18
¿Chica ri más nem?
(Mr. 9:33-37; Lc. 9:46-48)
Y chupan ri tiempo reꞌ ri discípulos xaꞌjiel-apa riqꞌuin ri Jesús, y xquicꞌutuj cha: ¿Chica ri más nem xtuꞌon chupan ri ru-reino ri Dios? xaꞌchaꞌ cha.
Y ri Jesús xrayuoj jun acꞌual y xuyaꞌ pa nicꞌaj. Y jajaꞌ xuꞌej chica ri ru-discípulos: Can ketzij ri niꞌej chiva, chi xa man nticꞌax ta ri inoꞌj, y xa man ntiꞌan ta incheꞌl jun acꞌual, man xquixuoc ta chupan ri ru-reino ri Dios. Joꞌc ri nunaꞌ chi man jun oc rukꞌij incheꞌl ri jun acꞌual reꞌ, jareꞌ ri más nem rukꞌij xticꞌujieꞌ pa ru-reino ri Dios. Y chica-na ri nuꞌon recibir jun acꞌual incheꞌl va pa nubꞌeꞌ, xa can inreꞌ nquiruꞌon recibir.
Juyeꞌ roch ri nibꞌano cha jun chi nitzak
(Mr. 9:42-48; Lc. 17:1-2)
Xa cꞌo ta jun ri in-runiman mesque manak-oc rukꞌij y nipa jun chic vinak y nuꞌon cha ri jun reꞌ chi nitzak, ri nibꞌano quireꞌ más otz nixim jun nem abꞌaj (caꞌ) chukul y nicꞌak-ka cꞌa chuxieꞌ ri mar. ¡Juyeꞌ quivach ri vinak ri icꞌo choch-ulief, ruma icꞌo ri ncaꞌbꞌano chica chi ncaꞌtzak chupan pecado! Can cꞌo-ve chi quireꞌ niquicꞌul choch-ulief. ¡Pero can juyeꞌ roch ri vinak ri nibꞌano cha jun chic chi nitzak chupan pecado!
Rumareꞌ xa jun akꞌaꞌ o jun avakan ri nibꞌano chava chi ncatzak, más otz takupij-el y tacꞌaka-el. Ruma más otz jun oc akꞌaꞌ o jun oc avakan cꞌo ncatuoc chupan ri cꞌaslien ri man niqꞌuis ta, que cꞌo caꞌyeꞌ akꞌaꞌ y caꞌyeꞌ avakan y xa ncayoꞌx chupan ri kꞌakꞌ ri man nichup ta. Y xa jun anakꞌavach ri nibꞌano chava chi ncatzak, más otz tavalasaj-el y tacꞌaka-el. Ruma más otz jun oc anakꞌavach cꞌo ncatuoc chupan ri cꞌaslien ri man niqꞌuis ta, que cꞌo caꞌyeꞌ anakꞌavach y xa ncayoꞌx chupan ri infierno, ri kꞌakꞌ ri man nichup ta.
Ri parábola (cꞌambꞌal-tzij) chirij jun oveja ri sachnak can
(Lc. 15:3-7)
10 Man tiꞌan chica chi man jun quikalien ri man jun oc quikꞌij, ruma chivach ixreꞌ can i-coꞌl-oc. Inreꞌ niꞌej chiva chi ijejeꞌ icꞌo ángeles ri ncaꞌchajin quichin, y ri ángeles reꞌ can siempre icꞌo riqꞌuin ri Nataꞌ ri cꞌo chicaj. 11 Y ri Xtak-pa chicaj chi xalax chiꞌicajol, can xpa chi ncaꞌrucanuj y chi ncaꞌrucol ri i-sachnak chupan ri pecado.
12 Tibꞌanaꞌ pensar otz ri xtinꞌej chiva. Xa jun ache icꞌo ta i-cien ru-ovejas y nisach ta can jun, ¿man ncaꞌruyaꞌ ta came can bꞌaꞌ ri i-noventa y nueve y niꞌa pa tak kꞌayis chucunuxic ri jun ri sachnak can? 13 Y xa ri ache reꞌ nirila-pa ri jun ru-oveja ri sachnak can, can ketzij niꞌej chiva chi jajaꞌ más niquicuot riqꞌuin ri ru-oveja ri nirila-pa que chiquivach ri i-noventa y nueve ri man xaꞌsach ta. 14 Can quireꞌ nibꞌanataj riqꞌuin ri Itataꞌ ri cꞌo chicaj, can man nrajoꞌ ta jajaꞌ chi nisach ta can jun vinak chupan ri pecado, mesque manak-oc rukꞌij.
Ri Jesús nucꞌut cheꞌl naꞌan perdonar jun hermano
15 Xa cꞌo jun hermano cꞌo jun kax itziel ri nuꞌon chava, ayuon caꞌin riqꞌuin y taꞌej cha ri xuꞌon chava. Y xa nraꞌxaj ri naꞌej cha, can xachꞌec ri hermano. 16 Pero xa man ncaraꞌxaj ta, caꞌvucꞌuaj jun o icaꞌyeꞌ testigos aviqꞌuin, chi quireꞌ chiquivach ijejeꞌ naꞌej cha ri hermano chi man otz ta ri xuꞌon chava. 17 Y xa ri hermano man nrajoꞌ ta nraꞌxaj ri niquiꞌej cha, taꞌej cha ri iglesia. Y xa man nraꞌxaj ta ri nuꞌej ri iglesia cha, entonces tabꞌanaꞌ cha incheꞌl jun maloy-impuestos o incheꞌl jun vinak ri man runiman ta ri Dios.
18 Y can ketzij niꞌej chiva, chi nojiel ri xtixim vaveꞌ choch-ulief, can xtinxim chila chicaj, y ri xtiquir vaveꞌ choch-ulief, can xtinquir chila chicaj.
19 Niꞌej jeꞌ chiva: Xa choch-ulief icꞌo icaꞌyeꞌ hermanos ri ncaꞌcꞌujieꞌ de acuerdo chi niquicꞌutuj chica-na kax, ri Nataꞌ Dios ri cꞌo chicaj can xtuya-pa ri nicꞌutux cha cuma ri icaꞌyeꞌ reꞌ. 20 Ruma pacheꞌ na quimaluon-quiꞌ icaꞌyeꞌ o iyoxeꞌ pa nubꞌeꞌ inreꞌ, can incꞌo inreꞌ chiquicajol, xchaꞌ ri Jesús.
21 Y ri Pedro can ja xjiel-apa riqꞌuin ri Jesús y xuꞌej cha: Ajaf, ¿janeꞌ (jaroꞌ) mul niꞌan perdonar ri nu-hermano ri nuꞌon itziel chuva? ¿Siete (vukuꞌ) mul came niꞌan perdonar? xchaꞌ ri Pedro cha ri Jesús.
22 Ri Jesús xuꞌej cha ri Pedro: Inreꞌ man niꞌej ta chava chi joꞌc siete (vukuꞌ) mul otz naꞌan perdonar jun av-hermano ri nuꞌon itziel chava. Inreꞌ niꞌej chava chi hasta setenta veces siete naꞌan perdonar ri av-hermano.
Ri icaꞌyeꞌ achiꞌaꞌ ri cꞌo quicꞌas
23 Ri reino ri cꞌo chicaj can junan riqꞌuin ri xuꞌon jun rey ri xrajoꞌ xunaꞌiej janeꞌ (jaroꞌ) quicꞌas chiquijunal ri rusamajiel. 24 Y antok ri rey reꞌ xutzꞌom rubꞌanic ri cuentas, cꞌo jun rusamajiel xpabꞌax choch ri cꞌo diez (lajuj) mil talentos rucꞌas. 25 Y ruma ri samajiel reꞌ man nitiquir ta nutzoliej ri rucꞌas, ri rey xuꞌej chi ticꞌayix ri samajiel, ri raxjayil y ri ralcꞌual. Y ticꞌayix jeꞌ nojiel ri kax richin, chi quireꞌ nitzalaj ri rucꞌas. 26 Ri samajiel can ja xxuquie-ka pan ulief choch ri rey, y altíra nuꞌon rogar cha. Ri samajiel nuꞌej cha ri rey: Tabꞌanaꞌ favor quinavoyoꞌiej chic bꞌaꞌ. Inreꞌ can xtintzoliej chava nojiel ri nucꞌas, xchaꞌ jajaꞌ. 27 Y ri rey ri rajaf ri samajiel, can altíra xujoyovaj roch, rumareꞌ xutzokopij-el y xuꞌon perdonar ri rucꞌas. 28 Pero antok xiel-pa ri samajiel reꞌ, xbꞌarucꞌuluꞌ cꞌa jun chic samajiel ri cꞌo rucꞌas rubꞌanun riqꞌuin jajaꞌ. Ri rucꞌas ri rubꞌanun ri jun rachꞌil riqꞌuin xa cien denarios oc, pero jajaꞌ xutzꞌom chukul ri rachꞌil y can ja nujitzꞌ-ka pa rukul y nuꞌej cha: Tayaꞌ cꞌa ri acꞌas ri abꞌanun viqꞌuin, nichaꞌ cha. 29 Y ri rachꞌil ja xxuquie-ka chukul rakan, y can nucꞌutuj favor cha, y nuꞌej: Quinavoyoꞌiej chic bꞌaꞌ y inreꞌ xtintzoliej nojiel chava, xchaꞌ. 30 Pero ri ache samajiel ri cꞌo cꞌas bꞌanun riqꞌuin, man xka ta choch ri xꞌeꞌx cha y rumareꞌ xucꞌuaj y xuyaꞌ pa cárcel, hasta cꞌa nutzoliej-na ri rucꞌas. 31 Y ri nicꞌaj chic aj-samajiel antok xquitzꞌat nojiel ri xbꞌanataj, can altíra xaꞌbꞌisuon-ka. Y ijejeꞌ xaꞌa riqꞌuin ri rey ri cajaf y xbꞌaquitzijuoj nojiel ri xuꞌon ri jun samajiel riqꞌuin ri jun chic. 32 Y ri rey xutak royoxic ri samajiel ri man otz ta xuꞌon y xuꞌej cha: Atreꞌ xa at jun itziel nusamajiel. Inreꞌ xinꞌan perdonar nojiel ri acꞌas, ruma xaꞌan rogar chinoch. 33 ¿Karruma man xajoyovaj ta roch ri avachꞌil pa samaj, incheꞌl ri xinꞌan inreꞌ aviqꞌuin chi xinjoyovaj avach? 34 Y ri rey, ri cajaf ri aj-samajiel, xpa royoval, y xujach-el ri itziel rusamajiel pa quikꞌaꞌ ri achiꞌaꞌ chi xquitzꞌapij pa cárcel, hasta cꞌa nutzoliej-na nojiel ri rucꞌas.
35 Can quireꞌ xtuꞌon ri Nataꞌ Dios ri cꞌo chicaj iviqꞌuin ixreꞌ, xa man riqꞌuin ta nojiel ivánima ntiꞌan perdonar ri iv-hermano antok cꞌo itziel niquiꞌan chiva, xchaꞌ ri Jesús.
18:1 Lc. 22:24. 18:3 Mr. 10:15; Lc. 18:17. 18:8 Mt. 5:30. 18:9 Mt. 5:29. 18:11 Lc. 19:10. 18:15 Lc. 17:3. 18:16 Dt. 17:6; 19:15. 18:18 Mt. 16:19; Jn. 20:23. 18:22 Lc. 17:3-4. 18:24 Ri tzij “diez (lajuj) mil talentos” ntiel veinte mil junaꞌ nisamaj jun vinak. 18:28 Ri tzij “cien denarios” ntiel cien kꞌij nisamaj jun vinak.