30
Yinni Gusunɔ
u koo Egibiti sɛɛyɑsiɑ
Yinni Gusunɔ u nɛɛ, tɔnun bii, ɑ Egibitigibu gerusio kpɑ ɑ bu sɔ̃ ɑ nɛɛ, ɑmɛniwɑ nɛ, Yinni Gusunɔ nɑ geruɑ. Nɑ nɛɛ, wee tɔ̃ɔ kɔ̃surɑ wee. Bu weeweenu koowo. Tɔ̃ɔ te, tɑ sisi tè sɔɔ nɛ, Yinni Gusunɔ kon bu wɔri. Wee tɑ mɑm turuku kuɑ. Tɑ ko n sɑ̃ɑwɑ yɑm wɔ̃kuru. Tɑbu koo nɑ Egibitiɔ kpɑ bu tɔn dɑbiru go mi, bu ben dukiɑ gurɑ kpɑ tem mɛ, mu ko bɑnsu, kpɑ nuku sɑnkirɑ bɑkɑnu nu n wɑ̃ɑ Etiopiɔ. Etiopigibu kɑ Putigibu kɑ Ludibɑ kɑ Dɑɑrububɑ kpuro kɑ Libigibu kɑ sere mɑɑ nɛn tɔmbu Isireli be bɑ kɑ bu nɔɔ tiɑ sɑ̃ɑ bɑ koo wɔruku bu gbisuku tɑɑ bi sɔɔ. Nɛ, Yinni Gusunɔ nɑ mɑɑ geruɑ nɑ nɛɛ, be bɑ kɑ Egibitigibu yinɑmɔ mi, bɑ koo bu go tɑbu sɔɔ sɑɑ Migidolin di n kɑ girɑri Asuɑniɔ kpɑ dɑm mɛ Egibitigibu bɑ rɑɑ kɑ tii sue mi, mu kpe. Nɛ, Yinni Gusunɔwɑ nɑ yeni geruɑ. Ben tem mɛ, mu koo ko bɑnsu n kere tem mɛ n tie hɑnduniɑ sɔɔ. Ben wusu su koo kowɑ bɑnsu mɑm mɑm n kere wuu si su tie. Nɑ̀ n Egibitigibu dɔ̃ɔ sɔkumɑ mɑ nɑ derɑ be bɑ kɑ bu yinɑmɔ min dɑm mu kpɑ, sɑɑ ye sɔɔrɑ bɑ koo giɑ mɑ nɛnɑ nɑ sɑ̃ɑ Yinni Gusunɔ. Yen tɔ̃ɔ te sɔɔ, kon sɔmɔbu gɔri goo nimkusu sɔɔ bu Etiopigii be bɑ rɑɑ wɑ̃ɑ bɔri yɛndu sɔɔ nɑndɑsiɑ kpɑ bu bɛrum soorɑ Egibitigibun wɑhɑlɑn tɔ̃ɔ te sɔɔ, te tɑ sisi.
10 Nɛ, Yinni Gusunɔ nɑ nɛɛ, kon sinɑ boko Nɛbukɑnɛsɑɑ dendi n kɑ Egibitin tɔn dɑbi te kpuro kpeerɑsiɑ. 11 Wi, kɑ win tɑbu kowo wɔnwɔndu sɑrirugii be, bɑ koo nɑ bu tem mɛ wɔri bu kpeerɑsiɑ. Bɑ koo Egibitigibu go kɑ tɑkobi kpɑ gonu nu yibu tem mɛ kpuro sɔɔ. 12 Kon de dɑɑ te bɑ mɔ̀ Nilun kɛri yi gberɑ kpɑ n Egibitin tem tɔn kɔ̃sobu nɔmu bɛriɑ. Tɔn tukobu bɑ koo nɑ bu ye kpuro kɑm koosiɑ. Nɛ, Yinni Gusunɔwɑ nɑ yeni geruɑ.
13 Nɛ, Yinni Gusunɔ nɑ mɑɑ geruɑ nɑ nɛɛ, kon Nɔfun bũu turɑnun bwɑ̃ɑrokunu kpuro kɔsuku. Goo kun mɑɑ bɑndu dimɔ Egibitiɔ. Kon dewɑ tem mɛ, mu bɛrum duurɑ. 14 Kon Pɑturɔsi kpeerɑsiɑ kpɑ n Soɑni dɔ̃ɔ mɛni kpɑ n mɑɑ Tebɛsi siri. 15 Kon kɑ Sini mɔru ko ye, ye yɑ sɑ̃ɑ nge Egibitigibun gbɑ̃rɑ bɑkɑru kpɑ n Tebɛsin tɔn dɑbi dɑbi te go. 16 Kon Egibiti dɔ̃ɔ sɔku kpɑ Sini yu burisinɑ. Bɑ koo Tebɛsin gbɑ̃rɑru kɔrɑ kpɑ yibɛrɛbɑ bu Nɔfu kɑmiɑ sɔ̃ɔ sɔɔ gbɑ̃ɑrɑ. 17 Bɑ koo Onin ɑluwɑɑsibɑ kɑ Pibesɛtigibu go kɑ tɑkobi. Wuu si kpuron tɔmbɑ bɑ koo yoru mwɑ. 18 Nɑ̀ n Egibitigibun dɑm buɑ mɛ bɑ mɔ bɑ kɑ tɔmbu yoru diisie, mɑ dɑm mɛ bɑ rɑɑ kɑ tii sue mi, mu nɔru kuɑ, yɑm mu koo tĩrɑ Tɑpɑnɛsiɔ kpɑ bu yen tɔmbu yoru mwɛɛri. 19 Kon Egibitigibu siri kpɑ bu giɑ mɑ nɛnɑ nɑ sɑ̃ɑ Yinni Gusunɔ.
Bɑbilonin sinɑ boko
u sɑ̃ɑwɑ Gusunɔn denditiɑ
20 Isirelibɑn yorun wɔ̃ɔ wɔkurɑ tiɑsen suru gbiikoon sɔ̃ɔ nɔɔbɑ yiruse sɔɔrɑ Yinni Gusunɔ u geruɑ u nɛɛ, 21 tɔnun bii, nɑ Egibitin sunɔn gɑ̃seru buɑ. Wee, bɑ ǹ wɑ wi u koo nùn bɛkiɑ. Domi bɑ ǹ win mɛɛrɑ ye bɔkue u sere nɛɛ, u koo kpĩ u tɑkobi nɛnɛ. 22 Wee nɑ Egibitin sunɔ wi wɔrim wee. Kon win gɑ̃senu kpuro bɔɔku te tɑ geɑ sɑ̃ɑ kɑ te tɑ ǹ geɑ sɑ̃ɑ. Kon de tɑkobi yu wɔrumɑ win nɔmɑn di. 23 Kon Egibitigibu yɑrinɑsiɑ bu dɑ bwese tukunun suunu sɔɔ. Kon de bu dɑ tem bɑɑmɛre sɔɔ. 24 Kon Bɑbilonin sinɑ boko dɑm wɛ̃ kpɑ n nùn nɛn tɑkobi nɔmu bɛriɑ. Adɑmɑ kon Egibitin sunɔn gɑ̃seru buɑ kpɑ u weeweenu ko Bɑbilonin sinɑ bokon wuswɑɑɔ nge u gɔɔ dɔɔ. 25 Kon Bɑbilonin sinɑ boko dɑm wɛ̃ kpɑ Egibitin sinɑ bokogim mu kpe. Nɑ̀ n nɛn tɑkobi Bɑbilonin sinɑ boko nɔmu bɛriɑ, mɑ u kɑ ye Egibitigibu wɔri, sɑɑ ye sɔɔrɑ bɑ koo giɑ mɑ nɛnɑ nɑ sɑ̃ɑ Yinni Gusunɔ. 26 Kon Egibitigibu yɑrinɑsiɑ bu dɑ bwesenu kpuro sɔɔ. Kon dewɑ bu dɑ tem bɑɑmɛre sɔɔ. Sɑɑ ye sɔɔrɑ bɑ koo giɑ mɑ nɛnɑ nɑ sɑ̃ɑ Yinni Gusunɔ.