Jém wɨbɨc aŋma̱t́i jém ijayñewɨɨp jém Xiwan
1
Jém Dios iMa̱nɨc oy i̱t́i yɨ́p naxyucmɨ juuts tu̱m pɨ̱xiñ
(1 Jn. 1:1; Ap. 19:13)
Wiñɨgam cuando moj i̱t́i it́u̱mpɨy cosa, jesɨc it́t́im id́ɨc jém Dios iMa̱nɨc, iñɨ̱yit́im jém Aŋma̱t́i. Jém Dios iMa̱nɨc iwaganait́ tanJa̱tuŋ Dios. Jém Dios iMa̱nɨc jeet́im jém Dios. Cuando moj i̱t́i it́u̱mpɨy cosa, jesɨc jém Dios iMa̱nɨc iwaganait́ jém tanJa̱tuŋ Dios. Wagayo̱xayaj iga iwatyajpa it́u̱mpɨy cosa. D́a i̱ ni tu̱m cosa d́apɨc je iwa̱t́i. Je iniit́ jém vida iga tachiiba. Jém vida je jém juctɨ jém tsocpáppɨc jém pɨxiñt́am ia̱namaŋjo̱m. Tsocpa jém juctɨ piichcɨɨm y jém piichɨ d́a wɨa̱p icpích jém juctɨ.
It́ id́ɨc tu̱m pɨ̱xiñ jém icutsatnewɨɨp Dios, iñɨ̱yi Xiwan. Cutsatta̱ jém Xiwan iga iŋmadáyiñ jém pɨxiñt́am iga miñpa jém Dios iMa̱nɨc juuts tu̱m juctɨ. Oy iŋmadáy jém pɨxiñt́am i̱apaap jém miñpáppɨc iga icupɨcyajiñ cuando miñpa. Jém Xiwan d́a je jém juctɨ, pero oy iŋmadáy jém pɨxiñt́am i̱apaap jém juctɨ jém miñpáppɨc. Je jém nu̱mapɨc juctɨ. Miñ yɨ́p naxyucmɨ iga iyɨcquejyajpa it́u̱mpɨy jém pɨxiñt́am.
10 Oy i̱t́i yɨ́p naxyucmɨ. Iwaganayo̱xa̱ jém tanJa̱tuŋ Dios iga iwatyaj yɨ́p nas con it́u̱mpɨy jém it́wɨɨp yɨɨm, pero jém pɨxiñt́am, yɨ́p naxyucmɨpɨc, d́a iixpɨcyaj jém Dios iMa̱nɨc. 11 Oy i̱t́i it́ɨcmɨ, jém naxyucmɨ de Israel, pero jeeyaj d́a ipɨctsoŋyaj. 12 Pero jém ipɨctsoŋneyajwɨɨp, jém icupɨcneyajwɨɨp, chiiyajta̱ derecho iga tsɨ́yyajiñ juuts jém Dios ima̱nɨctam. 13 D́a jex juuts tu̱m pɨ̱xiñ ima̱nɨc jém iwatnewɨɨp yo̱myucmɨ, juuts iwɨ̱aŋja̱m jém ja̱tuŋpɨc, pero Dios ima̱nɨga̱yajpa. Tsɨ́yyaj juuts Dios ima̱nɨctam.
14 Oy i̱t́i yɨ́p naxyucmɨ jém Dios iMa̱nɨc juuts tu̱m pɨ̱xiñ. Maayɨ́yt́im juuts taɨcht́am. Oy i̱t́i yɨ́p naxyucmɨ con aɨcht́am. Ánixayñeta iga inimiñ jém ipɨ̱mi jém iJa̱tuŋpɨc ichiiñe jém t́u̱mpɨc iMa̱nɨc. Jém Dios iMa̱nɨc tsa̱m tóyóypa, siempre nuumaŋmatpa, d́a mɨgóypa. 15 Jém Xiwan oy iŋmadáy jém pɨxiñt́am i̱apaap jém miññewɨɨp. Nɨm jém Xiwan:
—Yɨ́bam jém mannɨ́mayñewɨɨp iga ocmɨm miñpa tu̱m pɨ̱xiñ más wɨa̱p que aɨch porque it́t́im id́ɨc dende wiñɨgam cuando d́anam anayñe aɨch.
16 Jém Dios iMa̱nɨc tsa̱m tawɨ̱wadayñeta tantu̱mpɨyt́am. Tsa̱m tawɨ̱it́t́a porque inimiñ jém wɨbɨc tóyooyi iga tayaachaŋja̱mtámiñ Dios. 17 Chiit́a̱ jém Moisés jém wiñɨcpɨc aŋquímayooyi iga aŋmadayyajta̱iñ jém pɨxiñt́am. Jesɨc ocmɨ jém Jesucristo oy yɨ́p naxyucmɨ iga taŋquejáy jutsa̱p tayaachaŋja̱mta Dios y iga taŋquejáypa jém nu̱mapɨc aŋquímayooyi. 18 D́a i̱ queman oypa iix jém tanJa̱tuŋ Dios; pero jém Dios iMa̱nɨc, jém t́u̱mpɨc, jém iwaganait́wɨɨp Dios, taŋquejayt́a juutspɨc Dios jém tanJa̱tuŋ Dios.
Jém Xiwan jém acchíŋoypaap iŋmatpa de Jesucristo
(Mt. 3:11-12; Mr. 1:7-8; Lc. 3:15-17)
19 Algunos jém judíos, jém it́yajwɨɨp jém Jerusalén, icutsatyaj jém pa̱nijyaj con jém levitapɨc pɨxiñt́am iga icwácyajiñ jém Xiwan. Nɨ́mayt́a̱:
—Nɨ̱gɨ acwaacɨ jém Xiwan: “¿Mich, mii̱apaap?”
20 Jesɨc cuando núcyaj ju̱t́ it́ jém Xiwan, je d́a iŋyam. Iñɨ́máy jeeyaj:
—Ɨch d́a je aCristo jém acutsatnewɨɨp Dios.
21 Jesɨc nɨmyaj jém pa̱nijyaj:
—¿Jesɨc mii̱apaap? ¿Que mich jém miElías jém wiñɨcpɨc miprofeta?
Pero jém Xiwan icutsoŋ. Iñɨ́máy:
—Ɨch d́a aje.
Nɨmyaj jém pa̱nijyaj:
—¿Que mich jém miprofeta jém manaŋjóctampaap?
Jém Xiwan iñɨ́máy:
—Ɨch d́at́im aje.
22 Jesɨc jém pa̱nijyaj iñɨ́mayyaj jém Xiwan:
—¿Mich, mii̱apaap? Anɨ́maayɨ iga wɨa̱iñ anaŋmadayt́a jém acutsatnewɨɨp. ¿Mich iñyaac, t́i wɨa̱p anaŋmadáy?
23 Jesɨc jém Xiwan iñɨ́máy jém pa̱nijyaj:
—Ɨcham oy anajɨ́yooyi jém tɨtsɨnaxyucmɨ. Oy anaŋmadáy jém pɨxiñt́am iga: “Áŋaayɨ jém tuŋ, nu̱mtsa̱cɨ, porque miñpa jém tánO̱mi”, juuts nɨmpa jém profeta jém Isaías.
24 Jém fariseoyaj icutsatyajt́im jém icwácyajpáppɨc jém Xiwan. 25 Acwácta̱t́im jém Xiwan, nɨ́mayt́a̱:
—¿Jesɨc t́iiga micchíŋóypa siiga mich d́a je miCristo, ni d́a je miElías ni d́a je miprofeta jém miñpáppɨc?
26 Jém Xiwan iñɨ́máy jeeyaj:
—Ɨch acchíŋóypa con nɨ. Pero yɨɨm it́ mimicht́ámaŋjo̱m tu̱m pɨ̱xiñ jém d́apɨc íñixpɨcneta. 27 Ocmɨm miñ jém pɨ̱xiñ, pero más wɨa̱p que aɨch. Ɨch d́a wɨa̱p antsɨ́y ni juuts tu̱m imozo iga aŋcuwijáyáypa jém icɨac.
28 Je̱mpɨgam iñasca jém Xiwan jém attebet Betábara, aŋwiñt́uc de jém río Jordán ju̱t́ acchíŋóypa.
Jém Jesús je jém Dios iCordero
29 Jém tuŋgac ja̱ma jém Xiwan iix iga miñpa Jesús, iñɨ́máy jém pɨxiñt́am:
—I̱xɨ, jém pɨ̱xiñ jeexɨc miñpa, je jém Dios iCordero. Accaata̱p iga iccáyáypa it́u̱mpɨy jém pɨxiñt́am it́áŋca. 30 Yɨ́bam jém pɨ̱xiñ jém mannɨ́mayñewɨɨp iga: “Ocmɨm miñpa tu̱m pɨ̱xiñ, pero más wɨa̱p que aɨch, porque it́t́im dende wiñɨgam cuando d́anam anayñe aɨch.” 31 Ɨch d́a id́ɨc anjo̱doŋ i̱apaap jém pɨ̱xiñ, pero ɨch miñ acchíŋooyi con nɨ iga jém it́yajwɨɨp Israel wɨa̱iñ ijo̱dóŋa̱yaj i̱apaap jém Cristo.
32 Nɨmt́im jém Xiwan:
—Ɨch ánix jém Dios iA̱nama juuts tu̱m cuucu cuando quet dende sɨŋyucmɨ. Miñ i̱t́i con je. 33 Jesɨc ɨch d́a id́ɨc anjo̱doŋ i̱apaap jém pɨ̱xiñ jém miñpáppɨc, pero cuando Dios acutsat iga acchíŋóypa con nɨ, anɨ́máy iga: “Cuando íñixpa iga jém Dios iA̱nama quetpa sɨŋyucmɨ y miñ i̱t́i con tu̱m pɨ̱xiñ, jesɨc iñjo̱doŋ iga jeam jém iniŋjócpáppɨc. Acchíŋóypat́im mex je con jém Dios iA̱nama, d́a je con nɨ.” 34 Ɨch ánix iga je̱mpɨgam iñasca yɨ́p pɨ̱xiñ, jeeyucmɨ wɨa̱p mannɨ́máy iga yɨ́bam pɨ̱xiñ jém Dios iMa̱nɨc.
Jesús icupiŋ jém wiñt́ipɨc icuyujcɨɨwiñ
35 Jesɨc tuŋgagam ja̱ma je̱mt́im it́yaj jém Xiwan con wɨste̱n jém icuyujcɨɨwiñ. 36 Iix jém Xiwan iga wid́aŋnaspa jém Jesús. Jesɨc iñɨ́máy jém icuyujcɨɨwiñ:
—Ixt́aamɨ jém pɨ̱xiñ. Yɨ́bam jém Dios iCordero.
37 Jesɨc jém wɨste̱n icuyujcɨɨwiñ imatoŋ t́i iñɨ́máy, moj it́úŋɨ́y jém Jesús. 38 Jesɨc Jesús iámseedáy, iix iga it́úŋɨ́ypa jém wɨste̱n, iñɨ́máy:
—¿T́i miñ immétsta?
Nɨmyaj jém wɨste̱n:
—¿Rabí, (taɨcht́am tanaŋmat́i̱mɨ nɨmtooba, Maestro), ju̱t́ miit́?
39 Jesɨc Jesús iñɨ́máy jeeyaj:
—Mi̱ñɨ aamɨ.
Jesɨc nɨc iámyaj ju̱t́ it́ Jesús. Jemum iyaj jém ja̱ma, núcyaj a las cuatro.
40 Tu̱m de jém wɨste̱n jém imatoŋneyajwɨɨp junɨmpa jém Xiwan, jém it́úŋɨywɨɨp jém Jesús, iñɨ̱yi Anti. It́ɨ̱wɨ jém Ximoj Peto. 41 Jesɨc jém Anti wiñt́i nɨc iméts it́ɨ̱wɨ jém Ximoj, iñɨ́máy:
—Ampátneum jém Mesías. (Taɨcht́am tanaŋmat́i̱mɨ nɨmtooba jém Cristo.)
42 Ocmɨ jém Anti ininɨc jém Ximoj ju̱t́ it́ Jesús. Jesɨc Jesús iwɨ̱ámpa jém Ximoj, iñɨ́máy:
—Mich miXimoj, jém Jonás mima̱nɨc, pero sɨɨp manacnɨɨya̱p iga miCefas. (Taɨcht́am tanaŋmat́i̱mɨ nɨmtooba iga Peto.)
Jesús iŋwejáypa jém Felipe y jém Natanael
43 Jesɨc tuŋgagam ja̱ma nɨctooba id́ɨc Jesús jém naxyucmɨ de Galilea. Ipát jém Felipe. Nɨ́mayt́a̱:
—Mi̱ñɨ atúŋɨɨyɨ.
44 Yɨ́p Felipe jém Betsaidapɨc pɨ̱xiñ, jeet́im attebet ju̱t́ tsucum jém Anti y Peto. 45 Jesɨc jém Felipe nɨc iméts jém Natanael, iñɨ́máy:
—Ampátneta jém pɨ̱xiñ jém tanɨ́mayñewɨɨp iga miñpa jém Moisés y jém tuŋgac jém wiñɨcpɨc profeta jém ijayñewɨɨp Dios iŋma̱t́i. Je jém Jesús, jém Nazaretpɨc, jém José ima̱nɨc.
46 Nɨmpa jém Natanael:
—¿Que wɨa̱p iput tu̱m wɨbɨc pɨ̱xiñ de jém attebet de Nazaret?
Nɨmpa Felipe:
—Mi̱ñɨ aamɨ.
47 Cuando Jesús iix iga icunúcpa jém Natanael, iñɨ́máy:
—Yɨɨm miñpa tu̱m nunta Israelpɨc pɨ̱xiñ, jém d́apɨc inii̱ mɨgooyi.
48 Jesɨc jém Natanael icwác jém Jesús, iñɨ́máy:
—¿Jutsa̱ mánixpɨc?
Nɨmpa Jesús:
—Antes que d́anam miŋwejayñe jém Felipe, mánix ju̱t́ miit́ jém tsujcucɨɨm.
49 Jesɨc jém Natanael iñɨ́máy jém Jesús:
—Rabí, micham jém Dios miMa̱nɨc. Micham miRey de Israel.
50 Jesɨc Jesús icutsoŋ, iñɨ́máy:
—Sɨɨp mich aŋcupɨcpa porque mannɨ́máy iga mánixñe jém tsujcucɨɨm. Núcpa ja̱ma iga íñixpa jém más mɨjpɨc milagro. 51 Nu̱ma mannɨ́máypa iga íñixt́ámpa iga áŋáypa jém sɨŋ y químpa y quetpa jém sɨŋyucmɨpɨc pɨxiñt́am aɨchyucmɨ, jém aMiññewɨɨp Sɨŋyucmɨ.