22
Ri parábola (cꞌambꞌal-tzij) chirij jun cꞌulubꞌic
Y ri Jesús xchꞌoꞌ chic chica ri vinak, y xaꞌrucusaj nicꞌaj chic parábolas (cꞌambꞌal-tzij). Jajaꞌ xuꞌej: Ri reino ri cꞌo chicaj can junan riqꞌuin jun namakꞌej ri xuꞌon jun rey antok xcꞌulieꞌ ri rucꞌajuol. Y xaꞌrutak-el ri ru-siervos chi xaꞌbꞌacayuoj quinojiel ri i-rubꞌanun invitar richin ri cꞌulubꞌic. Pero ri i-bꞌanun invitar xquiꞌej-pa chi man ncaꞌpa ta. Y ri rey xaꞌrutak chic el nicꞌaj ru-siervos y xuꞌej-el chica: Tiꞌej chica quinojiel ri i-nubꞌanun invitar, chi nojiel cꞌo chic listo chi nkuvaꞌ. Ri nu-tuora y ri nicꞌaj chic vavaj ri i-tiꞌuoj chi ncaꞌcꞌatzin chupan ri kꞌij va, ya xaꞌquimisas. Can nojiel cꞌo chic, quixam-pa ri pa cꞌulubꞌic, quixchaꞌ chica. Pero ri i-bꞌanun invitar, man xaꞌniman ta chi xaꞌpa. Icꞌo xaꞌa pan avan, y icꞌo xaꞌbꞌacꞌayin y xaꞌbꞌalakꞌoꞌ. Y ri nicꞌaj chic, xa xaꞌquitzꞌom ri siervos ri i-rutakuon-el ri rey y xaꞌquiquimisaj; ruma chiquivach ijejeꞌ ri siervos reꞌ xa man jun quikalien. Antok xraꞌxaj ri rey ri xbꞌanataj, xyacataj royoval. Rumareꞌ xaꞌrutak ru-soldados chiquij chi xaꞌruqꞌuis ri aj-quimisaniel, y chi xparox jeꞌ ri quitanamit. Cꞌajareꞌ ri rey xchꞌoꞌ chic chica ri ru-siervos y xuꞌej: Can ketzij chi nojiel cꞌo chic chi niꞌan ri cꞌulubꞌic, pero ri xaꞌnꞌan invitar man ncaꞌrucꞌul ta chi xaꞌlka. Quixꞌin pa tak bꞌay ri ncaꞌiel-el pa tanamet, quiꞌivayuoj-pa quinojiel ri xquiꞌvil chi ncaꞌpa chupan ri cꞌulubꞌic va, xchaꞌ chica. 10 Y antok ri siervos xaꞌa pa tak bꞌay, xaꞌcayuoj-pa chica-na vinak, ri otz y ri man otz ta quicꞌaslien. Y ri jay pacheꞌ xꞌan-ve ri cꞌulubꞌic, xnuoj.
11 Y ri rey xuoc chi xaꞌrutzꞌat quinojiel ri xaꞌrayuoj. Y jajaꞌ xutzꞌat chi cꞌo jun ache chireꞌ ri man rucusan ta ri tziak ri nicusas chupan ri cꞌulubꞌic. 12 Ri rey xucꞌutuj cha ri ache reꞌ: Amigo, ¿cheꞌl xatuoc-pa vaveꞌ, ruma man ja ta ri tziak ri nicusas chupan ri cꞌulubꞌic acusan? xchaꞌ ri rey cha. Y ri ache manak kax xuꞌej. 13 Y jareꞌ antok ri rey xuꞌej chica ri ru-siervos: Tixima-el rukꞌa-rakan ri jun ache ri man rucusan ta ri tziak richin ri cꞌulubꞌic, tivalasaj-el y ticꞌakaꞌ pa kꞌakuꞌn. Chireꞌ xa xtituokꞌ y xtukꞌachꞌachꞌiej roray. 14 Y mesque iqꞌuiy ri ncaꞌyox, man quinojiel ta xcaꞌchoꞌx, xchaꞌ ri Jesús.
Nicꞌutux cha ri Jesús chirij ri impuestos
(Mr. 12:13-17; Lc. 20:20-26)
15 Y ri achiꞌaꞌ fariseos xaꞌa; y xquiꞌej chiquivach chi chica manera niquiꞌan cha ri Jesús chi nitzak pa quikꞌaꞌ riqꞌuin ri nuꞌej. 16 Y ijejeꞌ xaꞌquitak qui-discípulos y nicꞌaj ruvinak ri rey Herodes riqꞌuin ri Jesús; y antok xaꞌbꞌaka, xquiꞌej cha: Maestro, ojreꞌ kataꞌn chi joꞌc ri ketzij ri nika chavach y nacꞌut ri ruchꞌabꞌal ri Dios y can ja-ve rubꞌixic naꞌan cha, ruma atreꞌ man naxiꞌij ta aviꞌ choch jun vinak mesque altíra rukꞌij. 17 Ojreꞌ vacame nakajoꞌ nakaxaj ri chica xtaꞌej: ¿Otz nakatoj ri impuestos ri nuꞌej ri rey César, o xa man otz ta? xaꞌchaꞌ cha.
18 Pero ri Jesús can rataꞌn ri man otz ta ri niquiꞌan pensar chirij, rumareꞌ jajaꞌ xuꞌej chica: Ixreꞌ xa caꞌyeꞌ ipalaj. ¿Karruma nquiniꞌan tentar? 19 Ticꞌutu-pa ri moneda ri nicusas chi nituoj ri impuestos, xchaꞌ chica. Y ijejeꞌ xquicꞌut-apa jun denario choch. 20 Y jajaꞌ xucꞌutuj chica: ¿Choj palaj y choj bꞌeꞌ ri cꞌo choch? xchaꞌ chica.
21 Y ijejeꞌ xquiꞌej cha: Richin ri rey César, xaꞌchaꞌ cha. Y ri Jesús xuꞌej chica: Tiyaꞌ cꞌa cha ri César ri can richin ri César, y tiyaꞌ cha ri Dios ri can richin ri Dios, xchaꞌ ri Jesús chica.
22 Y antok ri achiꞌaꞌ reꞌ xcaꞌxaj ri xuꞌej ri Jesús, can vor chica xquinaꞌ. Y rumareꞌ ijejeꞌ xquiyaꞌ can ri Jesús y xaꞌa.
Nicꞌutux chirij antok xcaꞌcꞌastaj-pa ri quiminakiꞌ
(Mr. 12:18-27; Lc. 20:27-40)
23 Y ri kꞌij reꞌ icꞌo achiꞌaꞌ saduceos xaꞌlka riqꞌuin ri Jesús. Ri achiꞌaꞌ reꞌ man niquinimaj ta chi ri quiminakiꞌ can xcaꞌcꞌastaj-pa, y rumareꞌ ijejeꞌ xquicꞌutuj cha ri Jesús: 24 Maestro, ri Moisés rutzꞌibꞌan can chika: Xa cꞌo jun ache nicon-el y xa man jun ralcꞌual nicꞌujieꞌ can, jun ruchakꞌ o runimal ticꞌulieꞌ riqꞌuin ri raxjayil, richin quireꞌ ncaꞌcꞌujieꞌ ralcꞌual ri quiminak chic el. 25 Y ijejeꞌ xquiꞌej cꞌa: Xaꞌcꞌujieꞌ i-siete (ivukuꞌ) ri quichakꞌ-quinimal-quiꞌ chikacajol ojreꞌ. Ri naꞌay xcꞌulieꞌ, pero xcon-el y man jun ralcꞌual xcꞌujieꞌ can. Ri raxjayil xcꞌulieꞌ chic riqꞌuin jun ruchakꞌ ri ache ri xcon-el choch. 26 Ri rucaꞌn, can quireꞌ jeꞌ mismo xuꞌon, jajaꞌ xcon-el y man jun ralcꞌual xcꞌujieꞌ can. Ri ruox, can quireꞌ jeꞌ mismo xuꞌon. Y quireꞌ xquiꞌan-el ri i-siete (ivukuꞌ) ri quichakꞌ-quinimal-quiꞌ. 27 Y antok i-quiminak chic el ri i-siete (ivukuꞌ) ri quichakꞌ-quinimal-quiꞌ, después xcon jeꞌ ri ixok. 28 Y ri achiꞌaꞌ saduceos xquicꞌutuj cha ri Jesús: Antok xtalka ri kꞌij chi xcaꞌcꞌastaj-pa ri quiminakiꞌ, ¿choj axjayil xtuoc ri ixok reꞌ? Ruma ri i-siete (ivukuꞌ) ri quichakꞌ-quinimal-quiꞌ xuoc caxjayil, xaꞌchaꞌ cha.
29 Entonces ri Jesús xuꞌej chica: Ixreꞌ xa ix-sachnak riqꞌuin ri xiꞌej. Man ivataꞌn ta ri nuꞌej ri ruchꞌabꞌal ri Dios. Y man ivataꞌn ta jeꞌ ri ru-poder ri Dios. 30 Ruma antok xtalka ri kꞌij chi ri quiminakiꞌ xcaꞌcꞌastaj-el, man xcaꞌcꞌulieꞌ ta chic, ni man xcaꞌyoꞌx ta chi xcaꞌcꞌulieꞌ. Ijejeꞌ xa xcaꞌuoc incheꞌl ri ru-ángeles ri Dios ri icꞌo chicaj. 31 Pero riqꞌuin ri quiminakiꞌ ri xcaꞌcꞌastaj-pa, ¿man itzꞌatuon ta cꞌa ri ruchꞌabꞌal ri Dios ri yoꞌn can pan ikꞌaꞌ? Chireꞌ ri Dios nuꞌej: 32 Inreꞌ in Ru-Dios ri Abraham, in Ru-Dios ri Isaac y in Ru-Dios ri Jacob. Quireꞌ xuꞌej ri Dios ojier can. Ri Dios man Qui-Dios ta ri quiminakiꞌ, xa Qui-Dios ri icꞌas, xchaꞌ ri Jesús.
33 Y antok ri vinak caxan chic ri tzij ri xucꞌut ri Jesús, can vor chica xquinaꞌ, ruma man jun bꞌay caxan quireꞌ.
Ri mandamiento ri más nem
(Mr. 12:28-34)
34 Y ri achiꞌaꞌ fariseos can chaꞌnin xquimol-quiꞌ chi niquiꞌan pensar ri chica xtiquiꞌan, ruma xcaꞌxaj chi ri Jesús can xutzꞌapij quichiꞌ ri achiꞌaꞌ saduceos riqꞌuin ri xuꞌej. 35 Xpa jun chiquivach ri maestros richin ri ley, joꞌc chi nuꞌon tentar ri Jesús, xucꞌutuj cha: 36 Maestro, ¿chica chiquivach ri mandamientos ri xuyaꞌ ri Dios cha ri Moisés, ri más nem?
37 Y ri Jesús xuꞌej cha: Can tavajoꞌ ri Avajaf Dios, tavajoꞌ riqꞌuin nojiel avánima, tavajoꞌ riqꞌuin nojiel ri acꞌaslien y tavajoꞌ jeꞌ riqꞌuin nojiel ri anoꞌj. 38 Jareꞌ ri naꞌay y más nem mandamiento. 39 Y cꞌo chic jun rucaꞌn mandamiento ri casi junan riqꞌuin ri naꞌay. Y ri mandamiento reꞌ nuꞌej: Can incheꞌl ri navajo-ka-aviꞌ atreꞌ, can quireꞌ jeꞌ mismo tavajoꞌ ri a-prójimo. 40 Ri caꞌyeꞌ mandamientos reꞌ jareꞌ rucꞌuꞌx nojiel ri ley ri xuyaꞌ ri Dios cha ri Moisés y nojiel ri quiꞌeꞌn can ri profetas ri xaꞌcꞌujieꞌ ojier can tiempo, xchaꞌ ri Jesús.
¿Chica choj cꞌajuol ri Cristo?
(Mr. 12:35-37; Lc. 20:41-44)
41 Y antok cꞌa quimaluon-quiꞌ ri achiꞌaꞌ fariseos, xpa ri Jesús xucꞌutuj chica: 42 ¿Chica ntiꞌan pensar ixreꞌ chirij ri Cristo? ¿Choj ralcꞌual jajaꞌ? Y ri achiꞌaꞌ fariseos xquiꞌej: Ralcꞌual ri rey David, xaꞌchaꞌ.
43 Y ri Jesús xuꞌej chica: ¿Pero karruma ri rey David xuꞌej Vajaf cha ri Cristo? Ruma ja ri Espíritu Santo ri xꞌeꞌn cha, y rumareꞌ xuꞌej:
44 Ri Ajaf Dios xuꞌej cha ri Vajaf:
Catzꞌuyeꞌ pa nu-derecha,
hasta cꞌa xcaꞌnyaꞌ ri av-enemigos chuxieꞌ avakan.
Quireꞌ xuꞌej. 45 Y xa ri rey David xuꞌej Vajaf cha ri Cristo, ¿karruma niꞌeꞌx chi ri Cristo xa choj jun rumáma can ri rey David? xchaꞌ ri Jesús.
46 Y man jun chic cꞌa xꞌeꞌn-apa jun tzij cha ri Jesús chirij ri xucꞌutuj chica. Can ja kꞌij reꞌ antok man jun chic xutzꞌom rucovil chi cꞌo ta ri chica xucꞌutuj más cha ri Jesús.
22:13 Mt. 8:12; 25:30; Lc. 13:28. 22:23 Hch. 23:8. 22:24 Dt. 25:5-6. 22:32 Ex. 3:6. 22:35 Lc. 10:25. 22:37 Dt. 6:5. 22:39 Lv. 19:18. 22:44 Ri lugar “derecha” nrajoꞌ nuꞌej: Lugar richin favor, confianza, poder y honor. 22:44 Sal. 110:1.