5
Jesus kurâdo iwy wâgâ âtâdyguyby nhenomedâdobyry
(Mt 5.1–7.29)
Toenzepa kehoem myani kurâ domodo Jesus eydâ atoram idâly. Arâ kurâdo tientuo myani iwy onwa âkuly, ekadyly warâ. Eynynonro modo iopaji idylymo myani. Aituo myani kurâ domodo enomedâdyly Jesus nhaguly.
Âdara tojiomaru kuru awyly xutuho
(Lc 6.20-23)
Aituo Jesus aguely kurâ domodoram:
— Tuomareim kuru mâkâ, Deuslâ idânârâ tâlâ tato xuduim awyly xuturim.
Imâemba lelâlâ wâne, Deus kaynonro olâ iwymâry, eni warâ.
— Tuomareim kuru mâkâ iwerâ âjityeni.
Itynru ume, Deuslâ mawânkâ ise iomazeâni.
— Tuomareim kuru mâkâ tâlâ tato modo wâgâ kulâ sawoem itânry.
Deus tynynonro modoram, “Xuduze urâ” kehobyry emakeze mawânkâ.
— Tuomareim kuru mâkâ Deus ize ato modo lelâ adiendyse donro.
Kurâ tâwinzeim, tatuanzeim warâ wâne pyni, paru warâ lelâ ize ato,
myara lâpylâ Deus ize ato lelâ adiendyse awyly.
Idânârâ ize ato xuduze Deus, ton-honre lelâ tâinwântoem.
— Tuomareim kuru mâkâ âkelo modo ityeni.
Deus mawânkâ ityenze lâpylâ.
— Tuomareim kuru mâkâ Deus izepa ato aniempyra tâitoem Deus xurâ modo wâgâ lelâ âtynanâni,
Deus eydâ atoram idâze mawânkâ.
— Tuomareim kuru mâkâ, tâdâtuebadyly, tâdâseguebyly warâ adain-hoem aini.
Tymery ara lelâ mawânkâ ise Deus nhedyly.
10 — Tuomareim kuru mâkâ Deus ize ato ara aidylygue tânagazezeim.
Deus kaynonro mawânkâ ise iwymâry, eni warâ.
11 — Ynynonro mawylymogue, ynynâbaom modoram âjiewiâseoze âmaemo. Âunâguezemo. Inagazenehonzemo. Âwâgâmo kewâdylymo kulâ ise warâ. Arâ wâne ise amyguehonlymo, tuomare lelâ olâ ise âmaemo. 12 Tytywanzeba itaungâ, tuomare lelâ. Deus olâ eydâ tatodâ imâem âyanmo nhudulype, omazeânimo nhekanâdybybe. Deus izepaom modoram mâzenagazeolymo. Alâ mykâinane Deus xunâry egatuim modo nhenagazedylymo lâpylâ — kely Jesus.
Jesus, “Peku, iajinu warâ emyenro âmaemo” kehobyry
(Mc 9.50; Lc 14.34-35)
13 Aituo Jesus aguely:
— Peku pyni tâkubâzeânze, podo niwânzeânehomba warâ, myara âmaemo taunlo modo ywâgâ amyguelymo, kurâ domodo yeinwântomoem, inakanhe nâiehoba itomoem warâ. Peku onro agâ on-hoam ityby olâ pyni ikaji ietoem nudupa. Âdaitoem ânguy ize inkâba. Awylygue adameoly lelâ, adakabeoly warâ sakani modoram.
14 — Iajinu, iamu oday kydadakobâdo kiento nhesagonly myara ywâgâ mâuntuen-honlymo. Koendâ kehoem wâne xidadâ iwy angatay saunâtyby edyly myara ywâgâ totoenzeba aguewâtaungâ. 15 Lamparina kienmanâdyly watay, âdylâ iaxi kioentaymba kurâ. Kayanlâ kianlokuândyly, idânârâ âtâ odano modo nhesagon-hoem. 16 Lamparina kaynâ ekanâdyby ara ise koendâ amidylymo âzeholy idânârâam, Deus mâinwândylymo warâ. Koendâ amidylymo tientuo: “Koendonroem unwânmo Deus kaynonro awyly” aguehonze — kely Jesus.
Jesus Moisés inweniby wâgâ aguehobyry
17 Jesus aguely:
— “Jesus aguehobyry lelâ iwerâ kyzeinwâne, âdaitoem saguhoem Moisés agâ, tunâry egatuwâni modo agâ warâ, Deus aguehobyry kieinwântaymba kurâ” tâkezeba itaungâ. Deus Moisésram kâzewenry inwenien-hoymby koendâ kuru mâuntuhomoem xirâ kâewyly, mâinmohomoem inkâba. 18 Kau, onro warâ tâlâ awyly ara, Moisés inweniby tâlâ lelâ lâpylâ ise; tugukewâduneba ise xypyry etaji kehoem. Iwenihobyry tokalâ letralâ tygakeduneba ise. Xirâ mawânrâ mâuntudyzemo kuru wato. 19 Moisés inweniby modo ewy einwântânry, kurâ domodo mârâ neinwâmpyra itoem aguenri watay âdy mâkeba ise mâkâ, Pymâ Deus nhekyly modo duay. Deus Moisésram kâzewenry inwenien-hoymby ara aini, kurâ domodo enomedâni waunlo watay, tywyneim ise mâkâ Pymâ Deus eydâ atodâ. 20 Warâ âyanmo auguely. Fariseu domodo, Moisés inweniby wâgâ enomedâni modo warâma koendâ aini, tâkewâze kurâ. Kurâ domodo tynrentomoem kulâ olâ akaemo aidyly-ro warâ. Deusgue âwymâgumo ize mataymo, kurâ domodo ize ato ara kulâ aini modo takaze Deus ize ato aietaungâ — kely Jesus.
Ânguy kienwiâsebyra kine
21 Jesus aguely:
— Tydaselâ âmaemo, Moisés kydamudoram aguehobyry: “Ânguy kâdyâwâtaundâ. Kyâimpyry pymâ domodo xyâen-honze lâpylâ” kewândymy Moisés. 22 Urâ olâ warâ âyanmo auguely. Deus enanaji, kagonro kienwiâsedyly, inakai kuru, ânguylâ kyânly aralâ lâpylâ. Awylygue kyewiâsenibe-ro watay, adaholy pymâdoram âzenagazeohoem. Âkelo xunâguenibyry tribunalram sadyly lelâ, setenta pymâ tynreim modoram âzenagazeohoem. “Tuândy kulâ âmâ” keypy watay, samely lelâ peto nhântânry onwanji. 23-24 Tâwâlâ lelâlâ wâne Deus etydâ mawylymo, âdylâ Deusram egameze, târâ mawylymo ume, mâdunâgueohomobyry mâenanâguelymo-ro watay, Deus xurâem mantybymo târâlâ wao nhânwâtaungâ, mâengamebamolâ. Waunroem mâkâ âewiâsenimobyry agâ âtunâguedaunda wao. Koendâ lelâ agâmo-ro watayma tâwâlâ Deus etyram modopâdylymo, Deus xurâem mantybymo egameze.
25 — Ânguylâ tribunalram adysemo watay, waunroem wao eagâ koendâ âtunâguedaungâ, agâmo tyewiâseba itoem. Arâ amipyra âmaemo-ro watay, tribunalram asemo. Târâ ise; pymâ domodo polícia domodoram igameinmo-ro warâ mâzetadâohomoem. 26 Dinheru mâempywadomoem juiz aguehobyry idânârâ mâempywabyra âmaemo-ro watay, igasewâbyra ise âmaemo târâpa. Arâ lâpylâ Deus agâ koendâ itaungâ koendâ mitomobe awyly umelâ. Xirâ mâuntudyzemo kuru wato — kely Jesus.
“Eagâ mohogüin-homobyry keba kulâ kâdynanâdaundâ” Jesus kehobyry
27 Jesus aguely:
— Tutuzelâ âmaemo Moisés inweniby: “Âwydymo keba kulâ kâdynanâdaundâ” kely myakâwândy inwenily. 28 Urâ olâ warâ âyanmo auguely: Uguondo pekodo enupeguygueni, tynanâdyze, iwydy keba olâ waunlo, inakanhe mâkâ xunâgu tyangahu oday. Nynanâbyra wâne, arâlâ olâ âzewentâoly Deusram. 29 Inwentânehoinmo Deus mâendysebamo ato kâzetaundâ. Koendâ tâise azakâlâ inumo etyly, Deus mâendysebamo ato mâempyra mitomoem. Koendonro kuru tânuembalâ Deus agâ tadawyly; idânârâ kodo peto nhântânry onwanxi adameoly mawânrâ koendâpaom kuru. 30 Deus xurâem inwentânehoinmo akâiedaundâ imarymogue. Koendâ tâise imarymo satâly, samely warâ, Deus izepa ato amânhepyra mitomoem. Koendonro kuru tâmaguebalâ Deus agâ tadawyly; idânârâ kodo peto nhântânry onwanxi adameoly mawânrâ koendâpaom kuru — kely Jesus.
Jesus tâdâximoly wâgâ aguehobyry
(Mt 19.1-9; Mc 10.1-12; Lc 16.18)
31 Jesus aguely:
— Tutuzelâ âmaemo Moisés inweniby: “Pekodo eagâ mohogüin-homobyry mâinmodyze âmaemo watay, tâwâlâ imowâdaungâ. Âdaituo mâinmolymo awyly xutuhoem pape mâinwenibymo olâ eyam xuduwâtaungâ” kely myakâwândy inwenily. 32 Urâ olâ warâ âyanmo auguely. Âdaituoba kulâ âwydymo kâjimowâdaundâ. Eagonro uguondo agâ ituo lelâma pekodo imoly. Pekodo imoyby agâ ohogüimby watay Deus izepa ato ara kulâ lâpylâ aidyly. Deus xurâem, waunroem eagâ ohogüimbylâ mawânkâ iso kuru — kely Jesus.
Jesus aguienkyly kykehobyry wâgâ aguehobyry
33 Jesus aguely:
— Tutuzelâ âmaemo Moisés inweniby: “Deusram amyguehomobyry watay, aietaungâ lelâlâ; amyguehomobyry amânhepyra tâiseba itaungâ” kely myakâwândy inwenily. 34 Urâ olâ warâ âyanmo auguely. Âdaunloenlâ Deus ezedy âwankuem kâietaundâ. “Mâkâ kaynonro tutuze âkealâ auguely awyly” tâkezeba itaungâ. “Mâkâ kaynonro” myguelymo-ro watay, Deusranlâ amyguelymo lâpylâ, kaynâ ejidy awylygue. 35 “Mâkâ onro xyganipyry âkealâ auguely awyly tutuze” tâkezeba itaungâ. Deusranlâ arâ amyguelymo. Deus mawânkâ onro anaynlâ lâpylâ. “Mâkâ Jerusalém donro âkealâ auguely awyly tutuze” tâkezeba itaungâ, Deusranlâ arâ amyguelymo, Deus Ijidadâry kelygue tâzekeim awylygue. 36 “Iangatolezeze urâ, uguewâdyly kulâ-ro watay” tâkezeba itaungâ. Tokalâ kyangahudu kiampekanânehonwâbyra kurâ, kienmyguymanânehomba warâ, Deus nhygatyby awylygue. 37 “Aiese urâ” myguelymo watay, aietaungâ. “Agânhepyra ise urâ” myguelymo watay, akâiedaundâ. Amyguehomobyry aralâ aitaungâ, Deus ezedy mâempâguebamolâ. Deus ezedy mâempâguelymo-ro watay, Diabulâ aienehonrim — kely Jesus.
Tâdâpeândyly wâgâ Jesus aguehobyry
(Lc 6.29-30)
38 Jesus aguely:
— Tutuzelâ âmaemo Moisés inweniby: “Ânguylâ otoguylymo, inuxiguylymo warâ watay, enuxiguywâdaungâ lâpylâ. Âerymo nhukagâdyly watay, iery xukagâdaungâ lâpylâ” kely myakâwândy inwenily. 39 Urâ olâ warâ âyanmo auguely: “Ânguylâ âdalâ âetuomo, âpeânze tâkezeba itaungâ” uguely. Mâjiwapagainhoduomo, tâpeânzeba itaungâ. MYRYK itaungâ, iladune âwapagain-homoem lâpylâ. 40 Âdylâ amânhetomobyry wâgâ mâzewentâolymo watay, policiaram adahoze âmaemo. Târâ “Âgamizary merâ uguondoram xudugâ” myguehonduomo, tâwâlâ âwalitoru nadâ lâpylâ. 41 Sodadu Roma donro âyanmo “Ysejiguy sakâ tokalâ kilômetro” keduo, azagâ kilômetro lelâ sataungâ. 42 Âyanmo âdylâ ekanibyryram âunduwâtaungâ. Âdylâ tiempywaguylyem ekanibyryam âunduwâtaungâ lâpylâ — kely Jesus.
Âizepanromo agâ koendâ lelâ itaungâ
(Lc 6.27-28,32-36)
43 Jesus aguely:
— Tutuzelâ âmaemo Moisés inweniby: “Âwynenimo lelâ iwynedaungâ. Âwynedânrymo kâjiwynedaundâ” kely myakâwândy inwenily. 44 Urâ olâ warâ âyanmo auguely. Âwynedânrymo agâ koendâ lelâ itaungâ, ataen-homo mâinwyneguylymo agâ matomo ara. Ânguylâ inakanhe âedylymo watay, inakanhe aitobyry wâgâ Deusram ekadaungâ, eagâ koendâ lelâ itoem. 45 Koendonro mawânkâ Deus, tynynonro modo agâ, tynynâbanro modo agâ alelâ. Xixi tohobanâze mawânkâ koendonro modoem, inakai modoem alelâ. Kopâ tyihugueânze lâpylâ tâinwânni modoem, tâinwântânry modoem alelâ. Awylygue koendâ lelâ âmaemo ataen-homo, âduerymo alelâ agâ-ro watay, Deus kaynonro xurâem kuru mawylymolâ mâenehonlymo. 46 Agâmo koendonro agâ kulelâ koendâ mawylymogue, “Deus koendonro kurâem xuduze, koendonro kydawylygue” tâkewâzeba itaungâ. Âdyem itaymba awârâ. Asaemo dinheru impostu epywadobyry emakewâni modo tataen-ho modo agâ koendâ lelâmo lâpylâ. Awylygue arâ amidylymo watay, âkelo modo takaze amidylymo mâkeba. 47 Âpemugudomo agâ lelâ, ataen-homo agâ lelâ warâ mâsedaengulymo, âunâgumo warâ lâpylâ watay, âkelo modo takaze amidylymo mâkeba. Deus eynynâbaom modo mawânkâ tataen-ho modo agâ koendâ lelâ lâpylâ. 48 Koendâ lelâ idânârâ kurâ domodo agâ itaungâ, Kunwym kaynonro ara, mâkâ idânârâ koendâ eni ara — kely Jesus.