3
Jesus uguondo âzemapiluguedânry kua nhetobyry
(Mt 12.9-14; Lc 6.6-11)
Jesus egawântondyly âtâ tâdâtâdyguyho odaxi. Uguondo âzemapiluguedânrybe myani târâ. Tâlâ lâpylâ myani târâ kurâdo ewy Jesus izepaom. Jesus tiunâguedomoem kulâ aidyly enuagaeni modo xunâzelymo:
— Tâzekobyzegueho oday Jesus awâkâ uguondo emary kua nhedyly watay, Moisés inweniby araba aidyly awyly aguykenre. “Deus aiedyseba ato amientai” kykenre — kelymo.
Aituo Jesus mâkâ uguondo âzemapiluguedânry ingâsedyly:
— Âekâ xarâ — kely.
Mâkâ tuopaji idâduo Jesus âtâdyguyby modo nhapâiguely:
— Âdaraka Moisés inweniby aguely, koendâ aguidyly, inakanhe aguidyly tâzekobyzegueho oday? Ânguylâ tâzekobyzegueho oday kâmaynoem watay, kienmakely? Tâwâlâ kingueânehonly? — kely Jesus.
Ânguy olâ aguely nihoguba.
Jesus tyewiâpaze, tytywanze warâ myani. Saguho tâzewenrylâ ize atomo kuru awylygue, mâkâ uguondo nityembyramo myani. Aituo Jesus uguondoram aguely:
— Âzemapiluguegâ — kely.
Jesus agueduo, uguondo âzemapiluguely, emary kua ienipyryem awylygue. Awârâ tientuo fariseu domodo târâpa egaselymo. Herodes eynynonro modo ewy agâ âtunâgueze idâlymo, Jesus tyâen-hon-homoem.
Toenzepa kurâdo Jesus aguely idase âtâdyguyhomobyry
Târâpa Jesus âxiguely. Paru Galiléia emelaji myani idâlymo tynynonro modo agâ. Toenzepa kurâdo Galiléia donro, Judéia donro warâ eagâ idâlymo. Xidadâ Jerusalém donro, Iduméia donro warâ eagâ idâwânmo lâpylâ. Paru Jordão eynynonro, Tiro eynynonro, Sidom eynynonro modo warâ idâwânmo lâpylâ. Tâinkânro modo lelâba myakâwâm eagâ idânri modo, anhekyly tiuntudyze tawylymogue. Toenzepa kurâdo okonodyly tientuo tynynonro modoram aguely:
— Pepine nhontaungâ. Kurâdo yakabeba itoem, pepi oday ekadybyem ise kâenomedâdylymo — kely.
10 Toenzepa kurâdo kua nhedyly awylygue, tâwânuneim modo kurâdo agâ okonodylymo, Jesusram taintomoem, “MÂʼ kientuo, kua ise kurâ” tâkeduomo. 11 Kadopâgue taseimbe lâpylâ târâ. Jesus tientuo myani enado âzeguhoam itybyem, aguelymo:
— Deus imerylâ âmâ! — kelymo.
12 Jesus olâ ton-honre kehoem aguely:
— Ânguyem wawyly adâkezeba itaungâ — kely kadopâ modoram.
Jesus tynynonro tienomedâguyly modo induakehobyry
(Mt 10.1-4; Lc 6.12-16)
13 Ilâpygueduo Jesus iwy onwa âkuly toenzepa kurâdo agâ. Akaemo ewy myani induakely. 14 Induakewâdyby modo iopaji idâim. Doze lelâ induakely tunâry egaturin-em.
— Ynynonro ise âmaemo, yagâ âsenomedâniem. Ogonodylymo olâ, Deus itaumbyry egatuze. “Jesus tunâry egatuze ingonotaymby modo” kely ise izedymo — kely.
15 — On-honrumo xirâ kâunduly, kadopâ mânhânkyhomoem — kely Jesus.
16 Doze lelâ induakeyby:
Simão (“ ‘Pedro’ ise izedy” Jesus kehobyry)
17 Tiago, João warâ, Zebedeu imeombyry (“Boanerges” kelygue nhezetâdyby lâpylâ asaemo, “Ton-honre tytareim” keze aguely.)
18 André
Filipe
Bartolomeu
Mateus
Tomé
Tiago (Alfeu imery)
Tadeu
Simão (Tâty anary izetonro lelâlâ tawylygue, Roma donrogue tywymâgu izepaom.)
19 Judas, Queriote donro (Jesus egamenribyry izepaom modoran-ro)
Warâ Jesus induakewâguyly.
“Satanás eon-honru kainly lakuru Deus eon-honrugue” Jesus kehobyry
(Mt 12.22-32; Lc 11.14-23; 12.10)
20 Ilâpyryem Jesus egawândyly âtâ odaji tynynonro modo agâ. Târâ awyly tiuntuduo toenzepa kurâdo Jesus tiendysedonro modo myarâ idâly. Awylygue, tynynonro modo agâ âwinduatoem nudupa lâgâlâ. 21 Jesus ipemugudo awârâ tiuntuduo ese idâlymo, Jesus “Âindâam idyly” kely idanipyryem tawylymogue. 22 Jesus ipemugudo saindyly ume myani Moisés inweniby wâgâ enomedâni modo Jerusalémdâpa saintybyem, Jesus wâgâ aguelymo:
— Belzebu* eon-honrugue kulâ awâkâ kadopâ modo nhânkyly — kelymo; kewâdylymo kulâ olâ.
23 Aituo Jesus akaemo arâ aguewâtyby modo tuopaji ingâsedyly. Tienomedâdomoem, Satanás eon-honrugueba kadopâ modo inwenkely wâgâ, aguely:
— Satanás kadopâ niwenkewâbyra, eynynonrolâ mawânkâ. Tâwâlâ Satanás okonodyly waunlo ara kulâ tâise. 24 Âjigue âzety anano modo âseguebyly-ro watay, mârâ âtâ anary tadainze. 25 Âjipemugu âjigue kulâ âseguebylymo watay, tyewiâpadaynzemo, tâwiensemo warâ. Tagonro agâ koendâ nâzepyramo, âjidueryem tâisemo mawânkâ. 26 Kadopâ modo iwymâryma Satanás. Kadopâ modo âjiguelâ âseguebyly, tygue tygue idylymo warâ watay, ton-honremba tâise Satanás. Tywymâgueba tâisemo mawânkâ. Satanás eon-honrugue inkâba kadopâ modo kânhânkyly. Satanás eon-honru kainly lakuru Deus eon-honrugue — kely.
27 — Uguondo ton-honreim ety odaji ânguy negawântaymba, emagaduze, tâkâjizeba mâkâ watay. Ekâjiduo lelâ isejiguy emagazedyly. Satanás eon-honrugue aini mâkeba urâ, eon-honru sainrim lakuru — kely myani Jesus.
28 — Deus izepa ato amânhedylymo, amyguelymo, mâunâguedylymo warâ-ro watay, idânârâ awârâ modo xygakeze Deus, mâenkadylymo-ro watay. 29 Deus Ispiritury ewanu wâgâ inakanhe kulâ amyguehobyry olâ ise Deus nygakeba. Arâ agueim modo aguehobyry Deus nygakewâbyra aunloenlâ. Xirâ mâuntudyzemo kuru wato — kely Jesus.
30 “Kadopâ agâ awâkâ Jesus” kerim modope awylygue myani Jesus arâ aguely.
Jesus tyze, tukonodo warâ wâgâ aguehobyry
(Mt 12.46-50; Lc 8.19-21)
31 Jesus aguely ume, ise, iukonodo warâ saindylymo eydâ atoram. Kuoholâ ingâsenehonlymo. 32 Toenzepa târâ kurâdo iopay ekadaymbyem awyly. Târâ mawânkâ aguehonly:
— Âze, âukonodo warâ târâ inuendyly — kehonly.
33 Aituo Jesus aguely:
— Yze lelâlâ mâkâ pekodo. Konodo lelâlâ akaemo uguondo modo warâ. Tâlâ lâpylâ olâ yze ara lelâ, konodo ara lelâ warâ kâenkyly kuru — kely.
34 Arâ adâkebygueduo Jesus MYK idyly, tânâmize ekadaymby modoram, aguely:
— Etaungâ. Asaemo mawânkâ yze ara, konodo ara warâ kâenkyly, kâinwyneguyly warâ. 35 Idânârâ mâkâ Deus ize ato ara aietaynrim modo mawânkâ konodo ara, koudo ara, yze ara warâ kâenkyly — kely Jesus.
* 3:22 Satanás ezedy eagonro awârâ “Belzebu.”