21
Rubꞌenam ri Pablo kꞌa chilaꞌ Jerusalem
Tekꞌuchiriꞌ xeqaya kan ri hermanos, xqamaj bꞌi qabꞌe pa barco y xojꞌek jusukꞌ kꞌa pa ri tinamit Cos. Chukaꞌm qꞌij xojopon pa ri tinamit Rodas. Echiriꞌ xojel bꞌi chiriꞌ, xojꞌek pa ri tinamit Pátara. Chupa kꞌu wa tinamit Pátara xqariq jun barco keꞌek Fenicia. Xojaqꞌan kꞌu riꞌ chupa y xqamaj bꞌi qabꞌe chwi ri mar. Ekꞌu laꞌ kojbꞌin pa ri barco, xqil kan ri isla Chipre, waꞌ xkanaj kan pa mox chiqe. Xqamaj kꞌu bꞌi pa taq ri luwar re Siria y xojopon pa ri tinamit Tiro, ma ri barco kuꞌyaꞌa kan eqaꞌn chiriꞌ.
Chupa kꞌu wa tinamit xeqariq ri kikojom rubꞌiꞌ ri Cristo y xojkanaj wuqubꞌ qꞌij kukꞌ. Ekꞌu rike xkipixabꞌaj ri Pablo chaꞌ na keꞌek ta Jerusalem, ma ri Ruxlabꞌixel ri Dios xuqꞌalajisaj chike ri kukꞌulumaj ri Pablo we xopon chilaꞌ.* Na rukꞌ ta kꞌu riꞌ, echiriꞌ xikꞌow ri wuqubꞌ qꞌij, xojel bꞌi chiriꞌ. Konoje ri e aj chiriꞌ, junam kukꞌ ri kixoqil y ri kalkꞌoꞌal, xojkachbꞌilaj lo kꞌa tzaꞌm ja che ri tinamit. Chuchiꞌ ri mar xqaxukubꞌaꞌ qibꞌ y xqaꞌan orar. Xqalaqꞌapuj qibꞌ chiqawach. Tekꞌuchiriꞌ, riꞌoj xojaqꞌan chupa ri barco, yey rike xetzelej chikocho.
Xqamaj tanchi ubꞌi qabꞌe chwi ri mar; xojel lo pa ri tinamit Tiro y xojopon pa ri tinamit Tolemaida. Tekꞌuchiriꞌ, xqaya rutzil kiwach ri hermanos chiriꞌ y xojkanaj kan jun qꞌij kukꞌ.
Chukaꞌm qꞌij kꞌut, xojel bꞌi y xojopon pa ri tinamit Cesarea. Chilaꞌ xojok chirocho ri Felipe, ri aj tzijol re ri Utzilaj Tzij, jun chike ri wuqubꞌ diáconos.* Y xojkanaj kꞌu kan rukꞌ. Ekꞌu rire e kꞌo kajibꞌ umiꞌal kꞌamajaꞌ kekꞌuliꞌik yey rike kakiꞌan qꞌalajisanik ruma ri Dios.
10 Xojnajtir chiriꞌ jujun qꞌij. Echiriꞌ oj kꞌo chiriꞌ, xkꞌun jun qꞌalajisanel re ri Dios, Ágabo rubꞌiꞌ, petinaq Judea. 11 Waꞌ waꞌchi xojoꞌlrilaꞌ. Xukꞌam kꞌu riꞌ rupas ri Pablo y chiribꞌil ribꞌ xuyut ri raqan y ruqꞌabꞌ; tekꞌuchiriꞌ, xubꞌiꞌij:
—Jewaꞌ kubꞌiꞌij ri Santowilaj Ruxlabꞌixel ri Dios: “Chilaꞌ Jerusalem, jewaꞌ kakiꞌan raj judiꞌabꞌ che rachi rajaw wa jun pas, kakiyutu yey kakiya kꞌu pakiqꞌabꞌ ri na e ta aj judiꞌabꞌ” —xchaꞌ.
12 Echiriꞌ xqata waꞌ, riꞌoj y ri e aj Cesarea lik xojelaj che ri Pablo chaꞌ na keꞌek ta Jerusalem.
13 Pero ri Pablo xukꞌul uwach chiqe:
—¿Suꞌchak koqꞌ alaq y kakoj alaq unimal bꞌis chinukꞌuꞌx? Ma riꞌin nuyaꞌom ne wanimaꞌ na xew ta ri kinyutik, ma kinꞌek tobꞌ ne kinkam pa ri tinamit Jerusalem ruma rubꞌiꞌ ri Qanimajawal Jesús —xchaꞌ.
14 Yey ruma kꞌu na xqachꞌij ta uqꞌatexik chaꞌ na keꞌek taj, xqoqꞌotaj kojchꞌaꞌt rukꞌ puwi waꞌ, xew kꞌu xqabꞌiꞌij che:
—E chuꞌana na riꞌ janipa ri karaj ri Qanimajawal —xojchaꞌ.
15 Ikꞌowinaq chi waꞌ, xqayijbꞌaꞌ qibꞌ y xqamaj bꞌi qabꞌe pa ri tinamit Jerusalem. 16 Y xojkachbꞌilaj bꞌi jujun chike ri kikojom rubꞌiꞌ ri Cristo chiriꞌ Cesarea. Kukꞌ rike kꞌo jun aj Chipre Mnasón rubꞌiꞌ. Rire e kukꞌil ri nabꞌe kikojom rubꞌiꞌ ri Cristo. Yey rukꞌ ri Mnasón kojeꞌkanaj kan wi chilaꞌ Jerusalem.
Ri Pablo kopon Jerusalem
17 Echiriꞌ xojopon Jerusalem, ri hermanos xojkikꞌul rukꞌ kiꞌkotemal.
18 Chukaꞌm qꞌij kꞌut, ri Pablo xeꞌek qukꞌ che rilik ri Jacobo yey konoje ri e aj wach re riglesia kimolom kibꞌ chiriꞌ. 19 Ekꞌuchiriꞌ ri Pablo ukꞌisom chi uyaꞌik rutzil kiwach wa hermanos, xujeq utzijoxik chike janipa ri uꞌanom ri Dios chikixoꞌl ri na e ta aj judiꞌabꞌ ruma ri chak katajin rire che uꞌanik.
20 Echiriꞌ xkita waꞌ ri hermanos, lik xkiyak uqꞌij ri Dios. Pero xkibꞌiꞌij che ri Pablo:
«Kil la waꞌ, hermano, janipa lo mil chi aj judiꞌabꞌ kikojom chi rubꞌiꞌ ri Cristo wara Jerusalem; yey konoje kiyaꞌom kibꞌ che utaqexik ri Tzij Pixabꞌ tzꞌibꞌital kan ruma ri Moisés. 21 Pero xtzijox kꞌu chike puwi ri kꞌutunik la chikiwach konoje raj judiꞌabꞌ ejeqel naj chikixoꞌl ri na e ta aj judiꞌabꞌ. Kabꞌiꞌx kꞌu riꞌ rilal keqꞌatej la che utaqexik ri taqanik re ri Moisés, ma kabꞌiꞌij la chike na kakikoj ta chi ri retalil re circuncisión chike ri kalkꞌoꞌal y na kakiꞌan ta chi ne janipa ri kikꞌutum kan ri qatiꞌ-qamam. 22 »¿Saꞌ kꞌu ri kaqaꞌan riꞌoj che waꞌ? Ma laꞌ kakimol ne kibꞌ rukꞌiyal winaq chiꞌij la, we xkito xkꞌun la.
23 »Xew kꞌu ꞌana la wa kaqabꞌiꞌij cheꞌla: E kꞌo kajibꞌ achijabꞌ chiqaxoꞌl riꞌoj, chirajawaxik chike kakiꞌan ri kibꞌiꞌtisinik chwach ri Dios.* 24 Chekꞌama bꞌi ukꞌ la, josqꞌij ibꞌ la chwach ri Dios junam kukꞌ rike, jelaꞌ pachaꞌ ri kubꞌiꞌij ri taqanik tzꞌibꞌital kan ruma ri Moisés. Tojo kꞌu kan la ri kiqasaꞌn chaꞌ utz kakisokaj ri kiwiꞌ. Jekꞌulaꞌ kaqꞌalajin chikiwach konoje: E janipa ri tzijom chike puwi ri kꞌutunik la, na e ta kꞌana uꞌanom; y kakil ne ri lik jusukꞌ kabꞌin la, ma e kanimaj la ri Tzij Pixabꞌ.
25 »Chike kꞌu ri na e ta aj judiꞌabꞌ kikojom rubꞌiꞌ ri Cristo, riꞌoj qatzꞌibꞌam chi chike na chirajawaxik taj kakitaqej taq waꞌ; xew makitij ri ikꞌowisam chi chikiwach ri tiox, makitij kikꞌ y makitij awaj xa ejitzꞌam, yey maketzꞌabꞌej ne uwa kiqꞌij kukꞌ jujun chik na kikꞌulel taj» xecha che ri Pablo.*
26 Ekꞌu ri Pablo xebꞌukꞌam bꞌi ri kajibꞌ achijabꞌ rukꞌ y chukaꞌm qꞌij xujosqꞌij ribꞌ chwach ri Dios junam kukꞌ rike. Tekꞌuchiriꞌ, xok pa ri Rocho Dios re kubꞌiꞌij jampalaꞌ kakꞌis ruqꞌijol ri kijosqꞌikil y keꞌkiyaꞌa chwa raltar ri kiqasaꞌn chikijujunal rike.
27 Ekꞌuchiriꞌ ya kakꞌis ri wuqubꞌ qꞌij re ri kijosqꞌikil chwach ri Dios,* e kꞌo jujun aj judiꞌabꞌ e aj pa taq ri luwar re Asia xkil ri Pablo kꞌo pa ri Rocho Dios. Xekichok kꞌu rukꞌiyal winaq chaꞌ kakichap ri Pablo. 28 Kesikꞌin kꞌu che ubꞌiꞌxikil:
«¡Achijabꞌ alaq aj Israel, chojtoꞌo alaq! E achi waꞌ ikꞌowinaq pa taq ronoje luwar y kakꞌutun chikiwach konoje ri winaq rukꞌ taq chꞌaꞌtibꞌenik chirij ri qatinamit, chirij ri Tzij Pixabꞌ y chirij ri Rocho Dios. Yey na xew ta waꞌ, ma uꞌanom che wa Santowilaj Luwar pachaꞌ na jinta chi uqꞌij echiriꞌ xebꞌukoj lo jujun na e ta aj judiꞌabꞌ pa ri Rocho Dios, yey waꞌ xebꞌok pa ri luwar na taqal ta chike» kechaꞌ. 29 Jelaꞌ xkibꞌiꞌij, ma ri petinaq loq kilom ri Pablo pa ri tinamit achbꞌilam ruma ri Trófimo, jun achi aj Éfeso. Ruma kꞌu waꞌ, xkichꞌobꞌ raqan ri Pablo ukojom lo chupa ri Rocho Dios wa jun achi na e ta kukꞌil ri e aj judiꞌabꞌ.
30 Jekꞌuriꞌlaꞌ konoje ri tinamit xeyik-kaꞌnik y xkijeq ketukukik. Ri winaq na jampatana xeteniꞌ chiriꞌ y xkichap ri Pablo. E laꞌ kichararem xkesaj bꞌi pa ri Rocho Dios y xkitzꞌapilaꞌ taq ri okibꞌal.
31 Ekꞌu riꞌ kakaj kakikamisaj. Xopon kꞌu ubꞌiꞌxikil che ri comandante ke ri soldados e aj Roma: «Konoje ri tinamit ketukukik.»
32 Ekꞌu ri comandante xebꞌukꞌam bꞌi ri soldados kukꞌ ri kicapitanes. Kebꞌan kꞌu riꞌ xebꞌek pa e kꞌo wi ri winaq. Echiriꞌ taq ri winaq xkil ri comandante kukꞌ ri soldados, xkoqꞌotaj ri kakiꞌan kꞌax che ri Pablo.
33 Ekꞌu wa comandante xew xoponik, xuchap ri Pablo y xtaqan che kayaꞌiꞌ pa kebꞌ karena. Tekꞌuchiriꞌ, xutzꞌonoj china ri Pablo y saꞌ rumak uꞌanom.
34 Chikixoꞌl kꞌu riꞌ rukꞌiyal winaq na jinta chi katatajik, ma jujun kesikꞌin jewaꞌ y jujun chik kesikꞌin jelaꞌ. Na qꞌalaj ta chi kꞌenoq saꞌ ri kakibꞌiꞌij. Ruma kꞌu laꞌ, ri comandante xtaqan che kakꞌam bꞌi ri Pablo chilaꞌ pa ri cuartel.
35 Ekꞌuchiriꞌ xebꞌopon ri soldados rukꞌ ri Pablo che taq ri lepelaq re ri cuartel, xajawaxik xkitelej ma rukꞌiyal winaq kakaj kakichap ri Pablo re kakiꞌan kꞌax che. 36 Ma rukꞌiyal winaq re ri tinamit ketenenik, kiternabꞌem lo ri Pablo y kesikꞌinik: «¡Kamisaxoq! ¡Kamisaxoq!» kechaꞌ.
Ri Pablo kutoꞌbꞌej ribꞌ chikiwach taq ri winaq
37 Echiriꞌ kakikoj bꞌi ri Pablo pa ri cuartel, rire jewaꞌ xubꞌiꞌij che ri comandante:
—¿Kaya nawi la chwe kinchꞌaꞌt kꞌenoq ukꞌ la? —xchaꞌ.
Ri comandante xutzꞌonoj che:
—¿Kariq riꞌat katchꞌaꞌt pa ri chꞌaꞌtem griego? 38 ¿Na at ta nebꞌa ri jun aj Egipto, ri xujeq jun chꞌaꞌoj wa majaꞌ naj echiriꞌ xebꞌeresaj bꞌi kajibꞌ mil achijabꞌ e kamisanel pa taq ri luwar katzꞌintzꞌotik? —xcha che.
39 Xubꞌiꞌij kꞌu ri Pablo:
—Na in taj. Paqatzij wi in jun achi laxik in kukꞌil ri e aj judiꞌabꞌ. In alaxinaq pa ri tinamit Tarso, jun tinamit lik kꞌo uwach re Cilicia. Noꞌj kantzꞌonoj kꞌu ko cheꞌla, yaꞌa ko la chwe kinchꞌaꞌt chikiwach ri tinamit —xchaꞌ.
40 Ekꞌu ri comandante xuya luwar che kachꞌaꞌtik. Xtakꞌiꞌ kꞌu riꞌ ri Pablo che taq ri lepelaq re ri cuartel y xuꞌan jun kꞌutubꞌal rukꞌ ruqꞌabꞌ chikiwach ri tinamit chaꞌ ketaniꞌik. Xetzꞌin kaꞌn kꞌu riꞌ. Ekꞌu ri Pablo xujeq kachꞌaꞌt pa ri chꞌaꞌtem hebreo, jewaꞌ xubꞌiꞌij:
* 21:4 Hch. 20:22-23 * 21:8 Hch. 6:3-5 * 21:23 “Ri kibꞌiꞌtisinik chwach ri Dios”: Waꞌ e kachꞌaꞌt puwi ri “voto nazareo”. Ri kaꞌanaw waꞌ, kubꞌiꞌtisij che ri Dios juna janipa qꞌij na kutij ta uwaꞌal uva, na kuqꞌat ta ruwiꞌ y na kaqibꞌ ta rukꞌ juna animaꞌ. We xukꞌisbꞌej kꞌu waꞌ, kuya chwa raltar taq ruqasaꞌn lik kꞌi rajil. Kuqꞌat kꞌu ruwiꞌ y kayaꞌ ruwiꞌ pa ri aqꞌ puwi raltar, kꞌutubꞌal re uꞌanom chi ronoje rubꞌiꞌtisinik chwach ri Dios. Nm. 6:1-20 21:24 Ri Pablo xutoj ri kiqasaꞌn, ma laj rike na kakichꞌij ta rajil. * 21:25 Hch. 15:28-29 * 21:27 Nm. 6:1, 9-12; 19:12 21:31 “Comandante”: Waꞌ e jun taqanel ke mil soldados.