27
Xesosi Pirato Apisatoõ
(Marko 15.1; Arókasi 23.1-2; Xoão 18.28-32)
Katimatinĩkata sasetotxi auĩteakori, kiomãtxiakori pakini apotiitaua. Imisãkiretakakana:
—Kiãtokopa atxatari Xesosi aõkini? —itxana.
Eereka iaxirikãkitakarina Xesosi, anika itxarina Homano auĩte Põsio Pirato inakorimoni, sikanapa itxarina.
Xotasi Ipinini
(Átosi 1.15-19)
Xotasi, Xesosi mĩkapiritakari, kenakoenetakasaakiri Xesosi ipinini tĩkane, maerekaxiniretinoka itxa, kotxi iuaka sikari Xesosi imokaiakariakorimoni okiko tĩkane. Iuaĩkana isipikaro trĩta txineiro ota pirata kamakoro sasetotxi auĩteakori, kiomãtxiakori pakinimoni.
—Nota kamari maerekati. Nimĩkapiritari Xesosi. Ixika !auari iua ipinini ĩkapani —itxana ninoa.
Ininiã ninoa:
—Pite kamakiti xikakara. Pitekara sikaua ate Xesosi.
Ininiã Xotasi okaro txineiro ota Teoso misãkiretiko aikoti ãki, eereka isipe ãtiãtaã. Iuaãtaã iuaka iaxirikanokitapeua, aamina poriã iaxirikaua, arõka, ipĩpe itxa.
Teoso misãkiretiko aikoti ãki sasetotxi auĩteakori kosekaro oa txineiro.
—Oia txineiro kiki okiko ĩki. Ia xika ate !auiritaãka aãpotiitiniro oia txineiro ãto txineirotikata Teoso misãkiretiko aikotiãkero. Kiãtokopa atxataro oia txineiro? —itxakakana.
Eereka ninoa imarotape. Iamotarina kikio, tiitxi kamakari kikiote, Xoteo minakaniua ikatiko tĩkane. Oa txineiro kiki okiko ĩki xika, Xesosi okiko ĩki xika, iua akauari takauãkataãka “Arẽkatxi Akauariti” inaãka. Uatxa akiritaãkapanika iuaãtaã “Arẽkatxi Akauariti.” Iua atoko ininiã, kitxakapirĩka Teoso sãkire sãpiretakari Xeremia inakori atão txari:
Isaeo auakani iĩkitxitari trĩta ota pirata kamakoro Teoso mereẽkiti okiko ĩkapani.
10 Eereka isikarona oa txineiro ota tiitxi kamakarimoni, ikikiote iamotinina ĩkapani, kotxi Teoso nirekari ia atoko ikaminina,
itxa Xeremia kitxakapirĩka. Ininiã Xeremia sãkire iaõka apopeka iuasaaki.
Xesosi Pirato Apisatoõ
(Marko 15.1-5; Arókasi 23.1-5; Xoão 18.28-38)
11 Iuasaaki Xesosi tima Homano auĩte Pirato inakori apisatoõ. Pirato pimaãri Xesosi:
—Pitekani Xoteoakori auĩte txataua?
—Ari, iuapitikarano —itxari.
12 Eereka sasetotxi auĩteakori, kiomãtxiakori pakini apoĩtari Xesosi. !Kasãkireri Xesosi iuasaaki. 13 Ininiã Pirato txari:
—Atauako kona pikenakotatari apoĩtiniina?
14 Xesosi !kasãkireri, ininiã Pirato tsorĩkaãta. Ãkixinireẽ iua:
—Kininiãpa !kasãkireri?
Xesosi Okiko Nirekiko
(Marko 15.6-15; Arókasi 23.13-25; Xoão 18.38–19.16)
15 Ikini kiiniriti Páskoa inakori, Homano auĩte sikakari ãtika kateia ãki auakari kãkiti nirekakiti. 16 Iuasaaki aua kateia ãki auakari Pahapasi inakori. Ikinimane imarotari iua. 17 Itomaneri kãkiti apotiitakasaakiua, Pirato pimaãna ninoa:
—Ĩkiripa kateia ãki auakari hinireka nisikakini? Pahapasikani? Xesosi Teoso mereẽkiti inakorikani? —itxana ninoa.
18 Pirato imarotari Xesosi isikinina iuamoni ixikotinirina xika.
19 Iuasaaki Pirato topãkanãta kãkiti misiritiko isãpiretini pakita ãki. Iuasaaki ĩtanoro iokanapireta iuamoni.
—Maerekati !pikamape iua kikimoni, kotxi ixika !auari pokiniri. Erekari iua. Minipani nitaponetari iua kiki, ininiã maerekaxiniretinoka nitxa —otxari.
20 Mapara sasetotxi auĩteakori, kiomãtxiakori pakini misãkiretana kãkiti iuaãtaã apotiitakaniua:
—Piratomoni hĩtxako: “Pisikakariko Pahapasi. Pokãkitakariko Xesosi,” hĩtxariko —itxana kãkiti.
Ininiã ninoa auikari isãkirena. 21 Eereka Pirato pimaãna kãkiti iuaã apotiitakaniua:
—Ĩkiripa kateia ãki auakari hinireka nisikakini?
Ininiã ninoa akirikata:
—Pahapasira.
22 —Kiãtokopa nitxatari Xesosi, Teoso mereẽkiti inakorima? —itxa Pirato.
Ikinikana apakapapiretana:
—Aamina ĩpiriãmitakari nopini pitokakitariko.
23 Ininiã Pirato:
—Kixikapa? Maerekati !ikama —itxa.
Iuasaakipeka ninoa iteene akiripoakatana:
—Aamina ĩpiriãmitakari nopini pitokakitariko.
24 Ininiã Pirato kona sãpiretaikari Xesosi isikakini, kotxi ninoa neenamauatanapanoka. Ikosekari ãparaã. Arokauakotaua ninoa apisatoõ.
—Na nota xikani ia kiki ipinako. Hĩte xikakara ia kiki ipina —Pirato txana ninoa.
25 Ikinimane apakapapiretari:
—Atãopitikara. Misirikaretxi auiniã okiko xika, ate, aamariteni pakini apakapariko iua misirikaretxi —itxana.
26 Iuasaakipeka Pirato sikakari Pahapasi. Eereka ipaniãtari Xesosi xirokitatiko aãpitsaã. Eereka isikari Xesosi isotatonemoni aamina ĩpiriãmitakari nopini itokakitinirina tĩkane.
Sotatoakori Napetiniri Xesosi
(Marko 15.16-20; Arókasi 22.63-65; Xoão 19.2-3)
27 Ininiã sotatoakori anikari Xesosi ninoa auĩte aapokomoni. Iuaã akiritarina apanakini sotatoakori, ininiã ikinimane sotatoakori ãkitari Xesosi. Inapetarina. 28 Imakatxakarina Xesosi mãka. Mãkatxi põkamarari ieretaka itxarina. 29 Eereka itakarina saporiẽta kotipiaro kamakori ikiiã. Iuako ikikomoni taka itxari aãke. Ininiã itxĩkitakarina Xesosi auĩtetxi atoko ininiãua. Eereka ikapotoreẽkauana iua apisatoõ, napeta itxarina Xesosi:
—Aãuĩte —itxarina Xesosi inapetinina.
—Xoteo auĩtekai pite —itxarina.
30 Ikiisokarina. Iua aãke ikosekana, arikiita itxapikarina. 31 Inapetarina, eereka imakatxakarina mãkatxi põkamarari. Iua nakiti imãka iuaĩkana ieretaka itxarina. Eereka mapara anika itxarina, aamina ĩpiriãmitakari nopini itokakitinirina ĩkapani.
Xesosi Tokakitaãka Aamina Ĩpiriãmitakari Nopini
(Marko 15.21-32; Arókasi 23.26-43; Xoão 19.17-27)
32 Xesosi anikaãpotakasaakina, aõkitarina Sireni sitatxitikiri, Simão inakori. Ninoa paniãtari iua, Xesosi anikakiti aamina ĩpiriãmitakari, anikini ĩkapani, kotxi Xesosi !iposotaikari anikiniri. Ininiã Simão anikari. 33 Apokana Kóokota inakoriãtaã. Apanakini akiritari “Kiitãtatxi” inaãka akiritiko. 34 Iuaã iãriãmoni ikoketarina pinĩtxi kipixiãri, sika itxarina Xesosimoni, Xesosi iãtini ĩkapani, imakini ĩkapani. Atapixiãtaãka atoko, !iãtari. 35 Ininiã itokakitarina Xesosi aamina ĩpiriãmitakari nopini. Inaãka atoko ikamarina sarauatxi kai soroã. Sarauatxi kãiatakani apakapari Xesosi mãka. Kitxakapirĩka Teoso sãkire sãpiretakari sãpiretapekari ikara atoko inini tĩkane. Iua txari:
Ixanakarina nimãka. Sarauatxi ikamana nimãka apakapakani imarotinina ĩkapani.
Itxa Teoso sãkire sãpiretakari kitxakapirĩka. 36 Sarauatxi xipoka atoko iitopãkana. Imoiaãrina Xesosi, kãkiti manikakaniri ĩkapani. 37 Aamina ĩpiriãmitakariã ikii nopini itakarina iõkatsopatakori: “Xesosi, Xoteoakori Auĩte,” itxa iõkatsopatakori. Ikara xika okaãka Xesosi.
38 Xesosi takote itokakitarina ipi kiĩtiririni aamina ĩpiriãmitakari nopini, ãti Xesosi kikomoni, ãti Xesosi sanaremoni. 39 Kãkiti iuaã napakani napetari, nokonoko itxa kiitana. Maerekaeneti isãkirepiretarina Xesosi:
40 —Pite txari: “Aiko Teoso misãkiretiko niriãka atoko, ipi ãti õtisaaki iuaĩkana nõkitikari,” pitxa. Piteka pimakatxakaua. Pite Teoso ãkiri pinakasaakiua, pikatxaka. Ikara atoko itxa sãkiretana kãkiti iuaã napakani. 41 Iua atokotxikana itxana sasetotxi auĩteakori, kaiõkatsoparerini, kiomãtxiakori pakini ikara atoko inapetarina Xesosi:
42 —Iua makananitapekari apanakini. Txamari iuaka !iposotari imakananitiniua. Iua Isaeo auakani auĩte ininiãua, iuaka imakatxakamauako. Ikatxakiniã, ate auikari iua sãkire. 43 Iua auikari Teoso sãkire. Maiãtapari. Atauako Teoso nirekari imakatxakiniri iua uatxa, kotxi iua txari: “Teoso ãkirirano nota,” itxa —itxana.
44 Kiĩtiririni iuakata tokakitakoni apaka maerekaeneti isãkirepiretarina Xesosimoni.
Xesosi Ipinini Pirena
(Marko 15.33-41; Arókasi 23.44-49; Xoão 19.28-30)
45 Apaniãxiti itixi piãka. Ipi ãti pakini oara ipiãka. 46 Ipi ãti pakini oarape kikatamonipeka Xesosi iteene akirikata:
—Erii, Erii, aremaa sapakatanii.
Ikara Epireo sãkire. Ia atatsopatakari sãkireẽ, “NiTeosone, niTeosone, kinirepa pitakanapano?”
47 Kãkiti iuaã auakani kenakotari Xesosi sãkire. Ninoa uãkatari akirinãtiniri Eríasi.
48 Ininiã ãti miteka, mapoa atoko inakari iãka itxari iãriã katxioãrimoni. Aãke mapotõkire taka, isirĩka itxamari Xesosi iãtini ĩkapani. 49 Txamari apanakini:
—Kona pisikapiri. Atxiĩti Eríasi makatxakari iua —itxana.
50 Iuaĩkana Xesosi iteene akirikata. Eereka iokanatari ixinire Teosomoni, eereka ipĩpe.
51 Iuasaakipeka mãkatxi mata Teoso misãkiretiko aikoti ãki arõkakari tsorakita. Itano itsorakita. Ixitipeka apoka. Mitxi iua mãkatxi mata !auiritari kãkiti ĩroini Teosonani Auini Pakitaãtaã. Itsorakitakasaaki, itixi iakeẽkata. Kai mitari xoreka iuasaaki. 52 Apanakini akauari xoreka. Itomaneri kãkiti ipĩkani Teoso nakitiakori iuaĩkana õkitikapekaua. 53 Osipikarina akauari. Xesosi iuaĩkana õkitikaãkaua atoko, isana Xerosareẽmoni, Teoso nakiti sitatxitimoni. Iuaã itomaneri kãkiti itikana ninoa iuaĩkana õkitikakaniua.
54 Sotato auĩte, sotatoakori Xesosi moiaãkani apaka, itikarina Xesosi ipinini. Imarotarina itixi iakeẽkatini, ininiã iteene ipĩkarauatana.
—Atãopitikara Teoso ãkiri itxaua —itxana.
55 Itoro sitoãkini ikira atoko atamanãtari Xesosi. Kariréia tõpa Xesosi potorikasaaki ninoa sitoãkini moianatari iua. 56 Maria Matarena inakoro iuaã aamina ĩpiriãmitakari ikira atoko auanãta apaka. Txiako, Xosee pakini inoro, Maria inakoro iuaã aua. Sepeteo anaakori inoro iuaã auanãta apaka.
Xesosi Ikatiko Pirena
(Marko 15.42-47; Arókasi 23.50-56; Xoão 19.38-42)
57 Ĩkanõka katxineiroteri Xosee inakori, Arimateia sitatxitikiri, apoka. Iua apaka Xesosi sãkire auiãkari itxaua. 58 Isa Piratomoni. Xesosi ĩto amanaã. Ininiã Pirato paniãtari isikiko. 59 Ininiã Xosee anikari Xesosi ĩto. Mãkatxi mataã iapirika itxari. Mãkatxi mata amaneri arínio inakoriã iapirikari. 60 Eereka taka itxari akauari ãki. Iua akauari amaneri, Xosee kisakakiti kai auĩte iriko. Ikamari iua akauari ipĩkasaaki ikatiko ĩkapani. Xesosi ĩto iriko ãki itaka atoko ikakanapiritari kai meraminapoari, itota itxari akauari iriko, sipe itxa. 61 Iuasaaki Maria Matarena inakoro, ãto Maria inakoro apaka topãkanãta akauari apisatoõ.
Imoiaãrina Xesosi Akauari
62 Iua õti sesta veira, tomatiko õti apisa. Iua õti Xoteoakori parĩkauatapitipo, tomatiko õti imaparĩkauatakani ĩkapani. Katimatinĩkata sasetotxi auĩteakori, pariseoakori pakini sari Piratomoni. 63 Ninoa txari:
—Ate xinikari iua kamisirienereri sãkire. Iua txari: “Nipĩkasaaki eereka ipi ãti pakini õtisaaki iuaĩkana nõkitikauako.” 64 Pipaniãtana pisotatoneakori ipi ãti pakini õti akauari imoiainina. Imamoiaãkaniãrina, imoianariakori ĩkanõka sari iuaã iĩto iĩtirĩkinina. Ininiã eereka isãpiretarina kãkiti: “Teoso õkitikapekari iua. Iuaĩkana auãki itxapeka,” itxamana ninoa imoianariakori. Ininiã ikara misirieneretxi apiatama eereka. Mitxiri misirieneretxi poiãoka —itxarina Pirato.
65 —Ininiã hanikari sotatoakori akauari moiaãkani tĩkane. Hĩsa. Hĩtotariko akauari sona —Pirato txana.
66 Ininiã isana iuaã. Akauari sona iteene itotinina ĩkapani. Itakarina Pirato takaõtxikare itore nopini. Sotatoakori iuaã kaikota. Imoiaãrina akauari.