20
Ri aj-samajiel richin jun ulief ri ticuon uva choch
Ri reino ri cꞌo chicaj can junan riqꞌuin ri xuꞌon jun ache tataꞌj. Jajaꞌ cumaj yan xꞌa chi xaꞌrucanuj aj-samajiel chi xaꞌrutak pa rulief ri ruticuon uva choch. Antok ri ache reꞌ xaꞌril ri aj-samajiel y antok chꞌovinak chic quiqꞌuin chi niquichꞌec jun denario ri kꞌij, cꞌajareꞌ xaꞌrutak-el pa rulief ri ruticuon uva choch. Y como a las nueve laꞌk ri macꞌajan reꞌ, xiel chic ri ache y xaꞌrutzꞌat pa qꞌuiyiꞌal chi icꞌo ri man quiluon ta quisamaj. Jajaꞌ xchꞌoꞌ chica y xuꞌej: Quixbꞌasamaj jeꞌ ixreꞌ pa vulief ri nuticuon uva choch, y inreꞌ xtinyaꞌ otz ivajal, xchaꞌ chica. Y ri aj-samajiel reꞌ can xaꞌa. Ri rajaf ri ulief, xiel chic jun bꞌay como pa nicꞌaj-kꞌij, y quireꞌ jeꞌ xuꞌon como a las tres ri nakakꞌij. Jajaꞌ xaꞌrutak chic el nicꞌaj aj-samajiel pa rusamaj, y xuꞌej chica chi can xtuyaꞌ otz cajal. Y como a las cinco ri nakakꞌij, jajaꞌ xiel chic el jun bꞌay y xaꞌbꞌarilaꞌ nicꞌaj chic, y xuꞌej chica: ¿Karruma ixreꞌ man iviluon ta isamaj y choj xixcꞌujieꞌ jun kꞌij vaveꞌ? xchaꞌ chica. Y ri aj-samajiel reꞌ xquiꞌej cha: Man jun xyoꞌn kasamaj. Y ri rajaf ri ulief xuꞌej chica: Quixbꞌasamaj jeꞌ ixreꞌ pa vulief ri nuticuon uva choch, y xtinyaꞌ otz ivajal, xchaꞌ chica.
Antok xka-ka ri kꞌij, xpa ri rajaf ri ulief, xuꞌej cha ri ucꞌuay quichin ri samajiel: Caꞌvayuoj-pa quinojiel ri aj-samajiel y tatajo-el ri quikꞌij. Naꞌay caꞌtajoꞌ ri aj-samajiel ri xaꞌlka tarde, y después caꞌtajoꞌ ri xaꞌlka naꞌay, xchaꞌ. Antok ri aj-samajiel ri xaꞌuoc pa samaj como a las cinco ri nakakꞌij, xaꞌlka chi ncaꞌtuoj; xaꞌtuoj jun denario. 10 Y antok xaꞌlka ri aj-samajiel ri xaꞌuoc pa samaj naꞌay chi ncaꞌtuoj; xquiꞌan pensar chi más qꞌuiy ri xtiyoꞌx chica. Pero antok xaꞌtuoj, xa jun denario oc ri xyoꞌx chica. 11 Antok xquitzꞌat chi junan ri xyoꞌx chica, xquichꞌojij ri cajal cha ri ache tataꞌj. 12 Ri aj-samajiel reꞌ xquiꞌej: Ri samajiel ri xaꞌuoc pa samaj tarde, xa jun huora-oc xaꞌsamaj, y can junan xaꞌan chica kiqꞌuin ojreꞌ, y ojreꞌ jun kꞌij ri xojsamaj y xojcꞌujieꞌ chuxieꞌ rukꞌakꞌal ri kꞌij, xaꞌchaꞌ. 13 Y ri rajaf samaj xuꞌej cha jun: Xa junan xaꞌntoj ri nicꞌaj chic samajiel, man jun itziel kax xinꞌan chava atreꞌ. Ruma quireꞌ xkaꞌej aviqꞌuin chi jun denario niyaꞌ chava. 14 Tavucꞌuaj ri avajal y caꞌin. Y chica ri samajiel ri xaꞌuoc pa samaj tarde, can pa vánima inreꞌ xalax-pa chi xinyaꞌ ri cajal incheꞌl ri avajal atreꞌ. 15 Ruma nojiel ri cꞌo viqꞌuin inreꞌ, can pa nukꞌaꞌ inreꞌ cꞌo-ve richin niꞌan chica-na ri nivajoꞌ niꞌan cha. ¿O itziel nquinatzꞌat ruma niꞌan ri otz? xchaꞌ. 16 Quireꞌ cꞌa ri icꞌo nabꞌayal xcaꞌcꞌujieꞌ cꞌa pa ruqꞌuisbꞌal. Y ri icꞌo pa ruqꞌuisbꞌal xcaꞌcꞌujieꞌ nabꞌayal. Y mesque iqꞌuiy ri ncaꞌyox, pero man quinojiel ta xcaꞌchoꞌx chi nicꞌujieꞌ quikꞌij. Quireꞌ xuꞌej ri Jesús.
Ri Jesús nunataj chic jun bꞌay chi xtiquimisas
(Mr. 10:32-34; Lc. 18:31-34)
17 Ri Jesús y ri i-doce (cabꞌalajuj) ru-discípulos y ri nicꞌaj chic vinak ri i-bꞌanak quiqꞌuin, quitzꞌamuon-el bꞌay chi ncaꞌa pa tanamet Jerusalén. Y jareꞌ antok ri Jesús xaꞌrucꞌuaj aparte ri ru-discípulos y xuꞌej chica: 18 Ixreꞌ ivataꞌn chi cꞌa pa tanamet Jerusalén nkuꞌa-ve-el, y chireꞌ xtijach-ve ri Xtak-pa chicaj chi xalax chiꞌicajol pa quikꞌaꞌ ri principales sacerdotes y pa quikꞌaꞌ ri achiꞌaꞌ escribas. Y ijejeꞌ xtiquiꞌej chi tiquimisas. 19 Y xtiquijach pa quikꞌaꞌ ri vinak ri man israelitas ta. Y ri vinak reꞌ xcaꞌtzeꞌn chirij, xtiquichꞌey y cꞌajareꞌ xtiquibꞌajij choch cruz. Pero chi oxeꞌ kꞌij xticꞌastaj-pa chiquicajol ri quiminakiꞌ, xchaꞌ chica.
Ri niquicꞌutuj ri Jacobo y ri Juan
(Mr. 10:35-45)
20 Y ri quitieꞌ ri icaꞌyeꞌ discípulos ri i-rucꞌajuol ri Zebedeo, xjiel-apa riqꞌuin ri Jesús i-rachꞌil ri ral. Y ri quitieꞌ xxuquie-ka choch ri Jesús chi nucꞌutuj jun favor cha. 21 Ri Jesús xuꞌej cha ri quitieꞌ: ¿Chica ri navajoꞌ? xchaꞌ cha. Y ri ixok xuꞌej cha ri Jesús: Tabꞌanaꞌ chi ri icaꞌyeꞌ val reꞌ xcaꞌtzꞌuyeꞌ ta apa aviqꞌuin chupan ri a-reino; jun ta nicꞌujieꞌ pan a-derecha y jun ta pan av-izquierda.
22 Pero ri Jesús xuꞌej: Ixreꞌ man ivataꞌn ta chica ri nticꞌutuj. ¿Nticochꞌ came ixreꞌ incheꞌl ri xtiꞌan chuva inreꞌ? ¿Y nticochꞌ came ixreꞌ ri sufrimiento ri xtinkꞌasaj inreꞌ? Y ri icaꞌyeꞌ discípulos reꞌ xquiꞌej: Nakacochꞌ, xaꞌchaꞌ.
23 Y ri Jesús xuꞌej chic chica: Can ketzij chi ixreꞌ xticochꞌ ri incheꞌl xtiꞌan chuva inreꞌ. Can xticochꞌ jeꞌ ri sufrimiento ri xtinkꞌasaj inreꞌ. Pero ri nticꞌutuj ixreꞌ, chi jun nitzꞌuyeꞌ pa nu-derecha y ri jun chic pa nu-izquierda, reꞌ man pa nukꞌaꞌ ta inreꞌ cꞌo-ve chi niyaꞌ chiva. Ja ri Nataꞌ ri ruꞌeꞌn choj chica xtuya-ve chi ncaꞌtzꞌuyeꞌ chireꞌ.
24 Y antok ri i-diez (lajuj) chic discípulos xcaꞌxaj ri xꞌeꞌx, xpa quiyoval chica ri icaꞌyeꞌ discípulos ri quichakꞌ-quinimal-quiꞌ. 25 Pero ri Jesús xaꞌrayuoj ri ru-discípulos y xuꞌej chica: Ixreꞌ jaꞌal ivataꞌn chi vaveꞌ ri choch-ulief, ri ncaꞌbꞌano gobernar, ruma icꞌo ri vinak pa quikꞌaꞌ, rumareꞌ niquinaꞌ chi ijejeꞌ ri i-cajaf. Y quireꞌ jeꞌ ri principales, nicajoꞌ chi caꞌnimax y can tiꞌan nojiel ri niquiꞌej. 26 Pero chiꞌicajol ixreꞌ man quireꞌ ta. Ruma xa cꞌo jun ri nrajoꞌ nuꞌon nem chiꞌicajol ixreꞌ, nicꞌatzin chi nquixruꞌon servir. 27 Xa jun chivach ixreꞌ nrajoꞌ chi jajaꞌ ri naꞌay, can quixrubꞌanaꞌ servir. 28 Can tubꞌanaꞌ incheꞌl nuꞌon ri Xtak-pa chicaj chi xalax chiꞌicajol. Jajaꞌ man xpa ta chi niꞌan servir, sino chi nuꞌon servir, y chi nuyaꞌ rucꞌaslien chi quireꞌ iqꞌuiy ri ncaꞌcolotaj, xchaꞌ ri Jesús.
Icaꞌyeꞌ muoy ncaꞌtzuꞌn chic
(Mr. 10:46-52; Lc. 18:35-43)
29 Antok ri Jesús y ri ru-discípulos ja ncaꞌiel-el chupan ri tanamet Jericó, altíra iqꞌuiy vinak ri xaꞌa chirij. 30 Icꞌo icaꞌyeꞌ muoy i-tzꞌuyul chuchiꞌ ri bꞌay, y antok xcaꞌxaj chi ri Jesús nakꞌax chireꞌ, ijejeꞌ riqꞌuin quichukꞌaꞌ xaꞌchꞌoꞌ y xquiꞌej: ¡Ajaf, ri at Rumáma can ri rey David, tajoyovaj kavach! xaꞌchaꞌ.
31 Y ri vinak xaꞌquichꞌolij chi man chic caꞌchꞌo-pa, pero ijejeꞌ xa riqꞌuin más quichukꞌaꞌ xaꞌchꞌo-pa y xquiꞌej: ¡Ajaf, ri at Rumáma can ri rey David, tajoyovaj kavach! xaꞌchaꞌ.
32 Y ri Jesús xaꞌraꞌxaj, rumareꞌ xpiꞌie-ka, xaꞌrayuoj y xuꞌej chica: ¿Chica ntivajoꞌ chi niꞌan? xchaꞌ chica.
33 Ijejeꞌ xquiꞌej cha ri Jesús: Ajaf, ojreꞌ nakajoꞌ nkutzuꞌn, xaꞌchaꞌ.
34 Ri Jesús ruma altíra xujoyovaj quivach ri icaꞌyeꞌ muoy, ja xutzꞌom-apa ri quinakꞌavach. Y ijejeꞌ ja xaꞌtzuꞌn, y xaꞌa chirij ri Jesús.
20:8 Lv. 19:13; Dt. 24:15. 20:16 Mt. 19:30; Mr. 10:31; Lc. 13:30. 20:26 Lc. 22:25-26. 20:27 Mt. 23:11; Mr. 9:35; Lc. 22:26.