JOÃO
Unâ Koendonro Jesus Cristo Wâgâ João Inweniby
Xirâ livru wâgâ inwenily João nhangahu odaji iemâmy Deus. Awylygue Deus itaumbyrylâ xirâ João nhegatuyby. Jesus induakeyby myakâwândy mâkâ João. Jesus toenzepa inwyneguyly myakâwândy mâkâ. Mâkâ lelâlâ tientybylâ xirâ livru wâgâ nhegatuly.
Kâmakerim Jesus Cristo wâgâ kiuntuhoem myakâwândy Deus xirâ livru inwenien-honly. Xirâ iweniby wâgâ tytainze kurâ, Deus kiuntuho mâkâ awyly. Idânârâ xugudyly iraynâlâ tâlâ myakâwândy mâkâ, tutuze kurâ; xirâ onro anaxi tâetoem olâ myakâwândy kurâem idyly. Kâmakeze iguein-em myakâwândy âewyly, judeu domodo kaneru nhâlymo inakanhe adâitomobyry xygakehoem myara.
Jesus adyesenry modo kehoem anhetobyry, pekodo Samaria donro agâ aguehobyry, Lázaro igueduo kurâem nhetondobyry wâgâ warâ adâkeze xirâ livru.
Xirâ livru xypyrydâ, capítulo 14dâ Jesus, tyiguely iraynâ, tynynonro modoram aguehobyry, Deus Ispiritury tingonodyly wâgâ enomedânimoem, eon-hondânimoem warâ kehobyry tytainze kurâ. Capítulo 17dâ, Jesus Tunwym agâ xunâgobyry tutuze lâpylâ kurâ. Iguehobyry wâgâ, igueypyem kurâem tâitombygueduo turâ modoram âepanâguehobyry warâ tytainze kurâ.
Âdaituo xirâ iwenily awyly xutuhobe xirâ livru wâgâ: Jesus Deus imeryem awyly, kâmakeinhe Deus ingonotyby awyly warâ kieinwântoem.
1
Jesus wâgâ mawânkâ Kunwym Deus kiuntuly
Idânârâ âtugudyly iraynâ, âdy peba awyly ume, tâlâ myakâwândy kyam Deus Xutuen-hoim. Tunwym Deus agâlâ myakâwândy mâkâ. Idânârâ nhugudyly iraynâ, Deus Xutuen-hoim Deus agâlâ myakâwândy. Deus Xutuen-hoinlâ, idânârâ tâlânro modo adâkelygue kulâ xugunehonri. Mâkâ aguepa watay, âdy peba, ânguy peba warâ tâise. Deus Xutuen-hoim mawânkâ xirâ anaym tâlâ kyenehonri. Mâkâ wâgâlâ ise Deus eydâ atoam kytâly, kieinwândylygue. Iajinu wâne kytâho kientoem ânwa tâsagonze, myara lâpylâ Deus wâgâ kiuntuhoem anhenehonly. Iajinu emyenro mâkâ, inakanhe aguitobyry xutuen-hoim. Iamu, iajinu tohoreba nietaymba, arâ lâpylâ inakanhe tadawyly Deus wâgâ kiuntuly nianlâpyra awyly.
Jesus Deus wâgâ aguely adaguly iraynâ, Deus eagonro uguondo unâ egatuim igonomâmy, João Batistalâ. Iajinu oze kytâduo, âdyam kytâly awyly tutuze kurâ, arâ lâpylâ Jesus âdara Deusram kaindyly awyly nhutuen-honly. Jesus wâgâ agueze myani João âewyly. Idânârâ adâkely indatomoem, Jesus nheinwântomoem warâ myani João aguely. Deus Xutuen-hoim kuru mâkeba myani João. Jesus mawânkâ kyam Deus Xutuen-hoim kuru; mâkâ wâgâ ani João aguely. Jesus xirâ onro anaxi âewyly myakâwâm, Deus kyam xutuen-honze. Mâkâ wâgâ mawânrâ âdara mâkâ xurâem kydawyly xutuly.
10 Mâkâ kyam Deus Xutuen-hoim onro anaxi âemâ; tarâ kuduaylâ akâwâm. Mâkâ lelâlâ idânârâ onro anano modo tytanrugue kulâ xugunipyry, Deus xurâ keba modo olâ Messiaslâ mâkâ awyly nutubamo, Deus Ingonotyby. 11 Typemugudo judeu domodo duaxilâ wâne myani âewyly. Ipemugudo judeu domodo ewy olâ myani, eynynonroem tâidysebamo. 12 Tâlâ olâ myani einwânni lâpylâ, awylygue akaemo Deus xurâem nhenehonly. 13 Tâjimery tyze odaypalâ iazely, nhunwynlâ xuguni warâ. Arâpa olâ Deus tymeryem kyedyly. Eynynonroem kydawylygue tymeryem kyedyly.
14 Deus kyam Xutuen-hoim Jesus Cristo karalâ akâwâm kurâem awyly. Kuduaylâ akâwâm xirâ onro anaym awyly. Kagâ koendonro lelâlâ mâkâ. Mâkâlâ mawânkâ âkealâ kuru âdaunlo Deus awyly xutuen-hoim. Deus imery tokaleom tawylygue, koendâ, ton-honre warâ mâkâ. Tâense kurâ koendonro kehoem awyly, ton-honre awyly warâ.
15 Mâkâ Deus kyam Xutuen-honri wâgâ myakâwâm João Batista aguely:
— Saguhoem iwâgâ auguehobyrylâ merâ. Auguehobyry enanâguewâdaungâ, “Inepa ise mâkâ yakadâ kuru xuturim âewyly. Urâ lelâlâ wâne ani waunroem iazeim, tâlâ olâ myakâwândy merâ yazely iraylâ” uguehobyry — kely.
16 Koendonro lelâlâ mâkâ, koendâ lelâ inanry, idânârâ kagâ awyly. Aunlolâ inanry kurâem koendonro anhesezedyly. 17 Saguhoem kuru Moisésram myakâwândy Deus kâzewenry nhegatuen-honly, kydamudo judeu domodo ezewenry. Jesus Cristo wâgâ olâ iwerâ Deus koendonroem tawyly, ton-honre tawyly warâ nhenehonly. Jesus Cristo wâgâ mawânrâ âdaunlo Deus awyly kiuntuly. 18 Ânguy Deus netaymba. Mâkâ imery tokaleom olâ tâense, Deus agâ âzekibalâ tawylygue. Tunwym agâlâ mâkâ. Mâkâlâ ani koendâ kuru âdaunlo Deus awyly xutuen-honri.
João Batista aguehobyry
19 Judeu domodo iwymârydo Jerusalém donro, kurâdo eynynâ Deus agâ aguewâni modoram, emary modoram warâ aguelymo myakâwâm:
— Joãoram idâwâtaungâ. Sapâiguewâdaunda: “Âmâ-ro? Ânguyka âmâ? Âwâgâlâ amyguely? Messiaslâ âmâ, Deus ingonokyly tynwânwânseinlâ?” kewâtaunda — kelymo.
20 Aituo idâlymo; João nhapâiguelymo. Tapâiguehobyry koendâ kehoem in-hoguly:
— Messias mâkeba urâ, mâkâ Deus ingonokyly kurâdo inwânwânkyly mâkeba — kely.
21 Aituo nhapâigueondylymo:
— Messias keba matay, Elias kurâem itondyby âmâ? — kelymo.
Aituo João in-hoguly:
— Elias mâkeba urâ — kely.
— Moisés ara Deus itaumbyry egatuim tynwânwânseinlâ âmâ? — kelymo.
— Mâkâ keba aze — kely.
22 Aituo agueondylymo Joãoram:
— Arâ atay, ânguy pylâka âmâ? Tugononibyryam mâin-hoguhobyry tiandyse xina. Âdara tâkezeka âmâ âwâgâlâ? — kelymo.
23 Aituo João in-hoguly, saguhoem lelâlâ Isaías inweniby aralâ:
— Âdy peba atodâ Messias wâgâ agueinlâ urâ. “Ohondaungâ Kywymâry Deus Ingonotyby saintodâ, taseray tuonse wâne pymâ ton-honreim saintoem myara. Inakanhe amidylymo imowâdaungâ” keim urâ — kely João.
24-25 Aituo, sapâigueze igonotyby modo duano, fariseu domodo, Joãoram aguelymo:
— Messias keba, Elias kurâem itondyby keba, unâ egatuim Deus ingonokyly tynwânwânseim keba warâ âmâ-ro watayma kurâ domodo batiza iese ton-honruneba âmâ-ro — kelymo.
26 Aituo João aguely eyanmo:
— Urâ parugue batiza âenimo. Âduaymolâ olâ awâkâ, eon-honru mâuntudânrymo. 27 Urâ pygueduo lelâlâ wâne Deus xurâem tâwanu nhaguly, awâkâ olâ yakadâ kuru tynrenseim. Mâkâ mawânkâ Deus wâgâ agueim kuru. Mâkâ ara iedylymo watay, âdy mâkeba urâ. Ihuru kâingokehoem ihuru etary etyrinhe witoenlâ nudupa lâgâlâ — kely.
28 Betaniadâ myakâwâm awârâ aidyly, âtunâguedylymo, paru Jordão kuynâ, João, Deus eynynonroem tâidysedo modo batiza nhetondâ.
João Jesus wâgâ aguehobyry
29 Kopaelâgâem João, Jesus nhedyly. Tyam idâly tientuo tonlo modoram aguely:
— Etaungâ Deus Ingonotyby. Awâkâ wâgâ ise Deus inakanhe aguitobyry nhygakely. Saguhoem, kordeiru tyâze, tyaduânse warâ mykâinane kurâdo eynynâ Deus agâ aguewâni modo. Awârâ tientuo mykâinane Deus, inakanhe aguitobyry nhygakely. Arâ lâpylâ ise awâkâ âeni kâtaybyay iguely. Awâkâ iguehobyry wâgâ ise, inakanhe aguitobyry Deus nhygakely. 30 Auguehobyry enanâguewâdaungâ: “Inepa ise mâkâ yakadâ kuru xuturim âewyly. Urâ lelâlâ wâne ani waunroem iazeim, tâlâ olâ myakâwândy awâkâ yazely yraynâlâ” uguehobyry — kely.
31-34 Aituo João nhegatuly ânguy Deus Ingonotyby awyly.
— Âdaunlo uguondo wâgâ inakanhe aguitobyry xygakely awyly kâuntuwâbyra wakynre, kordeiru ara inakanhe aguitobyry epywaze tyâzeim. “Kurâdo parugue batiza iekâ” nyguelâ Deus. “Yspiritury uguondo onwa âewyly ese âmâ. Mâkâ ise Yspiritury xuduim, ânguy ynynonro awyly tienehon-hoem, iwerâ wâne enra kurâdo batiza mânhedyly, ânguy ynynonro awyly âzehohoem myara” nygue Deus, ânguy Ingonotyby awyly kâuntuhoem. Deus aguehobyry ara, Deus Ispiritury kaynâpa xytâguyly kâendyly papaem Jesus onwa. Aituo lelâlâ ânguy Messias, Deus Ingonotyby awyly kâuntuly. Messias âewyly iray on-honi modo parugue batiza iedyly mawânrâ iewanu, ânguy mâkâ awyly israelita domodo nhutuhoem. Awylygue “Deus imery awâkâ Jesus” uguely — kely João.
Jesus tynynonroem André, Simão Pedro warâ iduakehobyry
35 Kopaelâgâem târâlâ João azagâ tynynonro modo agâ. 36 Jesus sakadyly tientuo, João aguely:
— “Kordeiru Deus Ingonotyby” keholâ awâkâ, mâkâ iwâgâ auguehobyrylâ — kely.
37 Agueduo, akaemo azagâ Jesus nhapygue idâlymo âgânâ. 38 Aituo Jesus MYK idyly tykayam. Tyampygue idâlymo awyly tientuo, aguely:
— Âdaituoka yampyguedylymo? — kely.
— Konomedâni, âdykâka mâxidâdyly? — kelymo.
39 Jesus in-hoguly:
— Âetaungâ. Inoro eydâ watoam — kely.
Kogoneyam, quatro horas awârâem, Jesus agâ idâlymo. Nhedylymo âdykâ Jesus âxidâdybyem awyly. Eagâlâ iguandylymo.
40 João Batista eynynonrolâ akaemo azagâ uguondo modo. Jesus aguely tindapygueduo olâ eagâ idâlymo lelâ, iwâgâ tâsenomedâdomoem. Akaemo azagâ uguondo modo ewy André, Simão Pedro iukono, myani mâkâ. 41 Jesus agâ adâkebygueduo myani André tywaigoru nhuinly, aguely:
— Paigo, Deus Ingonotyby Messias xina netai — kely.
(“Cristo” keze “Messias” kely gregüem.)
42 Aituo tywaigoru nhadyly Jesusram. Jesus Simão enipyryem, aguely:
— Simão izedy, João imery. Iwerâ olâ ise izedy iwelo Cefas — kely.
(Pedro kezelâ gregüem Cefas kely, “tuhu imâsedo” kezelâ.)
Jesus tynynonroem Filipe, Natanael warâ induakehobyry
43 Kopaelâgâem Jesus Galiléia yan-yam tâtâdyze idyly. Tâtâly iraynâ, Filipe agâ oxiodyly; eyam aguely:
— Yagâ âekâ, ynynonroem mitoem — kely.
44 Betsaida donro myani mâkâ Filipe, André, Pedro warâ ety anano.
45 Filipe, Natanael agâ agueze idâly.
— Saguhoenlâ Moisés pape kâzewenry awo wâgâ inweniby Deus Ingonokyly wâgâ aguehobyry xina netai. Deus itaumbyry egatuimbyry modo tywenizemo lâpylâ mâkâ âeni wâgâ. Jesuslâ, Deus Ingonotyby, José imery, xidadâ Nazaré donro — kely.
46 Awârâ tindatuo, Natanael aguely:
— Âdy koendonro lâpeba târâ Nazarédâ! Nazaré donro ewy Messias awyly kâinwântaymba urâ — kely.
— Âekâ. Egârâ — kely Filipe.
47 Natanael saindyly tientuo, Jesus aguely tagonro modoram:
— Israelita lelâlâ awâkâ saini. Ânguy enokuni mâkeba awâkâ — kely.
48 Jesus aguely tindatuo, Natanael, Jesus nhapâiguely:
— Âdaraka utuly? Waunroem kydoxiodylylâma xirâ! — kely.
Aituo Jesus in-hoguly:
— Kâenkylyemba lelâlâ wâne enra iwague mawyly, Filipe. Âgâsedyly iraylâ olâ enra se figueira iay ekadybyem mawyly kâendyly — kely.
49 Natanael inwauntudyly, aguely:
— Konomedâni, Deus imery âmâ! Israelita domodo iwymâry kehobyry! — kely.
50 Jesus aguely:
— “Figueira iay enra nhedyly” uguehobyry wâgâ kulâ yeinwândyly! Ago kuru yeinwânse olâ âmâ, awârâ modo takazeno agânhedyly mâentuo — kely.
51 Aituo idânârâam aguely:
— Kau âzenahunguely-ro waunlo ara ise mâendylymo. Anju domodo yagâ xytâguyly, âkuly warâ ese âmaemo, urâ Uguondo Kaynâpa Âetyby agâ. Xirâ mâuntudyzemo kuru wato — kely.