9
— Iwerâ ydataynrimbyry modo ewy Deus eon-honrugue lelâ pymâem idyly enipe ise — kely myani Jesus.
Iwy wâgâ Jesus âkeloem itobyry
(Mt 17.1-13; Lc 9.28-36)
Seis iguandyly ipygueduo Jesus iwy onwa âkuly. Pedro, Tiago, João warâ myani tagâ nhakyly. Târâ Jesus âkeloem idyly nhedylymo. Toenzepa myani ety iwogonro sapeku, ehozelu warâ, âtâ igokewâni modo lâgâlâ tâise myara kehoem napekanâbyra. Moisés, Elias warâ nhedylymo lâpylâ Jesus agâ xunâgumo ume. Aituo myani Pedro aguely Jesusram:
— Koendâ kehoem tarâ kydawyly, Pymâ. Azagâ tokalâ warâ âtâ imeimbyryla xina nitâdâ, âmâem, Moisés-em, Elias-em warâ — kely.
Pedro, Tiago, João warâ toenzepa tâseanezemo myani. Awylygue myani Pedro âdara tâkely awyly nutuba kulâ arâ aguely. Inepa kehoem myani eunu xytâguyly nhonwamo. Eunu duay Deus aguely indadylymo:
— Ymery toenzepa kâinwyneguyly merâ. Aguely idataungâ — kely.
Adâkehonduo iwykaudylymo enuaguynrumo. Jesus kulelâ olâ myani nhekylymo; Moisés, Elias warâ netombyramo myani.
Aituo xytâguylymo iwy wâgâpa. Tytâguylymo ume, Jesus aguely Pedro, Tiago, João warâam:
— Mâentybymone iweâ kuru ânguyram kâzegatuwâdaundâ. Yiguely, kurâem witondyly wituo maise tâwâlâ mâengatulymo — kely.
10 Aguely einwânmâmomy. Âjigue olâ warâ aguelymo:
— Âdaituoka awâkâ arâ aguely? Deus Ingonotyby awâkâ. Âdaraka ise iguely, kurâem itondyly warâ? — kelymo.
11 Aituo Jesus nhapâiguelymo:
— Moisés inweniby wâgâ enomedâni modo adâkeze: “Elias âese, Messias Deus Ingonotyby iraynâ” tâkezemo. Âdaituoka arâ aguelymo? — kelymo.
12 Aituo in-hoguly:
— Âkealâ aguelymo; Eliaslâ mawânkâ Messias saindyly wâgâ agueim. Iwenibyem Deus itaumbyry awo wâgâ: “Uguondo Kaynâpa Âetyby âzenagazeoze. Agueho tindadyse inkâbamo ise” kely iwenibyem. Awârâpe angahumo oday? 13 “Elias ara ini nâedâ” uguely. Deus eynynâbaom modo olâ nenagazedâ, Deus itaumbyry awo wâgâ agueho ara — kely.
Jesus salokuzenomo odano kadopâ nhânkyhobyry
(Mt 17.14-21; Lc 9.37-43)
14 Jesus, Pedro, Tiago, João warâ agâ iwy wâgâpa xytâguybygueduomo myani, tagonrodo nhedylymo kurâ domodo duay. Moisés inweniby wâgâ enomedâni modo ton-honre kehoem âjihogulymo Jesus eynynonro modo agâ, kadopâ niânkyba awylymogue. 15 Jesus saindyly tientuo, toenzepa kurâdo âsewânily. Inepa kehoem myani edaenkuze idâlymo.
16 Aituo Jesusram adapâigueolymo:
— Âdy wâgâka enra amyguelymo? — kely.
17 Uguondo kurâ domodo duay in-hoguly myani:
— Pymâ, ymery senetai âyam; kadopâgue tase merâ, âjitain-hoemba-ro warâ. 18 Kadopâ ymery odaji idyly watay, onro onwa tameze lelâ inanry, itabigonzely, tyery nhaguly warâ inanry ton-honremba nhedyly. Âynynonro modoram sekadai wâne, kua nhetomoem. Kua niepyramo olâ enra — kely salokuzenomo nhunwym.
19 Aituo Jesus aguely:
— Âdy einwânni kebalâ myanze âmaemo! Agâmolâ wâne urâ, yeinwâmpyra olâ âmaemo. Ynadaize yeinwâmpyra lelâ mawylymogue. Enetaungâ awâkâ salokuzenomo xarâ — kely.
20 Jesusram nhadylymo. Jesus tientuo, kadopâ salokuzenomo nhapânily. Salokuzenomo ihuguely, onro wâgâ âtâgumidyly; itabigonzely idyly. 21 Aituo Jesus salokuzenomo nhunwym nhapâiguely:
— Iweâpa merâ âmery arâ awyly? — kely.
Nhunwym in-hoguly:
— Iamugâryenlâ merâ arâ awyly. 22 Alâ inanry kadopâram adameozezedyly peto onwanji, paikaji warâ tyân-hoem. Xina tytyenzelâ ikâ. Kua mânhedyse matay, ymery kua iekâ wao — kely.
23 Jesus aguely:
— Âdaituoka yam, “Kua mânhedyse matay” myguely? Tâinwânni xurâem âdylâ adyese lelâ Deus — kely Jesus.
24 Aguely umelâ salokuzenomo nhunwym aguely:
— Âdiempa tâinwânse urâ. Won-hondâgâ, imâem kâinwântoem — kely.
25 Aituo Jesus toenzepa kurâdo tuopay âtâdyguyly nhedyly. Tientuomo, ton-honre kehoem kadopâram aguely:
— Igasegâ iweâ lelâlâ merâ salokuzenomo odaypa, kadopâ! Nidapyra itoem, aguepa itoem warâ akâiedâ. Tâwântonzeba ikâ iodaxi! — kely Jesus.
26 Jesus aguely tindatuo, kadopâ adaenkely. Salokuzenomo ton-honre kehoem nhapânily. Iodaypa egaselylâ-ro warâ. Kadopâ tuodaypa egasebygueduo igueypy ara idyly.
— Etaungâ. Nigueaki awâkâ! — kely tonlo modo, onro wâgâ awyly tientuo.
27 Jesus olâ salokuzenomo emary wâgâ XYDYK itoem nhaunâdyly.
28 Mârâ aipygueduo myani Jesus egawândyly tynynonro modo agâ âtâ odaji. Mâkâ kulelâ awyly ume Jesus nhapâiguelymo:
— Ton-honre lâwâne enra xina aidyly, kadopâ tiânkyhoem. Âda xina niepyra olâ enra. Âdaituo kukeanra? — kelymo.
29 Aituo Jesus in-hoguly:
— Ton-honreim lelâlâ mâkâ kadopâ salokuzenomo iodanopyry. Deus eon-honru kienkaduo lelâ mâkâ igonodyly — kely.
Jesus tyiguely wâgâ agueontobyry
(Mt 17.22-23; Lc 9.43-45)
30 Jesus tynynonro modo agâ târâpa âxiguelymo. Galiléia einkâ myani sakadylymo. Ânguy âdykâ tawyly nhutudyzeba myani Jesus, 31 tynynonro modo lelâ tienomedâdyze ato awylygue. Aituo aguely:
— Urâ Uguondo Kaynâpa Âetyby yizepaom modo emaxi âzegameoze urâ. Akaemo ise yâen-honri. Yigueduo, azagâ emedyly* idyly wâgâ olâ ise kurâem witondyly — kely.
32 Âdaituo Jesus tyiguely wâgâ aguely awyly nutuba olâ myani eynynonro modo. Eyam “Âdaituoka arâ amyguely?” keze tywypazemo myani. Nutuba lelâ tawylymogue, tâudylymo ytaze.
Ânguyka tynrenseim kuru?
(Mt 18.1-5; Lc 9.46-48)
33-34 Jesus, eynynonro modo warâ Cafarnaumram idâlymo myani. Tâtâlymo ume myani, Jesus eynynonro modo tuduay ânguy tynrenseim kuru awyly wâgâ aguelymo. Aituo myani tykyhoram saintybyem, eyanmo Jesus aguely:
— Âdyka enra ânwa oze âunâgomo? — kely.
MYK imâmo lelâ olâmy tunârybyry tinwypazedylymogue.
35 Aituo myani Jesus ekadyly. Eyanmo aguely:
— Kuturin-em tidysedo, tynrendysedo warâ idânârâ nemawyadâdâ, mâkâ keba tâmawyadâzeim nidâ — kely.
36 Aituo myani tonlo iamudo nhenenehonly tyam. Mâkâ myani iontajimo nhekyly. Iwymogoimbyryem myani eyanmo aguely:
37 — Pymâem xynru waunlo keba merâ iamudo. Mâkâ ynynonro xurâem koendâ amânhedylymo, tynrenseim keba awyly umelâ warâ watay, urâenlâ amânhedylymo. Âdylâ urâem amânhetuomo, ugononibyry xurâenlâ ise amânhedylymo lâpylâ — kely Jesus.
Deus eynynâ aini izepa kipyra kine, kuduano keba awylygue kulâ
(Lc 9.49-50)
38 Aituo João aguely:
— Xina Enomedâni, âunâry egatuze xina tâtâly ume, uguondo on-honrugue kadopâ nhânkyrim xina nedâ. “Jesus eon-honrugue kadopâ modo kâjiânky” xina nygue eyam. Xina ewy keba awylygue keankâ xina aguely — kely.
39 Aituo Jesus aguely:
— “Adâiseba ikâ” tâkezeba itaungâ. Won-honrugue adyesenry modo aieholy watay, urâenlâ mâkâ aidyly. 40 Kuduery keba watay, kataen-holâ mâkâ. 41 Ynynonro modo âmaemo. Koendâ nhenimopyryam koendonro xuduze Deus. Parugue kulâ wâne akuilymo, alâ olâ ise Deusram âzepywaolymo. Xirâ mâuntudyzemo kuru wato — kely.
Deus einwânnipyryem neinwâmpyra ienehoim toenzepa ise âsenagazedyly
(Mt 18.6-9; Lc 17.1-2)
42 Aituo Jesus agueondyly:
— Merâ iamudo yeinwânto ara yeinwânni yeinwâmpyra ienehoim koendâ tâise tuhu imâsedo iwymy wâgâ ekâjily, parutabâ ikaji samely, iguehoem, yeinwâmpyra tienehonly iraynâlâ. 43 Imarymogue Deus izepa ato akâiedaundâ. Koendâ tâise imarymo satâly, Deus izepa ato amânhepyra mitomoem. Koendonro kuru tâmaguebalâ Deus agâ aunloenlâ mawylymo; koendâpa mawânrâ peto nhântânry onwanji madameolymo. 44 [Târâ iguewâtyby modo toenzepa tâsenagazeze, tâjynryryram tâdâhoze, peto adaindânryam tâjiaduân-honzemo warâ.]
45 — Deus mydâdysebamo atoram tâtâzeba itaungâ. Koendâ tâise âhurumo satâly, Deus mydâdysebamo atoram mydâpa mitomoem. Koendonro kuru Deus agâ mawylymo, ihuru satâybyem; koendâpa mawânrâ infernudâ peto nhântânry onwanji madameolymo. 46 [Târâ iguewâtyby modo toenzepa tâsenagazeze, tâjynryryram tâdâhoze, peto adaindânryam tâjiaduân-honzemo warâ.]
47 — Deus mâendysebamo ato kâzetaundâ. Koendâ tâise inumo etyly, Deus mâendysebamo ato mâempyra mitomoem. Koendonro kuru tânuembalâ aunloenlâ Deus pymâem atodâ mawylymo; koendâpa mawânrâ tâdâsenagazedo peto nhântânry onwanji madameolymo. 48 Târâ iguewâtyby modo toenzepa tâsenagazeze, tâjynryryram tâdâhoze, peto adaindânryam tâjiaduân-honzemo warâ — kely Jesus.
49 — Tâseanezeba itaungâ, mâsenagazeduomo. Peto kyaduântobyry ara kehoem wâne kydâsenagazedyly ewânu. Tâseguâdâzeba olâ itaungâ. Deusram âtuybyem kurâ, ize tato kagâ anhetoem. Kydâsenagazedyly watay, âdy mâkeba awârâ. Kyzeinwâne, kieinwâmpyra kipyra kine, peku, tanepa nipyra myara. 50 Peku pyni ekubâzeândoem koendâ awyly, podo niwânzeânehomba warâ, myara âmaemo taunlo modo ywâgâ amyguelymo, kurâ domodo yeinwântomoem, inakanhe nâiehoba itomoem warâ. Peku, onro agâ on-hoam ityby olâ pyni ikaji tyeseba. Arâ lâpylâ mâpaunzedomo koendâ ietaungâ. Arâ ise koendâ mawylymo. Ânguy agâ inakanhemba mawylymo — kely Jesus.
* 9:31 Nota de pé Mateus 12.40dâ egâ. 9:44 Idânârâ livru saguho modo wâgâ iwenibyemba xirâ. 9:46 Idânârâ livru saguho modo wâgâ iwenibyemba xirâ.