5
Jesus uguondo âedâgue kanra awâni modo tynynonroem ingâsedobyry
(Mt 4.18-22; Mc 1.16-20)
Paru Galiléia* emelay sagunu wâgâ Jesus eagâmo awyly. Tokonoze kehoem myani kurâ domodo, Deus xunârybyry nhegatuly idase awylymo. Aituo azagâ pepi sagunu wâgâ TUXUK TUXUK ietyby nhedyly. Sodo modo myani iodaypa itybyem, âedâ kanra awâto igokeze aidylymo. Mârâ tokalâ pepi sodo myani Simão Pedro. Aituo Jesus pepi odaji âxiedybyem sodoram aguely:
— Âwepiry wao âdiempa igonokâ — kely.
Jesus aguehobyry ara sodo anhedyly. Aituo Jesus pepi oday ekadybyenlâ kurâ domodo sagunu wogonro modo nhenomedâdyly.
Enomedâdylymo ewanikeimbyryem Simão Pedroam aguely:
— Paru esanigonra pepi sakâ — kely.
Simão Pedroram, pepi odano modoram warâ aguely:
— Âedâ samewâdaungâ paikaji, kanra manwâtomoem — kely.
Aituo Simão Pedro aguely:
— Ah, Pymâ, tâmese enra xina kanra sawâse kewâdyly. Ânguy xina nawâtaymba enra. Amyguehobyry ara aise lelâ olâ xina — kely.
Aituo âedâ nhameondylymo paikaji. Ilâenma toenzepa kehoem kanra nhawâdylymo-ro, âedâ adauguezeseaji kehoem. Aituo Simão Pedro eagonro pepi odano modo tâmaryguelâ tâmawyadâze âetomoem ingâsedyly. Myarâ saintybyem, azakâlâ kehoem kanrague pepi xumywâdyly, xytyzeaji kehoem kanrague tumykugue. Kanra peba atobyrydâ toenzepa sawâtyby tientuomo, myani Simão Pedro Jesus enado âzeguhoam itybyem, aguely:
— Tâwâlâ wixi, Pymâ. Âdy mâkeba urâ âmâem, inakanhe aini kulâ — kely.
Mâkâlâ, eataen-ho modo warâ âsewânilymo, toenzepa kehoem kanra tianwâtuomo. 10 Zebedeu imeombyry, Tiago, João warâ toenzepa kehoem âsewânilymo lâpylâ, Simão Pedro eagonrodo. Aituo Jesus aguely Simão Pedroam:
— Tâegane ikâ. Saguhoem kanra sawâniem makynre. Kurâ domodo ynynonroem itoem unâry egaturin-em ise âmaemo iwerâ — kely myani Jesus.
11 Agueduo, pepi modo nhuxidylymo sagunu onwa, târâlâ âxiân-hoem. Idânârâ timobygueduo myani Jesus agâ idâlymo, âsenomedâze.
Jesus uguondo tâjimituguelygue tâwâneim kua nhetobyry
(Mt 8.1-4; Mc 1.40-45)
12 Jesus myani uguondo tâjimituguelygue tâwâneim ety anaym. Toenzepa myani uguondo âjimituguely. Jesus nhedyly. Aituo eyam idâly. Jesus enado âzeguhoam idyly, tâmydy onro onwa nhedyly, Jesus tynrense tawyly tienehon-hoem. Aituo Jesusram aguely:
— Pymâ, kua yese ton-honre mawyly, xutuanze. Kua yedyse âmâ watay, kua yekâ wao — kely.
13 Jesus tâmarygue MÂʼ nhedyly. Eyam aguely:
— Kua âedyse urâ. Tâwânepa âmâ iweâma. Kua âetai — kely.
Ilâenlâ kehoem kua idyly. Iwâgâ pinuri peba idyly, itugoenzely warâ. 14 Eyam aguely:
— Idakâ. Iweâma tâwâlâ idâ. Ânguyran-ne xirâ kua âetobyry kâzegatu — kely.
— Kurâdo eynynâ Deus agâ agueinram âzehora, kua itybyem mawyly nhetoem. Kua itybyem mawyly kurâdo nhetoem, Deusram âdylâ âundugâ, kâzewenryem Moisés inweniby agueho ara — kely myani Jesus.
15 Tâinkâ lelâba Jesus egary âjidaholy. Aituo myani kurâ domodo aguely idase idâlymo. Tâwânuneim modo idâly kua tyetoem. 16 Aunlolâ myani Jesus idâly âji âdy peba ato modoram, Deus agâ agueze.
Jesus adakobâdânry kua nhetobyry
(Mt 9.1-8; Mc 2.1-12)
17 Jesus Deus wâgâ nhenomedâdyly myani. Eydâ iwaguepa ekadybyem fariseu domodo ewy, Moisés inweniby wâgâ enomedâni modo warâ. Jerusalémdâpa âewylymo; idânârâ xidadâ Galiléia eynynâba, Judéia eynynâba lâpylâ warâ âetaynlymo. Kywymâry Deus eon-honrugue Jesus kurâ domodo kua nhetaynly. 18 Aituo myani uguondo modo adakobâdânry nhadylymo kama emyenro xygatyby wâgâ, Jesus kua nhetoem. Âtâ odaji tienkaunâdyzemo wâne, Jesusram tiantomoem. 19 Toenzepa kurâdo awylygue olâ âdara nâwâmpyra awylymo mâkâ agâ. Aituo pyanta oze tâgawâmpyra tâituomo, âkulymo âtâ nhangataji tâdâkuho wâgâ mâkâ uguondo agâ. Tarâ tyntâguyândo in-hoguylymo. Mârâ adientybymo oze tâwâneim nhytâguyândylymo kurâdo tonlo modo duakâ kehoem Jesus enadoram. 20 Aidylymo tientuo myani Jesus tyangahu oday aguely:
— Awâkâ adakobâdânry kua kânhedyly tâinwânse asaemo — kely.
Aituo Jesus aguely adakobâdânryam:
— Inakanhe amitobyry modo xygakeagui — kely.
21 Moisés inweniby wâgâ enomedâni modo, fariseu domodo warâ Jesus aguely tindatuo, tâpaunzezemo myani.
— Koendâpa awâkâ Jesus aguely! Deus nhunâguedyly kulâ awâkâ! Deus agâ âzekiba tâidyse awyly kulâ! Âdaunlo uguondo nhygakehonly mâkeba awârâ inakanhe adâjitobyry modo! Deus lelâ awârâ xygakerim — kelymo.
22 Tutuze olâ Jesus âdy nhangahumo oday xunârymo awyly-ro warâ. Aituo aguely:
— Arâ ywâgâ tâpaunzezeba itaungâ! Unâguedaundâ — kely. 23 — Merâ adakobâdânryam: “Inakanhe amitobyry modo xygakeagui” uguely-ro watay, mâuntuwâbyra ise âmaemo, âkealâ, âkealâba warâ auguely awyly. “Aukâ, adakobâgâ” eyam ugueduo, adakobâdyly-ro watay olâ, xutuze âmaemo ton-honre wawyly! 24 Merâ koendâ adakobâdyly mâentuomo, xutuze âmaemo, kurâ domodo inakanhe aito xygakeze ton-honre wawyly urâ Uguondo Kaynâpa Âetyby — kely Jesus.
Aituo myani adakobâdânryam aguely:
— Aukâ, iguetudobyry sanâkâ, adakobâgâ. Idâ itynra — kely.
25 Aguely umelâ kehoem kua idyly, Saudyly idânârâ enanaynmo. Tâguetudobyry nhanâdyly. Adakobâdyly, egasely, tâtyram idâly. Deusram aguely:
— Koendonro, ton-honreim warâ âmâ! — tâkeze, idâly.
26 Toenzepa kehoem Idânârâ âsewânilymo, âseanedylymo warâ. Deusram aguelymo:
— Koendonro, ton-honreim lelâlâ warâ âmâ, Deus! Koendonro modo aieni. Âdykâ koendonro awârâ emyenro kientaymba kurâ, iwerâ olâ kyzetai! — kelymo.
Jesus Levi tynynonroem itoem ingâsedobyry
(Mt 9.9-13; Mc 2.13-17)
27 Ilâpygueduo myani Jesus târâpa âxiguely. Tadakobâday myani pymâ ton-honreim Roma donro xurâem dinheru impostu epywado emakeim nhedyly. Levi myani mâkâ impostu epywado emakerim ezedy. Ekadybyem myani kurâdo dinherugue impostu nhepywadodâ. Jesus aguely myani eyam:
— Yagâ âekâ. Ynynonroem ikâ, yagâ mâsenomedâdoem — kely.
28 Aituo myani Levi saudyly. Dinheru Roma donro pymâ xurâem emakely inmoly. Jesus agâ idâly; eynynonroem tâitoem. 29 Ilâpyryem Levi âty anhedyly, Jesus tynynonroem tygâsebygueduo. Pyni tâkubâgueim anhenehonly. Jesus ingâsedyly âtyam, dinheru impostu epywado emakewâni modo lâpylâ, kurâ domodo warâ. Toenzepa myani Levi etydâ kurâdo âwinduani modo. 30 Tâlâ lâpylâ myani târâ uguondo modo ewy Jesus izepaom: fariseu domodo, Moisés inweniby enomedâni modo warâ, (fariseu domodo lâpylâ akaemo.) Jesus, akaemo modo agâ âwinduadyly tientuomo, toenzepa iewiâpadylymo. Aituo Jesus eynynonro modoram aguelymo:
— Kâzewenry ara inkâba amidylymo! Dinheru impostu epywado emakewâni modo agâ, kurâdo inakai modo agâ warâ mâwinduapyra tâise âmaemo — kelymo.
31 Jesus olâ eyanmo aguely:
— Deus wâgâ auguehoem uirimpyrylâ asaemo. Tâwânuneim modo mawânkâ kua tyeni xuirim, tâwânenry modo keba — kely.
32 — Inakanhe aitaynrim modo igâseze kâewyly, inakanhe adâjidyly imohomoem. “Inakanhe aitânry urâ” kewâni modo igâseze inkâba xirâ kâewyly — kely Jesus.
Saguho kiuntuyby kyjimonre, iwelo kiuntuhoem
(Mt 9.14-17; Mc 2.18-22)
33 Tonlo modo ewy Jesusram aguely:
— João Batista eynynonro modo, fariseu eynynonro modo warâ nâwinduapyra tâisemo inanry, Deus agâ adâkehomoem. Akaemo pylâ âwinduadylymo, adakuilymo alelâ. Koendâpa akaemo arâ aidyly — kelymo.
34-35 Aituo Jesus eyanmo aguely:
— Eagâmo watay, nâwinduapyra nitaymbamo ise. Eagâmopa wituo olâ nâwinduapyra isemo, Deus agâ adâkehomoem. Todohogüin-horam igâsedaymby modo watay, ohogüinrim agâ tatay, nâwinduapyra nitaymbamo, etygumo lelâ. Ohogüinrim tuduaypa ituo lelâ nâwinduapyra idylymo myara — kely.
36 Aituo Jesus enomedâzemo aguely:
— Ânguy âtâ iwelo natâwâbyra, âtâbâ tianwentâdoem. Nhawentâduo, âtâ iwelo inakanhe nhedyly kulâ tâise. Sawentâdobyry iwelo nadauguepa tâise. Tawentâzeim tâise, adauguein-ro warâ. Âtâ iwelo ewy koendâpa âtâbâ sawentâdoem. 37 Tâjituby vinhu etaryem xygatyby iwelo keba odaxi vinhu iwelo tâkanâduneba. Tâjituby iwelo keba odaji ekanâduo, etary tadaugueze mawânrâ. Aituo vinhu apâdyly. 38 Aypa olâ, vinhu iwelo etaryem tâjituby iwelo xygatyby odajilâ ekanâdyly watay, vinhu nhewantuo, imâem ituo, tâjituby iwelo tâzepâgueze. Etary, vinhu alelâ nâxiumebyra. 39 Ânguy vinhu iwelo tienydyze inkâba, vinhu nhewantyby enyrimbyryem. “Vinhu saguhobyrylâ koendonro tânyzeinhe” tâkezemo — kely.
{Jesus aguely, saguho konomedâdobyry kinmohoem, iwelo konomedâdo kieinwântoem. Saguhobyry mawânrâ âzekiba nâseinwâmbyra iwelo konomedâdo agâ.}
* 5:1 Paru Galiléia, Genesaré lâpylâ ezedy eagonro. 5:26 Azagâ myani ezedy. Aramaiku-em Levi; hebraiku-em Mateus warâ.