6
“Rojose mani yisere yitʉjacõari, Dios ĩ bojasejʉare yirã ñato mani”, yire queti
To bajiri Dios manire ĩ ĩamaisere yʉ gotisere ajicõari, ¿no bajiro tʉoĩati mʉa? “Rojosere ĩna yiboajaquẽne, rojose yigʉ me ñañumi. To bajiri, bʉtobʉsa rojose yito mani. To bajiro mani yiboajaquẽne, manire maigʉ̃ ñari, manire masiriocõa ñarʉcʉmi”, ¿yitʉoĩaboati mʉa? ¡To bajiro me bajiaja! “Manire rijabosayumi” yitʉoĩarã ñari, rojose yirʉaboarine, tire yibetisʉoyuja mani. To bajiro yiriarã ñaboarine, ¿no yirã rojosere tudiyirãjari mani? ¿Bautizarere ajimasiati mʉa? Oco rãca manire ĩna bautizarone, “Cristore ajitirʉ̃nʉrã ñaja yʉa” yirã, ado bajiro yiriarãja mani: “ ‘ “Rojose ĩna yisere, tire yitʉjato” yigʉ, Cristo manire rijabosayumi’ yirã ñari, rojose mani yisere to cõrone yitʉjato”, yiriarãja mani. To bajiri rojose mani yisere yitʉjarʉarã ñari, oco rãca mani bautizarotirone, Jesucristo rãca rijanare bajiro bajiyuja mani. To bajicõari, Jesucristo ĩ yuje ecoro bero, ĩ masise rãca ĩre tudicatioyumi Dios. To bajiri, ĩ rãca tudicatirãre bajiro bajiyuja mani, bautismo mani yiecoro bero. To bajirã ñari, Jesucristo ĩ ejarẽmose rãca Dios ĩ bojarore bajiro yirã ñaja mani.
To bajiri, Jesucristo rãca rijariarãre bajiro bajirã ñari, tudicatir'i ĩ ñajare, ĩ rãca tudicatiriarãre bajiro bajirã ñari, ĩ ejarẽmose rãca quẽnase yirũgũroti ñaja manire. “Rojose mani yisere yitʉjacõari, Jesucristojʉare ĩre ajitirʉ̃nʉaja” yirãre, manire rijabosayumi Jesús, rojose mani yisere “Yitʉjato” yigʉ. To bajiro ĩ bajire ti ñajare, rojosere yirʉa tʉoĩaboarine, tire yitʉjaroti ñaja. Masʉ ĩ bajirocacoajama, jʉaji rojose yibecʉmi. To bajiri mani quẽne rojose yirũgũriarã ñaboarine, Jesúre ajitirʉ̃nʉca yirã, jʉaji rojose yibetiroti ñaja manire. 8-9 Mani quẽne, Jesucristo rãca rijariarãre bajiro bajirã ñari, rojose yirʉaboarine, tire yibetirʉarãja. “Jesucristo ĩ rijariaro bero tudicaticõari, jʉaji tudirijabetirʉcʉmi” yimasirã ñari, “Ĩ ejarẽmose rãca quẽnase yicõa ñarũgũrʉarãja mani, adigodojʉ quẽne, to yicõari, mani rijato berojʉ quẽne”, yitʉoĩaja mani. 10 Jesucristo cojojine rijayumi, “Rojosere yitʉjacõari, quẽnasejʉare yato ĩna” yigʉ. To bajiri jʉaji tudirijabecʉmi. Ĩ rijaro bero, tudicaticõari, yucʉrema õ vecajʉ ñacõari, Dios ĩ bojasere yiñagʉ̃mi. 11 To bajiro tʉoĩarũgũroti ñaja manire quẽne. “ ‘Quẽnasejʉare yato’ yigʉ manire ĩ rijabosare ti ñajare, rojosere yirʉaboarine, tire yibetirʉarãja. To bajicõari, Jesucristo ĩ ejarẽmorã ñari, Dios ĩ bojasere yicõa ñarʉarãja mani quẽne”, yitʉoĩarũgũroti ñaja manire.
12-13 Mani rujʉ, yoaro catirotirujʉ me ñaja. To bajiri Dios ĩ bojabetire yirʉarã ñaboarine, tire yibetirʉarãja mani. “Rijacoaboarine, Jesucristo ĩ tudicatire ñajare, ĩ ejarẽmose rãca Dios ĩ bojasejʉare yirʉarãja” yitʉoĩacõari, quẽnasejʉa yirã ñarʉarãja mani. 14-15 “Dios Moisére ĩ roticũmasirere mani cʉdibetijama, rojose tãmʉotʉjabetiriarojʉ manire cõarʉcʉmi”, yitʉoĩa güibetiroti ñaja manire. Dios, manire maigʉ̃ ñari, ĩ macʉre cõañumi, rojose mani yise vajare, “Vaja yibosato” yigʉ. To bajiri, “ ‘Ñie rojose mana ñaama’ manire yiĩagʉ̃mi Dios”, yaja mani. To bajiri, rojosere yirʉaboarine, Jesucristo ĩ ejarẽmose rãca rojose yibeaja mani.
“ ‘Rojose mana ñaama’ Dios ĩ yiĩarã ñari, rojose mani yijama, quẽnacõaroja”, ¿yitʉoĩati mʉa? To bajiro me bajiaja. 16 “Rojosere yirʉarã ñari, tire mani yicõa ñajama, ti rione yisejacoanaja mani”, ¿yimasibeati mʉa? “To bajiro mani yijama rojose tãmʉotʉjabetiriarojʉ varʉarãja mani”, ¿yimasibeati mʉa? “Tire yibeticõari, Dios ĩ bojarore bajirojʉa mani yicõa ñajama, ĩ bojasejʉare yisejacoanaja mani”, ¿yimasibeati mʉa? 17 Tirʉ̃mʉjʉma rojosere yisejariarã ñari, ti rione mʉare yirʉamacõriaroja ti. To bajiri sĩgʉ̃ moarimasʉ cʉticõari, ĩre ĩ rotiajeriarore bajiro mʉare bajiriaroja rojosejʉa. To bajiro mʉare ti bajiboajaquẽne, ado bajisejʉa yitʉoĩañuja mʉa yuja: “Jesucristo manire rijabosayumi, rojose mani yise sʉori”, yitʉoĩañuja mʉa. To bajiri yucʉrema Dios ĩ bojasere yirã ñarãja mʉa. Tire tʉoĩacõari, Dios sʉorine to bajiro yirã mʉa ñajare, “Quẽnaro yaja mʉ”, ĩre yaja yʉ. 18 Dios sʉorine rojose yitʉjacõari, quẽnasejʉare ĩ bojarore bajiro yirã ñarãja mʉa. 19 Moarimasʉ cʉticõari, ĩ rotirere quẽnaro masirãja mʉa. To bajiri tire cõĩacõari, mʉare gotibʉ yʉ. Tirʉ̃mʉjʉma rojose yisejarã ñañuja mʉa. Yucʉrema ado bajiro Diore sẽnirũgũña: “Mʉ bojase quẽnase rĩne yirʉaja yʉa”, ĩre yisẽnirũgũña mʉa.
20 Rojosere yirã ñaboarine, “Rojose yirã yaja yʉa”, yimasibetiriarãja mʉa. 21 Rojose rĩne mʉa yijama, ¿dise ũni quẽnase bʉjacati mʉa? Bʉjabetiriarãja. Rojose mʉa yirũgũrere mʉa tʉoĩajama, “Bojoneose yirã yiyuja mani”, yirãja mʉa. Rojose rĩne mʉa yicõa ñajama, rojose tãmʉotʉjabetiriarojʉ varona ñaboriarãja mʉa. 22 To bajiboarine, yucʉrema, Dios ĩ ejarẽmose rãca rojosere yitʉjacõari, ĩre cʉdirãja mʉa yuja. Ĩre cʉdirã ñari, Dios ĩ ejarẽmose rãca bʉtobʉsa ĩ bojasere yirũtuanaja mʉa. To bajicõari, mʉa rijato berojʉ tudicaticõari, ĩ rãca quẽnaro ñacõa ñarũgũrʉarãja mʉa. 23 To bajiri, masa rojose mani yise vaja mani rijato berojʉ rojose tãmʉotʉjabetiriarojʉ varoti ñaja. To bajiboarine, Jesús yarã mani ñajama, rojose mani yise vaja, mani vaja yibetiboajaquẽne, mani rijato berojʉ “Tudirijabeticõato” yigʉ, ĩ catisere manire ĩsiami Dios.