorollan to langun no minuvu iddos puhawang to Monama.
Id paabbotlabbot din mandad ka‑ay iddos moka‑atag to pittun mokososoobbun pinuungan ni Disas no id posivonnaa no sikandin en kos Mesiyas.
Unna, dos oweg no id bauy rin no binu (2:1-11).
Iko‑oruwa, dos anak to sokkad no ponguu no id bowiyan din (4:46-54).
Iko‑otollu, dos novohokan no id bowiyan din diyot Betsata (5:1-18).
Iko‑oppat, dos kodpoka‑an din to mo‑uraan minuvu (6:6-13).
Iko‑limma, dos kod‑ipanow rin diyon to ampow't oweg (6:16-21).
Iko‑annom, dos kodbawi rin to butud (9:1-7).
Woy dos iko‑pittu, dos kodbadnow rin ki Lazaro pomon diyot kopotayan (11:1-45).
Na ukit tadda, noposivonnalan no Anak en sikandin to Monama.
Id sulat mandad ni Juan, iddos id ikahi ni Disas no pittun id ponunggelengan din to kandin no ko‑ugolingun:
Siyak kos koka‑an no id pomonnan to umuu (6:35).
Siyak kos ko‑owangan nod taddow to mgo minuvu ka‑ay to ampow't ingod (8:12).
Siyak kos sobbangan nod ukitan to mgo karnero (10:7).
Siyak kos moppiyon tohodtamong to karnero (10:11).
Siyak kos tohodbadnow woy id pomonnan to umuu (11:25).
Siyak kos daan, dos kovonnaan woy dos umuu (14:6), woy
Siyak kos mooggot no lawa to pinomuwon ubas (15:1).
Duwon mandad mo‑uraa nod kopohinonawwan ta moka‑atag to Monamon Amoy woy taddot Uhis no Ispiritu, labbi ron iddos kodposivonnaa rin diyot langun no minuvu woy dos kodtavang din tod pompomakoy (Juan 14-16).
Dos dontulon to kodsulat ni Juan ka‑ay, amoy “od pomakoy kow no si Disas en kos Mesiyas woy Anak to Monama. Woy ukit to kopomakoy row kandin, od pokotanggap kow to umuun waad tomanon” (20:31).
Dos mgo Nokota‑aw:
Dos od ngoranan no Kahi, nominuvu ka‑ay to ampow't ingod (1:1-18)
Dos kodposivonnaa ni Juan no Tohodboutismu (1:19-34)
Dos unnon mgo tinodduwan ni Disas (1:35-51)
Dos mgo mokososoobbun pinuungan ni Disas woy dos nonaw rin (2:1 taman to 12:50)
Dos nonaw ni Disas diyot mgo tinodduwan din (13:1 taman to 17:26)
Dos kodpatoy ni Disas (18:1 taman to 19:42)
Dos kodbadnow ki Disas woy dos kodpokita rin diyot mgo tinodduwan din (20:1 taman to 21:25)
1
Nominuvu iddos od Ngoranan no Kahi Ka‑ay to Ampow't Ingod
Diyot tigkonayan to waa pa novovalli kos langun, duwon don tapoy iddos od ngoranan no Kahi.* Dos kohulugan ka‑ay, si Disas Krays kos Kahit Monama, su ukit kandin, od kosorollan to mgo minuvu iddos puhawang to Monama. Na inin Kahi, duma to Monama woy inin Kahi, Monama. Pomon poron to tigkonayan, iddos Kahi, duma ron to Monama. Ukit kandin, novovallan iddos langun woy waa en ahad ondan no binovallan no konna ukit kandin. Na inin Kahi, sikandin kos id pomonnan to umuu woy inin umuu, od pokoma‑awang to poomdom to mgo minuvu. Sikandin mandad kos od pokoma‑awang to mosukirom woy dos mosukirom, dii en od pokotalu tadda.
Na, duwon minuvu nid popiyod to Monama no id ngoranan ki Juan.* Ini en no Juan iddos Tohodboutismu. Id popiyod sikandin to Monama nod posivonnaa moka‑atag taddot ko‑owangan amoy od pomakoy kos langun no minuvu ukit kandin. Konna si Juan iddos ko‑owangan, ko konna, mid undini sikandin amoy'd posivonnaa moka‑atag taddot ko‑owangan. Iddos bonnaan ko‑owangan, mid undini to ampow't ingod amoy od poma‑awang to poomdom to langun no minuvu.
10 Na ahad ka‑ay ron sikandin to ingod woy novovallan kos langun ukit kandin, waa sikandin kilaanna to mgo minuvu. 11 Woy mid undiyon sikandin to kandin don en no ingod, piru waa sikandin tonggapa taddot iling din no mgo Judio. 12 Piru iddos ahad ondoy nid tanggap woy id pomakoy kandin, id boggayan din to kotungud nod kovovallan no mgo anak to Monama. 13 Novovallan sikandan no mgo anak to Monama, konna ukit to kodlubbad to minuvu woy konna pomon to puhawang woy id kopi‑it minuvu, ko konna, pomon da en to kopi‑it Monama.
14 Na iddon Kahi, nominuvu woy mid ubpa duma keta. Noponnu sikandin to eru woy kovonnaan. Nokita roy dos kopiyannoy woy kotuusan taddot soosokkad no Anak no id pomon to Monamon Amoy.
15 Sikandin kos id posivonnaa ni Juan nid pehes no mid ungketen to, “Sikandin en iddos id ikahi ku no duwon od tundug koddi no lampas pa koddi, oyya su iddot waa a pa nominuvu, duwon don tapoy sikandin.”
16 Pomon to lampas no eru ni Disas Krays, notanggap ta iddos diid kotampod no kopiyannan. 17 Dangan ukit ki Moises, id boggoy to Monama iddos mgo Suhu riyot mgo minuvu. Piru ko‑ungkay, ukit ki Disas Krays, notanggap ta iddos eru to Monama woy od koovottan ta iddos kovonnaan moka‑atag kandin. 18 Waa poron ahad sokkad no minuvu no nokokita to Monama. Piru id pokilaa sikandin ka‑ay't keta taddot soosokkad no Monamon Anak no id dokollan to ginawa taddot Monamon Amoy.
Dos Nonaw ni Juan no Tohodboutismu
(Mateo 3:1-12; Marcos 1:1-8; Lucas 3:1-18)
19 Na, ini en kos kodposivonnaa ni Juan no Tohodboutismu. Duwon mgo tohodbuwis woy duma ran no mgo Levita* Inis Levita, koubbaran ni Levi no mgo tohodtavang to tohodbuwis diyon to templo. Od kovasa ini riyot Numeros 3:1-53. no id undiyon to ki Juan. Id suhu sikandan taddot mgo ponguu to Judio riyot Jerusalem amoy od intud ko sikandin en kos Mesiyas. 20 To norinog idda ni Juan, waa rin id ollos kos kovonnaan, ko konna, id ponudtuu rin en no konna sikandin kos Mesiyas.
21 Na mid intud sikandan, kahi ran to, “Otik konna sikkow kos Mesiyas, ondoy ka man bos? Sikkow vo si Elias* Duwon kod‑imman to mgo Judio nod unna pa od livod si Elias ka‑ay to ampow't ingod, idda pa od undini iddos Mesiyas. Od kovasa ini riyot Malaquias 4:5-6. no propeta?”
Mid tavak si Juan to, “Konna a mandad si Elias.”
Id intud mandon sikandan to, “Sikkow vo iddos Propeta no id oongatan doy?”* Od kovasa ini riyot Deuteronomio 18:15,18.
Mid tavak si Juan to, “Konna.”
22 Kahi ran to, “Ko ungketen, ponudtuli koy ko ondoy ka, su amoy duwon mandad id pokoponudtuu roy taddot id ponsuhu konami. Ondan kos od ko‑oseng du moka‑atag to ko‑ugolingun du?”
23 Id tavak si Juan to, “Diyot koddi, notuman iddos id ikahi dangan ni propeta Isaias no,
‘Duwon monokkaan bawos diyot noka‑awoy‑awoy'n lugaa no mid ungketen to,
Ponaya row kos pusung dow atag tod Longaggon woy tulidda row kos od ukitan din!’ ”* Od kovasa ini riyot Isaias 40:3.
24 Na, duwon mandad dumon mgo Pariseo no id ponsuhu riyot ki Juan. 25 Woy id inturan dan si Juan, kahi ran to, “Otik konna sikkow kos Mesiyas woy konna ka mandad si Elias woy konna sikkow iddos Propeta no id oongatan doy, na ondak kotungud du nod boutismu?”
26 Mid tavak si Juan to, “Id boutismu a to mgo minuvu ukit to oweg, piru duwon sokkad no pomon diyot koniyu no waa row pa nokilaa. 27 Sikandin kos od tundug koddi woy pomon to lampas pa sikandin no motuus, konna a ollog ahad kod‑akas da to sandalyas din.”
28 Na ini langun, nopuungan diyot bonuwa to Betania* Ossa rad inin Betania taddot Betania no morani riyot Jerusalem. no riyot dipaa to Oweg to Jordan no riyon en id bovoutismu si Juan.
Si Disas kos Natin Karnero no id Buwis to Monama
29 So‑op no allow, nokita ni Juan si Disas no od po‑isau riyot kandin. Kahin Juan diyot mgo minuvu to, “Ini ron kos natin Karnero no id popiyod to Monama amoy id buwis atag to kod‑awa to saa to langun no minuvu. 30 Sikandin en iddos id ikahi ku koniyu nod pokotundug koddi no lampas pa koddi, su iddot waa a pa nominuvu, duwon don tapoy sikandin. 31 Diyot unna, ahad siyak, waa a nokosaddoo ko ondoy sikandin. Piru mid undini a nid boutismu ukit to oweg, su amoy id pokilaa sikandin diyon to langun no koubbaran ni Israel.
32-33 “Waa a nokosaddoo ko ondoy sikandin, piru iddos Monama nid suhu koddi to kodboutismu to oweg, mid ikahi to, ‘Iddos od kokita ru nod lonnan to Uhis no Ispiritu woy od ubpa idda riyot kandin, sikandin en kos od boutismu to Uhis no Ispiritu.’* Dos kohulugan tadda, id popiyod din iddos Uhis no Ispiritu amoy'd ubpa riyot kandan. Na, nokita ku en iddon Ispiritu to Monama no iling to soopati nid pomon diyot datas to langit no mid lonna woy id ubpa riyot kandin. 34 De‑en od pokoposivonnaa a koniyu no sikandin kos Anak to Monama, su nokita ku en ini riyot kandin.”
Dos Unnon mgo Tinodduwan ni Disas
35 So‑op no allow, diyon dad mandon onsi Juan duma to oruwa taddot mgo tinodduwan din. 36 To nokita rin si Disas nid lihad, mid ikahi sikandin to, “Ini ron kos natin Karnero no id popiyod to Monama.”
37 To norinog idda taddot oruwon tinodduwan ni Juan, idda ron en, mid tinundug don sikandan ki Disas. 38 Na, to kodloingoy ni Disas, nokita rin no id tinundug sikandan. De‑en id inturan din sikandan to, “Ondan kos dontulon dow?”
Kahi ran to, “Rabbi” (dos kohulugan ka‑ay, Tohodnonaw), “ingkon ka man id oubpa?”
39 Mid tavak si Disas to, “Duma kow koddi amoy'd kokita row.” Idda ron en, id duma sikandan woy nokita ran iddos id oubpan din. (Iddon timpu, alas kwatro ron to mapun.) Na, id ubpa pa sikandan duma ki Disas to iddon allow taman to sollom.
40 Na si Andres no ari ni Simon Pedro, sokkad sikandin taddot oruwa no nokorinog to id ikahi ni Juan woy taddot id duma ki Disas. 41 Iyon id puungan ni Andres, id unna rin tid nangkap iddos kakoy rin no si Simon woy id ponudtulan din, kahi rin to, “Nokita royd iddos Mesiyas” (no idda en kos id aam to Monama amoy'd harit langun). 42 Na, id dumannan ni Andres si Simon nod undiyon to ki Disas.
To kod‑inguma ran dutun, id tongtongngan ni Disas si Simon woy id ikohiyan to, “Sikkow si Simon no anak ni Juan, piru pomon ko‑ungkay, Cefas don kos id ngaran kikow.” (Diyot Hebreo no kinohiyan, inis ngaran no Cefas, nokod‑iling da en to ngaran no Pedro riyot Griego.)* Dos kohulugan to ngaran no Cefas woy Pedro, batu. Id ponunggelengan ini riyot kopomakoy ni Pedro nod poko‑iling to mosalig no batu.
Dos Kod‑aam ni Disas ki Felipe woy ki Natanael
43 So‑op no allow, nopuhawang ni Disas nod undiyon to prubinsya to Galilea. To kod‑inguma rin dutun, id nangkap din si Felipe woy to nokita rin don, id ikohiyan din sikandin to, “Duma ka koddi.” 44 Ini si Felipe, toho Betsaida no idda en mandad kos bonuwa no id pomonnan onni Andres woy Pedro.
45 Na, id nangkap ni Felipe si Natanael woy to nokita rin don, id ikohiyan din sikandin to, “Nokita royd iddos minuvu no nosulat diyot mgo Suhu ni Moises woy riyot id ponsulat taddot mgo propeta. Sikandin bos en si Disas no toho Nazaret woy dos amoy rin, si Jose.”
46 Kahin Natanael to, “Te, duwon bo moppiya pomon diyon to Nazaret?”
Piru mid tavak si Felipe kandin to, “Duma ka me‑en koddi amoy'd kokita ru.”
47 To id inguma ron onsi Felipe, id ikohiyan ni Disas si Natanael to, “Ini en kos mooggot no lubbad ni Israel woy dii sikandin od ouhus.”
48 Na mid intud si Natanael kandin, kahi rin to, “Id monnu ru man no nokilaa a moho nikkow?”
Mid tavak si Disas to, “To waa ka pa nongkapa ni Felipe, nokita kud tapoy sikkow riyot lobbut to kayu no igera.”
49 Kahin Natanael to, “Tohodnonaw, sikkow en kos Anak to Monama! Sikkow en kos hari roy no koubbaran ni Israel.”
50 Kahin Disas kandin to, “Mambo, id pomakoy ka ra vo koddi pomon to id oseng a no nokita ku sikkow riyot lobbut to kayu no igera? Duwon lampas pa no mokososoobbu nod kokita ru.” 51 Na ponayun mid ikahi si Disas to, “Bonnaavonnaa nod ikohiyon ku koniyu, no od inguma en kos timpu nod kokita row kos langit nod kopokesan, woy od kokita row mandad iddos mgo ponolihan to Monama no od poundatas woy'd porosiyung ka‑ay't koddi* Dos kohulugan ni Disas ka‑ay, sikandin kos iling taddot geddan no nokita ni Jacob diyot tohenoppon din. Od kovasa ini riyot Genesis 28:12. no Anak to Minuvu.”* Od kovasa ini riyot Daniel 7:13-14.

*1:1 Dos kohulugan ka‑ay, si Disas Krays kos Kahit Monama, su ukit kandin, od kosorollan to mgo minuvu iddos puhawang to Monama.

*1:6 Ini en no Juan iddos Tohodboutismu.

*1:19 Inis Levita, koubbaran ni Levi no mgo tohodtavang to tohodbuwis diyon to templo. Od kovasa ini riyot Numeros 3:1-53.

*1:21 Duwon kod‑imman to mgo Judio nod unna pa od livod si Elias ka‑ay to ampow't ingod, idda pa od undini iddos Mesiyas. Od kovasa ini riyot Malaquias 4:5-6.

*1:21 Od kovasa ini riyot Deuteronomio 18:15,18.

*1:23 Od kovasa ini riyot Isaias 40:3.

*1:28 Ossa rad inin Betania taddot Betania no morani riyot Jerusalem.

*1:32-33 Dos kohulugan tadda, id popiyod din iddos Uhis no Ispiritu amoy'd ubpa riyot kandan.

*1:42 Dos kohulugan to ngaran no Cefas woy Pedro, batu. Id ponunggelengan ini riyot kopomakoy ni Pedro nod poko‑iling to mosalig no batu.

*1:51 Dos kohulugan ni Disas ka‑ay, sikandin kos iling taddot geddan no nokita ni Jacob diyot tohenoppon din. Od kovasa ini riyot Genesis 28:12.

*1:51 Od kovasa ini riyot Daniel 7:13-14.