12
Umbamehepama waf basoꞌmainai ma pieꞌi basefa malogof biam
(Mt 10:26-27)
Nemaf anama doꞌok enis amam nematawa hiesi endilisi safiꞌi sonduwaꞌanima endilisi sandafofoꞌasanama etin boꞌwagah asasimi. Eaꞌ Jisas naliꞌ naꞌipa alupumi ananimi naꞌi, “Ipeꞌ pindumafuma andeandeꞌma yis amama amam Farisi. Basef ofagema ma yis amama maꞌi waf basoꞌmainai maꞌi malogof biam. Amamaga mape mandambahiꞌi, anona nemaf motaga alihim. Amamaga mandambahoꞌ mape, anona nemaf hiesi sotolom alihim. Eaꞌ basef hiami ipeꞌ pandaꞌam owambi anona nemaf sotolom alip. Eaꞌ basef ipeꞌ paꞌiam soꞌusoꞌumbili ifagw nomoni, nambimb sotoma ifagw ilif sowalapam alihim.
Ipeꞌ umbamohepama Dembinai atona
(Mt 10:28-31)
Ipeꞌ alupipei aeꞌipei, aeꞌ aꞌipipa naꞌama. Ipeꞌ owaꞌ umbamohepama esis soha alop atona neagaꞌi eaꞌ anona nemaf esis ina laꞌifisa sondaꞌ anom amamaga wapotiꞌ, owaꞌ. Eaꞌ aeꞌ ataꞌ iꞌipipa aman ipeꞌ umbamiehipamanai. Anama nohepa peagaꞌi, eaꞌ anona nemaf wapotiꞌ laꞌifinai ma neakwahipa pefeꞌ wambel aonai hel. Aeꞌ aꞌipipa, ipeꞌ umbamiehipamanai, aman anama atona.
Ipeꞌ pegawa, epes satala amiguf saꞌumi wanom biam otamba 2 toea. Eaꞌ God ina okom maseꞌana anona amil saꞌunai naꞌamainai, owaꞌ. Endilisi, Anan neambam auf malo balagah ipeꞌimi God neambam dondoꞌ hiꞌalam. Ipeꞌ owaꞌ umbamehepa. Anan okom napoma ipeꞌ pikilaꞌ amiguf hiami amama saꞌumi.
Waf mowalapa agel Jisasi
(Mt 10:32-33; 12:32; 10:19-20)
Aeꞌ aꞌipipa, aeꞌ ataga epen endilisiwei. Emi egafis sewalapa agel Aeꞌanai ma amam nematawa hiesi, anona nemaf aeꞌ ewalapa agof epes isima ma naep amam ensel Godi. Eaꞌ emi egafis sowaꞌ alafugaha Aeꞌi naep amam nematawai, anona nemaf aeꞌ ewaꞌ alafuga esis ma naep amam ensel Godi. 10 Emi egafis seandaꞌ anom basef awami findiwama aeꞌ ataga epen endilisiwei, nambimb God nokwahomasa awami esis sandaꞌami. Eaꞌ emi egafis sandaꞌ basef findiwama Ambal Buꞌunai Godi, anona nemaf God owaꞌetin endilisi ma neakwaha findiwa anama aonai ma epes isima. 11 Nambimb esis sofaꞌ ipeꞌ pefeꞌ piowis ifagw amama esis Juda saꞌi basef sapeimi o sofaꞌepa pefeꞌma naep amam dembemi gavman moloma agufumi mondaꞌmepa kot, ipeꞌ ina umbamohepa, owaꞌ. Ipeꞌ ina piꞌi, ‘Nambimb apeꞌ miꞌi basef miꞌimama? Nambimb miꞌi maim basef?’ Owaꞌ. 12 Deiꞌ main, nogota anama atona Ambal Buꞌunai Godi nihiꞌambepa maim basef atuwasi peagwami.”
Basef womun etina anona aman otamba hiamunai okom nahaga nagaoli
13 Anona aman atotona ma amam nematawa hiesi anan naꞌipa Jisas naꞌama naꞌi, “Dembinai, aeꞌ aꞌi ineꞌ niꞌipa sahalome aeꞌanai nowaloga amamaga amama ahalomafai neseꞌe amamaga waꞌam.”
14 Eaꞌ Jisas naꞌipana naꞌi, “Aeꞌ andaiwaꞌ! Emi nandandepa aeꞌ ma epe eawaloga amamaga ma ipeꞌ? Owaꞌetin.”
15 Eaꞌ anan naꞌipas naꞌi, “Ipeꞌ pindumafuma andeandeꞌma ipeꞌ ina kowalepama anom amamaga. Epen amamaga hiamini endilisi, ina nefaꞌ ambal namunai ma amamaga amama ananimi, owaꞌ.”
16 Eaꞌ naseꞌasa anom basef womun etin naꞌi, “Aof anona aman otamba hiamunai nola gwaꞌaimi hiami. 17 Aman anama okom napoma anan atona naꞌi, ‘Deiꞌ aeꞌ ataꞌ endaꞌam iꞌimama? Aeꞌ ifagw aꞌe ma etama gwaꞌaimi aeꞌami hiami imbeꞌam meaꞌome.’
18 Eaꞌ naꞌi, ‘Aeꞌ endaꞌam naꞌama. Etala ifagw aeꞌami eaꞌ ilaꞌ dambaimi luꞌwami mikilaꞌ fowaꞌimi. Ama nambimb ikolasom ewaꞌaniam gwaꞌaimi wit hiami moloma amamaga hiami buꞌwami aeꞌami moꞌoh ifagw amama. 19 Eaꞌ iꞌipa aeꞌ iꞌi, “Ineꞌ nape andeandeꞌ. Amamaga hiami buꞌwami mape mondahama afagof hiami. Eaꞌ deiꞌ nepoma nomaꞌw neaꞌ gwaꞌaimi embel nendanifel nepe.” ’
20 Eaꞌ God naꞌipana naꞌi, ‘Ineꞌ aman nahaga nagouli! Deiꞌ owamb anaeꞌ igi ambal ineꞌinai negaꞌ. Eaꞌ amamaga amama hiami ineꞌ nandaꞌam nandondombam maꞌihi, amama nambimb emi nefaꞌam?’
21 Amama naꞌama etin siꞌi epes satama amamaga hiami asasimi atom sambeꞌam maꞌoh. Esis amamaga aꞌasa naep Godi.”
Ukup matamea ma hiahaom
(Mt 6:25-34)
22 Eaꞌ Jisas naꞌipa alupumi ananimi naꞌi, “Aeꞌ aꞌipipa, ipeꞌ ina ukup motamea mefeꞌ ma ambagof ipeꞌimi eaꞌ piꞌi, ‘Apeꞌ ataꞌ meaꞌ main?’ Owaꞌ. Ipeꞌ ina ukup motamea ma alop ipeꞌinai piꞌi, ꞌNambimb apeꞌ mondaꞌ main mombaheꞌ alop apeꞌinai?’ Owaꞌ. 23 Deiꞌ main, ambagof afaꞌimi ina gwaꞌaimi atom. Eaꞌ alop ina luwaguf atom, owaꞌ. 24 Ipeꞌ ukup mopoma amiguf. Amiguf owaꞌ mowa gwaꞌaimi, molaꞌ gwaꞌaimi. Eaꞌ owaꞌ mefaꞌ gwaꞌaimi membeꞌam ifagw amamumi. God atona naseꞌam gwaꞌaimi. Eaꞌ ipeꞌ epes pikilaꞌ amiguf amama endilisi. 25 Ipeꞌ emi atuwasi laꞌifina okom natanea nawis niwatania anona nemaf wapotiꞌ ma ambal ananai nope nogota laona wapotiꞌ? Owaꞌetin. 26 Iꞌi ipeꞌ owaꞌ laꞌifipama pendaꞌ anom amamaga saꞌusaꞌumi naꞌama, deiꞌ maina ipeꞌ ukup ipeꞌimi motamea ma anom amamaga mamumami wapotiꞌ?
27 Ipeꞌ ataꞌ ukup mopoma afis. Amam ina mandaꞌ maol ina mandaꞌ luwaguf maim, owaꞌetin. Eaꞌ aeꞌ aꞌipipa, fowaꞌ gani anona aman amamaga hiamunai Solomon nandaꞌ sosaf hianai ma luwaguf ananimi, sosaf ananinai ina boꞌona siꞌi afis amama, owaꞌetin. 28 Otalef amama deiꞌ ataꞌ motawa aof ama naman atef sotopaꞌam sokwahom mefeꞌ nif. Otalef amama awami God nofaloꞌmam. Eaꞌ ipeꞌ amam nematawa pikilaꞌ otalef amama. Eaꞌ deiꞌ ipeꞌ pembaleꞌefa basef Godi, baleꞌef ipeꞌinai ina laꞌifina, ipeꞌ pegawa endilisi anan numafipa andeandeꞌ wapotiꞌ. 29 Eaꞌ ipeꞌ ina ukup motamea piꞌi, ‘Nambimb meaꞌ gwaꞌaimi embel eti?’ Owaꞌ. Ipeꞌ ina ukup aom motamea ma amamaga amama, owaꞌ. 30 Epes sololama Godi ukup matamea mafeꞌ endilisi ma sogolopa amamaga amama hiami. Eaꞌ ahalomepa ipeꞌinai nape heveni anan nogawa eaꞌ amamaga amama aꞌipei. 31 Ipeꞌ ataꞌ ukup miliꞌ pegolopa waf buꞌunai noloma piwis wambota Godi numafipa piliꞌ, eaꞌ neseꞌepa amamaga amama ipeꞌ wapotiꞌ.
Pekolasa amamaga buꞌwami atom gani heven ilif
(Mt 6:19-21)
32 Ipeꞌ epes siꞌi sipsip kwaieꞌumi ina umbamohepa, owaꞌ. Ahalomepa ipeꞌinai okom boꞌona ma ipeꞌ piowis wambota ananinai numafipa. 33 Ipeꞌ peseꞌasa amamaga hiami ipeꞌimi ma enis epes sotalomepam, eaꞌ pefaꞌ otamba pewalogam peseꞌ isima kwahusi pigiambamas. Ipeꞌ pendaꞌ maol pegolopa paos otambaimi anona nemaf owaꞌ motaga aom. Ipeꞌ pekolasa otamba wiga maim amamaga buꞌwami atom heven ilif nemaf owaꞌ hegilialami. Anama sakowalefi ina suwis sokowalopam, owaꞌ. Sopafowa maim owaꞌ meatotopaꞌam hiahaom, owaꞌ. 34 Deiꞌ main, maina wambel amamaga buꞌwami ipeꞌimi maꞌoma, wambel anama atona anona nemaf ukup ipeꞌimi wapotiꞌ meapoma.
Amam mandaꞌ maoli mundumafuma mope
35 Ipeꞌ pendaꞌ luwaguf ipeꞌimi bandam, pewahoꞌ legw, eaꞌ pekata lamifah pendondombol pindumafuma pepe. 36 Ipeꞌ pepe siꞌi epes sape sahafa aman dembinai asasinai naꞌi nokwaha gwaꞌaimi luꞌwami sandaseꞌamai notanima nifiꞌi. Iꞌi nifiꞌi noha uta ipat ananinai, esis suwisiꞌmanana mehip. 37 Andeandeꞌma amam mandaꞌ maoli mundumafuma mope miti dembinai amamunai nifiꞌi notoloma mondanifel. Aeꞌ aꞌipipa endilisi, nambimb dembinai niliꞌ nowahoꞌ lowaf bandana nowahoꞌ let, ama nondaꞌmam gwaꞌaimi. Eaꞌ niꞌipam motoma tebol eaꞌ anan nifiꞌi neaseꞌam gwaꞌaimi. 38 Anan nifiꞌi amaneta laꞌafina o noloma awatagw muliꞌ meandaꞌam, o maina nogota, ma nieti amam mundumafuma mope, amam mondanifel.
39 Ipeꞌ ukup mopoma anom basef womun etin. Iꞌi ofagenama ipati niliꞌ nogawa nogota nandaꞌ wali neafiꞌianai ma nundumafuma nope, nandaꞌ wali ina nambimb nifiꞌi nupusila ipat ananinai nuwis nomon, owaꞌetin. 40 Ipeꞌ wapotiꞌ pundumafuma pepen. Deiꞌ main? Aeꞌ ataga epen endilisiwei, ifiꞌi anona nemaf ipeꞌ ina pegawa piꞌi ifiꞌi ulal nemaf anama, owaꞌ.”
Basef womun etina amam mandaꞌ maoli anom buꞌwami maloma anom awami
(Mt 24:45-51)
41 Eaꞌ Pita naꞌi, “Dembinai, basef amama womun etini ineꞌ naseꞌafam afaꞌ atofa, o esis amam nematawa hiesi wapotiꞌ?”
42 Eaꞌ Dembinai naꞌi, “Emi egafis gawaisi sape sandaꞌ maol andeandeꞌ pandaꞌ waf buꞌunai? Epes isima dembinai asasinai nambimb nondandepas ma sumafi ananimi mandaꞌ maoli ma seaseꞌama gwaꞌaimi amam nogota dembinai naꞌianai. 43 Anona nemaf dembinai asasinai notanima nifiꞌi ma nieti esis isima sandaꞌ maol andeandeꞌ, esis isima sendanifel. 44 Aeꞌ aꞌipipa endilisi, dembinai ananinai anona nemaf nondandepasa sope dambesi sumafi amamaga ananimi hiami. 45 Eaꞌ iꞌi epes isima ukup mapoma opalef asasimi atom eaꞌ siꞌi, ꞌDembinai apeꞌinai ina nambimb nifiꞌi ulal, owaꞌetin.’ Ama esis sohafel soha enis amam nematawa sandaꞌ maoli, saꞌ gwaꞌaimi embel da gwaꞌ sondaꞌ spak sape. 46 Esis iꞌi sondaꞌam naꞌama, dembinai asasinai nambimb notanima nifiꞌi anona nemaf esis isima ina nambimb siꞌi dembinai nifiꞌi ulal, ataꞌ owaꞌ. Dembinai nifiꞌi nogota anama esis ukup measeꞌasanama. Nifiꞌi nohambombaga esis isima endilisi, eaꞌ nondaꞌasa sope soloma epes owaꞌ seambaleꞌefa Godi seapoma.
47 Emi egafis sandaꞌ maola anani, esis segawa eaꞌ ma okom dembinai asasinai, eaꞌ esis owaꞌ seandondomba amamaga siela nomonas dembinai, anona nemaf dembinai nohas mehip endilisi. 48 Eaꞌ emi egafis sandaꞌ maoli owaꞌ seagawa okom dembinai asasinai ma seandaꞌ waf nendahama esis sefaꞌ nimanimi, nambimb dembinai nohas saꞌombel. Eaꞌ emi egafis enis seaseꞌasa amamaga hiami, anona nemaf epes isima siꞌipas sogwamasam amamaga wapotiꞌ. Eaꞌ emi egafis enis seaseꞌasa amamaga hiami saseꞌas sumafiami, anona nemaf epes isima siꞌipas sogwamasam wapotiꞌ mikilaꞌ fowaꞌ saliꞌ saseꞌasami.
Maol Jisasi nawaloga esis amam nematawa sataga biefis
(Mt 10:34-36)
49 Aeꞌ afiꞌi ma ekata nif etap anaeꞌ eaꞌ aꞌi nif amama deiꞌ fendom luꞌum. Owaꞌ, ataꞌ owaꞌ. 50 Eaꞌ aeꞌ okom naꞌi efaꞌ anom baptais. Deiꞌ aeꞌ owaꞌ ataꞌ efaꞌam, okom aeꞌanai aona endilisi ma ehafa efaꞌ baptais amama. 51 Ipeꞌ paꞌi aeꞌ afiꞌi ma indiwa wandaf hianai netaga etap anaeꞌ ma hiesi sope opalef awanem? Owaꞌ. Aeꞌ aꞌipipa, aeꞌ afiꞌi ma ewala epes esis amam nematawa hiesi. 52 Ama deiꞌ, anona nemaf wapotiꞌ epes wanis bias sope ipat atotona wambota atotona sondawaloga biefis. Wenis soloma bias sifitap eaꞌ bias soloma wenis sifitap eaꞌ naꞌama etin. 53 Nambimb esis sondawaloga, anona aman noloma ahalomana ananinai mondawaloga biefim, eaꞌ anoꞌw nemataꞌw koloma mamaꞌwakw ondawaloga biefiwa, eaꞌ mefiꞌmakw akoꞌukwi koloma maꞌmakw kwandagiꞌmokwi ondowaloga biefiwa.”
Waf apeꞌ mogawa nogota anama amamaga amama meataganai
(Mt 16:2-3; Mk 8:11-13)
54 Eaꞌ Jisas naꞌipa esis amam nematawa wapotiꞌ naꞌi, “Ipeꞌ pati otaga natefi gani aon newalama, mehip ipeꞌ paꞌi, ‘Atuwasi asaf aꞌ nelai’ eaꞌ asaf aꞌ nalai. 55 Eaꞌ ipeꞌ pati uf laꞌifinai naluwi aon natopaꞌima waꞌol nataga, ipeꞌ paꞌi, ‘Atuwasi owaf aꞌ nuluwi laꞌifina.’ Endilisi, naluwi laꞌifina naꞌama etin. 56 Ipeꞌ epes paꞌi malogof biamipei! Ipeꞌ pati ikwaf hianai ilifanai etapanai andeandeꞌ, eaꞌ deiꞌ ipeꞌ owaꞌ peagawa ikwaf nogota anaeꞌ andeandeꞌ.”
Enis epes ukup miꞌi sondaꞌ kotima apeꞌ
(Mt 5:25-26)
57 “Deiꞌ maina ipeꞌ owaꞌ powaloga waf buꞌunai? 58 Nemaf anama ipeꞌ pefeꞌ peloma epen inima naꞌi nendaꞌ kotimipei, ipeꞌ ataꞌ pefeꞌ eaf, nogota anama peseꞌana okom pewalapa amama piꞌiam peloman. Naꞌama epen inima nendaꞌepa pendaꞌ basefa amama ma jas nondaꞌepa pefeꞌma polisman eaꞌ mondaꞌepa pendaꞌ kalabus. 59 Aeꞌ aꞌipipa, ipeꞌ ina nambimb pekwaha ipat anama sandaꞌ kalabusanai ulal, owaꞌ. Ama peagwa amamaga luꞌwami saꞌumi ma wiaf ipeꞌinai hiꞌilana, pefeꞌ.”