11
Ri Dios nquicot ránima quiq'uin ri nquiya' cánima riq'uin rija'
Si kayo'on kánima riq'uin ri Dios, nbün c'a cheke que nkanimaj que nkac'ul-vi ri koyoben-apu ri xusuj ri Dios cheke y nbün chuka' cheke que nkanimaj que q'uiy ri xusuj y stape' (aunque) man jani nyekatz'et tüj. Quiri' xquibün ye q'uiy cheque ri kaxquin-kamama' ojer can. Xquiya' cánima riq'uin ri Dios, y ri Dios xeka' chuvüch roma quiri' xquibün.
Y roj chuka' kayo'on kánima riq'uin ri Dios, y romari' nk'ax cheke que ja vi ri Dios ri xbanun ri ruch'ulef y ronojel ri c'o. Y richin xbün re' man xucusaj tüj ni jun cosa tz'etetül. Xaxe xbij que quec'uje' y jari' tok xec'uje'.
Ri Abel ojer can xuya' c'a ránima riq'uin ri Dios, y ri xusuj chin ri Dios, más utz que chuvüch ri xusuj ri runimal rubini'an Caín. Y tz'iban c'a can que ri Abel man jun rumac xk'alajin chuvüch ri Dios, roma ri xuya' ránima riq'uin. Ketaman chuka' que man jun rumac xk'alajin chuvüch ri Dios, roma ri Dios xuc'ul ronojel ri xusuj ri Abel chin. Y stape' (aunque) ri Abel xcom, c'o ri xuc'ut can chikavüch roma xuya' ránima riq'uin ri Dios.
Ri Enoc chuka' xuya' ránima riq'uin ri Dios. Y romari' tz'iban can que xquicot ránima ri Dios riq'uin, y man xcom tüj, xa c'üs xuc'u'üx-e chila' chicaj. Xel c'a e chuvüch ri ruch'ulef, roma ri Dios xuc'uaj-e. Nc'atzin-vi que nkaya' kánima riq'uin ri Dios. Roma si man nkaya' tüj kánima riq'uin, man nquicot tüj ránima ri Dios kiq'uin. Y richin nkujel-apu riq'uin ri Dios, nc'atzinej que nkanimaj que rija' c'o, y nc'atzinej que nkanimaj chuka' que c'o utz riq'uin richin nuya' cheque ri nyecanon richin.
Ri Noé xuya' chuka' ránima riq'uin ri Dios. Ri Dios xbij chin que nuya-pe jun job juis nim chuvüch ri ruch'ulef. Y tok xch'o ri Dios riq'uin, c'a man jani ntajin tüj ri job. Pero ri Noé xbün-vi ri xbij ri Dios chin. Y xbün jun nimalüj barco richin xerucol ri ye aj pa racho. Y riq'uin ri' xbek'alajin-pe que ri ch'aka chic vinük man utz tüj xquibün, que man nquitakej tüj ri Dios. Y riq'uin ronojel ri xbün ri Noé, ri Dios xbün chin que man jun rumac xk'alajin, roma xuya-vi ránima riq'uin.
Ri Abraham xuya' chuka' ránima riq'uin ri Dios, romari', tok xoyox roma ri Dios richin que nbe c'a pa jun chic ruch'ulef ri nuspaj chin, rija' xutakej tzij y xbe, stape' (aunque) man retaman tüj achique ruch'ulef napon-vi. Ruyo'on-vi ránima riq'uin ri Dios, y romari' xc'uje' chupan ri ruch'ulef ri', ri sujun chin roma ri Dios, stape' (aunque) ri ruch'ulef ri' xa pa quik'a' ch'aka chic vinük c'o-vi. Y romari' xa pa carpa xc'uje-vi. Quiri' chuka' xquibün ri Isaac ri ruc'ajol y ri Jacob ri rumam. Roma cheque rije' chuka' sujun ri ruch'ulef ri'. 10 Ri Abraham xbün quiri', roma royoben ri jun chic tinamit más jabel, ri tinamit ri man nq'uis tüj y ja ri Dios ri banayun.
11 Ri Sara ri rixjayil ri Abraham, xuya' chuka' ránima riq'uin ri Dios. Ri Dios xbij que nc'uje' jun ral, y rija' xunimaj ri xbij ri Dios chin. Y xalüx na vi ri ac'ual riq'uin ri Sara, stape' (aunque) ri'j chic y man alanel tüj. 12 Y romari' ye q'uiy ruxquin-rumam can ri Abraham ri xec'uje'. Juis vi ye q'uiy. Cachi'el ri ch'umila' ri yec'o chicaj, ri man jun ri ntiquer tüj najlan quichin. Cachi'el ri sanayi' ri c'o chuchi-mar. Juis vi ye q'uiy ri ruxquin-rumam can ri Abraham. Y stape' (aunque) rija' ri'j chic tok xc'uje' ri ralc'ual.
13 Conojel c'a rije' xquiya-e cánima riq'uin ri Dios. Tok xecom, entonces man jani c'a tiquic'ul ri rusujun ri Dios cheque. Xa c'anüj c'a xquitz'et-vi-apu. Xquinimaj-ka que ketzij vi. Xaxe c'a xetiquer xquibün-apu retal riq'uin ri quik'a' chin ri rusujun ri Dios cheque. Rije' xquik'alajrisaj-vi c'a que man ye richin tüj ri ruch'ulef ri' y xa ye c'unük chuvüch ri ruch'ulef. 14 Y riq'uin ri xquibij, xk'alajin que coyoben ri ketzij vi quiruch'ulef. 15 Y re' man nbij tüj c'a que ja ri ape' ye elenük-vi-pe, jari' ri quiruch'ulef. Man quiri' tüj. Roma si ta jari' ri quiruch'ulef coyoben, xetiquer ta xetzolij jun bey chic. 16 Pero coyoben jun ruch'ulef más utz, ja chila' chicaj, y romari' ri Dios man nq'uix tüj nbij que ja rija' ri qui-Dios, roma rubanun c'ojlen ri quitinamit.
17 Ri Abraham xuya' ránima riq'uin ri Dios. Romari', tok xbix chin roma ri Dios que tacamsaj ri ac'ajol Isaac, richin nasuj chuve, rija' xutakej. Ri Dios xbij quiri' roma xrajo' xutz'et si ri Abraham ketzij ruyo'on ránima riq'uin. Y ri Abraham xusuj-vi ri Isaac chin ri Dios, stape' (aunque) xaxe ri jun ruc'ajol ri', ri bin pari' roma ri Dios que roma rija' nyec'uje' ruxquin-rumam can ri Abraham. 18 Ri Dios xbij c'a chin ri Abraham: Ri ye axquin-amam can ri nyepu'u roma ri Isaac, ja rije' ri nyec'ulun ri utz ri ninya'. Quiri' xbij ri Dios chin ri Abraham. 19 Ri Abraham retaman c'a que si ta ncom ri Isaac, ri Dios c'o uchuk'a' riq'uin richin nuc'asoj-pe. Y nkutiquer nkabij que ri Isaac xcom y xc'astüj-pe.
20 Ri Isaac chuka' xuya' ránima riq'uin ri Dios, y romari', tok ri'j chic, xbij cheque ri Jacob y ri Esaú, ri ye ruc'ajol, ri achique utz ri petenük chiquivüch apu. 21 Y ri Jacob chuka' xuya' ránima riq'uin ri Dios, y romari', tok ncom yan, xerubün bendecir ri rumam, ri ye ruc'ajol ri José. Y xuya' raral pari' ri ruch'ami'y xuya' ruk'ij ri Dios. 22 Ri José xuya' chuka' ránima riq'uin ri Dios. Y romari', tok ncom yan, xucusaj cheque ri ye ruvinak israelitas que napon na vi ri k'ij tok ri quixquin-quimam can nye'el-e chupan ri ruch'ulef ri'. Y xbün mandar cheque ri ape' nbemuk-vi rija'.
23 Ri rute-rutata' ri Moisés xquiya' chuka' cánima riq'uin ri Dios. Y romari' man xquixbij tüj qui' chuvüch ri rey Faraón ri biyon que quecamsüs conojel ri xtak alabo' ri nye'alüx. Y tok xalüx ri ac'ual, man xquiya' tüj k'ij que xcamsüs, xa xquevaj oxi' ic'. Roma ri Moisés jun vit ac'ual jabel oc. 24 Y ri rumi'al ri rey Faraón xbün cachi'el ral chin ri Moisés. Pero ri Moisés roma ruyo'on ránima riq'uin ri Dios, romari' tok achi chic man xupokonaj tüj xuya' can ri racho ri Faraón. 25 Roma rija' runucun: Más utz que junan nintij pokonül quiq'uin ri nuvinak, ri roj rutinamit vi ri Dios, que chuvüch ri quicot ri yinc'o-vi, roma xa nq'uis-e ri'. Nquimacun c'a ri' si xa chere' nquic'uje-vi can, roma xa quiq'uin ri nuvinak ri más c'uluman que nquic'uje-vi, xbij rija'. 26 Y ri Moisés man xupokonaj tüj c'a xutij pokonül, cachi'el ri pokonül ri xutij ri Cristo. Quiri' xbün ri Moisés, roma rija' retaman que pa ruq'uisbül chin ronojel ri', c'o jun rajil-ruq'uexel, y jari' ri rutz'eton chic apu. Ri Moisés xk'ax chuka' chin que ri pokonül más nim rakalen que chuvüch ri beyomül ri xuc'ul ta chiri' pa ruch'ulef Egipto. 27 Y ruyo'on-vi c'a ránima riq'uin ri Dios tok xel-pe pan Egipto. Y xbe, man roma tüj c'a ri ruxbin-ri'. Y stape' (aunque) ri rey catanük royoval chirij. Ri Moisés chi jumul xuya' ránima riq'uin ri Dios, cachi'el rutz'eton apu, stape' (aunque) ri Dios man tz'etetül tüj.
28 Ri Moisés roma chuka' ruyo'on ránima, xbün ri xbix chin roma ri Dios. Rija' xbij c'a cheque ri ruvinak israelitas que quequicamsaj ovejas y tiquiya' ri quiquiq'uel chirij ri ruchi' tak cacho, richin que man nyecamsüs tüj ri nabey tak alabo' roma ri npu'u chiquicamsasic. Y quiri' xban chupan ri nabey pascua. 29 Y ri vinük israelitas roma ri quiyo'on cánima riq'uin ri Dios, man xeruk'üt tüj ri nimalüj ya' rubini'an Mar Rojo. Ri vinük choj c'a xec'o chupan ri ya', cachi'el xa ta pari' chaki'j ulef nyebiyin-vi. Y ri vinük aj-Egipto xcajo' chuka' xquibün quiri', pero rije' xa xejik'.
30 Y tok ri vinük israelitas xe'apon pa tinamit Jericó, ri nimalüj tz'ak ri tz'apiyon richin ri tinamit xtzak. Ri tz'ak ri' xtzak chupan ri ruvuku' (septimo) k'ij, tok ruq'uisbül mul xesutin chirij. Quiri' xbanatüj roma ri israelitas xquiya' cánima riq'uin ri Dios y xesutin chirij ri tinamit, cachi'el ri xbij ri Dios cheque. 31 Chupan ri tinamit ri', xc'uje' jun ixok rubini'an Rahab, jun ixok ri man utz tüj ruc'aslen ruc'uan. Pero rija' man xcom tüj tok xtzak ri rutinamit, roma jabel xeruc'ul ri ca'i' nachanela' israelitas xe'apon pa tinamit. Xuya-vi ránima riq'uin ri Dios. Jac'a ri ch'aka chic vinük richin ri tinamit ri' xecom conojel, roma man xquibün tüj cachi'el xbün ri Rahab. Ri vinük ri' xa man xetaken tüj chin ri Dios.
32 ¿Nquitiquer comi nyench'o pa quivi' conojel ri vinük ri xec'uje' ojer can, ri xquiya' cánima riq'uin ri Dios? Man nquitiquer tüj. Xa man nuya' tüj tiempo richin nyentzijoj más chive, cachi'el pari' ri Gedeón, ri Barac, ri Sansón, ri Jefté, ri David, ri Samuel y ch'aka chic achi'a' ri xek'alajrisan ri xbix cheque roma ri Dios ojer can. 33 Xquiya-vi cánima riq'uin ri Dios, romari' xech'acon chiquij ch'aka chic tinamit. Pa ruchojmil xquibün mandar. Xquic'ul ri xesuj cheque roma ri Dios. Xetiquer chiquij leones. 34 Xquiya-vi cánima riq'uin ri Dios, romari' man xec'at tüj tok xetorix pa nimalüj tak k'ak'. Xecolotüj pa quik'a' ri xejo'on xecamsan quichin riq'uin machet. Ri Dios xuya' cuchuk'a' tok xec'uje' pa tak pokonül. Xech'acon chiquij ch'aka chic tinamit ri xebanun oyoval quiq'uin, y xecokotaj-e. 35 Yec'o chuka' ixoki' ri xquiya' cánima riq'uin ri Dios, romari' ri Dios xeruc'asoj-pe ri quicaminaki'.
Yec'o c'a ch'aka chic vinük, roma ri quiyo'on cánima riq'uin ri Dios, romari' yec'o xeyo'on pa tak rupokonül. Pero man xquipokonaj tüj xe'apon chuvüch ri camic, roma quetaman que nyequila' jun c'aslen más utz. Man xquiya' tüj can ri Dios, richin xquito' ta qui' chuvüch ri camic. 36 Yec'o c'a ch'aka chic, roma ri quiyo'on cánima riq'uin ri Dios q'uiy xquic'ulachij, roma yec'o ri xetze'ex y xech'ay, yec'o xexim riq'uin cadena, y yec'o xetz'apis pa cárcel. 37 Yec'o ch'aka ri xecamsüs chi abüj, y ch'aka chic xekupix riq'uin sierra. Yec'o ri xban cheque que xquiya' ta can ri Dios, pero man xquiya' tüj can. Yec'o xecamsüs riq'uin machet. Yec'o ri xe'okotüx-e pa tak cacho y xaxe quitz'umal ovejas y quitz'umal cabras ri c'o quiq'uin richin quitziek. Manak quichajin. Q'uiy pokonül xquitij. Y juis q'uiy itzel ri xban cheque. 38 Ri vinük ri c'a quiyo'on na cánima riq'uin ri ruch'ulef juis ye itzel, y romari' man xk'ax ta cheque que ri quiyo'on cánima riq'uin ri Dios c'o juis cakalen. Ri quiyo'on c'a cánima riq'uin ri Dios xebe cala' xebe cala' xquibün, pa tak tz'iran ruch'ulef, pa tak juyu', pa tak jul, roma ri pokonül ri xquil. 39 Conojel c'a rije' xquiya-vi cánima riq'uin ri Dios, y romari' tz'iban can que xquicot ránima ri Dios quiq'uin. Pero tok xecom, c'a man jani c'a tiquic'ul ri más utz ri rusujun ri Dios cheque. 40 Roma ri Dios runucun que nuya' ri más utz chupan ri ka-tiempo roj. Y riq'uin ri' junan c'a nkac'ul ri utz ri' quiq'uin ri kaxquin-kamama' can, ri xquiya' cánima riq'uin ri Dios. Y ri utz ri' ja ri nbün cheke que man jun kamac nk'alajin chuvüch ri Dios.