11
Ri i-choꞌn chiquicajol ri israelitas
Y inreꞌ niꞌej chiva: ¿Ruyoꞌn came can ri Dios ri rutanamit? Man quireꞌ ta. Ruma inreꞌ can in israelita. Y in rumáma can ri Benjamín y ri Benjamín rumáma can ri Abraham. Ri Dios man ruyoꞌn ta can ri rutanamit; ri Dios can pa rutzꞌucbꞌal-pa rajoꞌn-pa. ¿Man ivataꞌn ta ri nuꞌej chupan ri ruchꞌabꞌal ri Dios ri tzꞌibꞌan can chirij ri Elías? Ri Elías xchꞌoꞌ riqꞌuin ri Dios chiquij ri ruvanakil israelitas, y xuꞌej: Ajaf, xaꞌquivulij ri altares ri avichin atreꞌ y xaꞌquiquimisaj ri nicꞌaj chic a-profetas. Xa nuyuon chic inreꞌ incꞌo can y nquinquicanuj jeꞌ chi nquinquiquimisaj. Quireꞌ xuꞌej ri Elías cha ri Dios. ¿Y chica xuꞌej ri Dios cha ri Elías? Ri Dios xuꞌej: Man ayuon ta atcꞌo can. Cꞌa icꞌo i-siete (ivukuꞌ) mil ri icꞌo can, ri man quiyoꞌn ta rukꞌij ri ídolo Baal. Quireꞌ xuꞌej ri Dios cha ri Elías. Y quireꞌ jeꞌ vacame cꞌo jun chꞌiti grupo kavanakil israelitas ri i-choꞌn ruma ri ru-favor ri Dios. Ri i-choꞌn ruma ri Dios, man i-choꞌn ta ruma otz ri ncaꞌquiꞌan pa quicꞌaslien; ijejeꞌ i-choꞌn, xa ruma ri ru-favor ri Dios. Xa ta i-choꞌn ruma ri otz ri ncaꞌquiꞌan pa quicꞌaslien, man ta niꞌeꞌx chi i-choꞌn ruma ri ru-favor ri Dios.
Y reꞌ nucꞌut chakavach chi ri nicꞌaj kavanakil ri i-choꞌn ruma ri Dios xquil yan jun utzulaj cꞌaslien riqꞌuin ri Dios. Pero ri nicꞌaj chic kavanakil ri man i-choꞌn ta ruma ri Dios, xa xꞌan cof cha ri cánima. Incheꞌl nuꞌej chupan ri ruchꞌabꞌal ri Dios ri tzꞌibꞌan can: Ri Dios xuyaꞌ chica incheꞌl jun tremenda varan, xa incheꞌl man ncaꞌtzuꞌn ta y incheꞌl man ncaꞌcꞌaxan ta. Cꞌa quireꞌ quibꞌanun vacame. Quireꞌ nuꞌej chupan ri tzꞌibꞌan can. Y ri David ruꞌeꞌn can jeꞌ:
Ri quinamakꞌej xtuoc ta qui-trampa y xtuoc ta incheꞌl yaꞌl ri ncaꞌka chupan.
Ja ta reꞌ ri xtitzako quichin y xtuoc qui-castigo.
10 Xtikꞌakumir cꞌa ri quinakꞌavach, chi quireꞌ man xcaꞌtzuꞌn ta;
can luculic ta quij xtiquiꞌan richin nojiel tiempo.
Quireꞌ ri ruꞌeꞌn can ri David.
Ri Dios ncaꞌrucol ri vinak ri man israelitas ta
11 Inreꞌ man niꞌej ta chi ri kavanakil xquitupij cakan y xaꞌtzak richin xa jun tiempo. Man quireꞌ ta. Pero ruma man xquinimaj ta ri ruchꞌabꞌal ri Dios, mareꞌ ri Dios ncaꞌrucol ri vinak ri man israelitas ta, xa richin nucꞌasuoj pa cánima ri israelitas chi niquinimaj ta ri ruchꞌabꞌal. 12 Ri israelitas xquiyaꞌ can ri Dios, y rumareꞌ ri Dios xuyaꞌ ri ru-bendición chica nicꞌaj chic vinak ri man israelitas ta. Pero más qꞌuiy ri bendición ri xcaꞌpa antok ri kavanakil israelitas xtiquinimaj.
13 Y cꞌo jeꞌ ri nivajoꞌ niꞌej chiva ixreꞌ ri man ix israelitas ta: Inreꞌ in jun apóstol ri in-takuon-pa iviqꞌuin ixreꞌ ri man ix israelitas ta. Can niyaꞌ rukꞌij ri nusamaj, 14 ruma nivajoꞌ nicꞌasuoj pa cánima ri nuvanakil israelitas chi ncaꞌcolotaj ta nicꞌaj, antok niquitzꞌat ri nusamaj. 15 Ri Dios xaꞌruꞌon recibir ri man israelitas ta, y jareꞌ ri xuꞌon ri Dios antok xaꞌruyaꞌ can ri nuvanakil israelitas. Pero antok ri nuvanakil xtiquinimaj chic ri Dios y jajaꞌ xcaꞌruꞌon chic recibir, después xcaꞌcꞌastaj y xtiquicꞌuaj jun cꞌacꞌacꞌ cꞌaslien. 16 Ri israelitas can i-choꞌn naꞌay. Can i-incheꞌl ri naꞌay tak simíta ri niyoꞌx choch ri Dios. Xa ri naꞌay tak simíta ri niyoꞌx choch ri Dios can i-sagrada, quireꞌ jeꞌ ri nicꞌaj chic simíta. Y xa i-choꞌn ri ruxieꞌ, i-choꞌn jeꞌ ri rukꞌaꞌ.
17 Ri nuvanakil israelitas can i-incheꞌl ri chieꞌ rubꞌinan olivo, can jaꞌal ticuon. Pero icꞌo rukꞌaꞌ ri xaꞌjuokꞌ-el. Y ixreꞌ ri man ix israelitas ta man ix rukꞌaꞌ ta ri chieꞌ reꞌ, xa ix richin jun chic olivo ri man ticuon ta, ri xa ruyuon xiel-pa. Pero xixyoꞌx paroꞌ ri chieꞌ ri ticuon y qꞌuiy bendición iviluon. 18 Pero man otz ta chi ntina-ka-iviꞌ chi ix nimaꞌk y ntiꞌan chica ri nuvanakil chi man jun quikalien ruma xaꞌlasas-el. Man otz ta ntiꞌan quireꞌ, ruma ivataꞌn chi man ja ta ri rukꞌaꞌ ri chieꞌ ri tzꞌamayuon ri ruxieꞌ, xa ja ri ruxieꞌ ri tzꞌamayuon ri rukꞌaꞌ ri chieꞌ. Y ixreꞌ xa ix rukꞌaꞌ ri chieꞌ y man ix ruxieꞌ ta.
19 Y ixreꞌ ntiꞌej: Ojreꞌ otz kabꞌanun ruma icꞌo rukꞌaꞌ ri chieꞌ ri xaꞌjuokꞌ-el, richin chi ojreꞌ ri xojyoꞌx can pa quicꞌaxiel. 20 Can ketzij chi ijejeꞌ, ruma man xquinimaj ta ri Dios, rumareꞌ xaꞌlasas-el. Pero ixreꞌ xa ruma icukubꞌan icꞌuꞌx riqꞌuin ri Dios ixcꞌo can pa quicꞌaxiel. Ruma cꞌa reꞌ man tina-ka-iviꞌ chi ix otz. Xa tixiꞌij-iviꞌ. 21 Ruma ivataꞌn chi ri Dios man xaꞌruꞌon ta perdonar ri nuvanakil israelitas. Xa xaꞌralasaj-el, mesque ijejeꞌ can i-rukꞌaꞌ ri chieꞌ. Xa quireꞌ xuꞌon quiqꞌuin ijejeꞌ, ixreꞌ jeꞌ man nquixruꞌon ta perdonar. 22 Can tivatamaj chi ri Dios altíra otz runoꞌj, pero jajaꞌ can nuꞌon juzgar ri pecado. Jajaꞌ nuyaꞌ ri castigo chica ri man xquinimaj ta rutzij. Chiva ixreꞌ otz runoꞌj rubꞌanun, pero siempre tiyaꞌ ivánima riqꞌuin. Ruma xa man quireꞌ ta xtiꞌan, ixreꞌ jeꞌ xquixlasas-el. 23 Y xa ri nuvanakil niquinimaj chic, ri Dios ncaꞌruyaꞌ chic jun bꞌay paroꞌ ri chieꞌ olivo, ruma choch ri Dios man jun cuesta chi nuꞌon. 24 Ixreꞌ can ix incheꞌl rukꞌaꞌ jun chieꞌ olivo ri man xtic ta, xa ruyuon xiel-pa; pero xixlasas-pa riqꞌuin ri chieꞌ reꞌ y xixyoꞌx paroꞌ ri chieꞌ olivo ri can ticuon, mesque man ix richin ta ri chieꞌ reꞌ. Y xa quireꞌ xꞌan chiva ixreꞌ, más xtiꞌan chica ri nuvanakil israelitas, ijejeꞌ can xcaꞌyoꞌx chic jun bꞌay paroꞌ ri chieꞌ ri can ticuon; ruma ijejeꞌ can i-richin ri chieꞌ reꞌ.
Antok xcaꞌcolotaj ri israelitas
25 Hermanos, inreꞌ nivajoꞌ chi ixreꞌ ntinaꞌiej ri cꞌo pan aval riqꞌuin ri Dios ojier can tiempo, chi quireꞌ man tina-ka-iviꞌ ixreꞌ chi más ix otz chiquivach ri israelitas. Ri nuvanakil israelitas ri cof cánima quibꞌanun, quireꞌ xcaꞌcꞌujieꞌ, cꞌa xcaꞌtzꞌakat-na ri man israelitas ta chi xcaꞌcolotaj. 26 Cꞌajareꞌ xcaꞌcolotaj ri nuvanakil israelitas. Incheꞌl nuꞌej ri ruchꞌabꞌal ri Dios ri tzꞌibꞌan can:
Ri Jun ri nicalo, xtipa pa tanamet Sion,
y xtiralasaj-el ri itziel tak noꞌj chiquicajol ri rumáma can ri Jacob.
27 Y inreꞌ xtinvalasaj-el ri qui-pecados,
ruma jareꞌ ri pacto ri xinꞌan quiqꞌuin.
Quireꞌ nuꞌej ri Dios chupan ri tzꞌibꞌan can. 28 Icꞌo nuvanakil israelitas itziel niquitzꞌat ri Dios ruma man quiniman ta ri evangelio. Y ruma man quiniman ta, ri Dios xuyaꞌ ri ruchꞌabꞌal chiva ixreꞌ ri man ix israelitas ta. Pero ri Dios cꞌa altíra ncaꞌrajoꞌ ri nuvanakil, ruma i-ruchoꞌn y ruma jeꞌ ri ruꞌeꞌn chica ri ojier tak kateꞌt-kamamaꞌ. 29 Ruma antok ri Dios nuyaꞌ jun kax, man xtumaj ta chic; y antok nrayuoj ri rutanamit, man xtucꞌax ta chic ri rutzij. 30 Ojier can, ixreꞌ ri man ix israelitas ta man xixniman ta cha ri Dios. Pero antok ri nuvanakil israelitas xquiyaꞌ can ri Dios, jajaꞌ xujoyovaj ivach ixreꞌ. 31 Ri nuvanakil man quiniman ta ri Dios vacame, pero xtalka ri kꞌij antok ri Dios xtujoyovaj chic quivach jun bꞌay, y xtiquiꞌan chic recibir ri incheꞌl xuꞌon chiva ixreꞌ. 32 Ri Dios ruꞌeꞌn chi quinojiel vinak cꞌo qui-pecado; richin nujoyovaj quivach quinojiel.
33 ¡Ri Dios can altíra otz, can qꞌuiy noꞌj cꞌo riqꞌuin! ¡Man jun nicovin niꞌeꞌn ri runoꞌj y man jun nicovin niꞌeꞌn karruma nuꞌon ri nuꞌon! 34 Ruma ri tzꞌibꞌan can chupan ri ruchꞌabꞌal ri Dios nuꞌej: ¿Cꞌo came jun vinak runaꞌien ri chica nuꞌon pensar ri Ajaf Dios? ¿O cꞌo came jun ri nitiquir nuꞌej cha ri Dios ri chica otz chi nuꞌon? 35 ¿O cꞌo came jun vinak ri nusipaj jun kax naꞌay cha ri Dios, y ri Dios cꞌajareꞌ xtuya-pa rucꞌaxiel cha? Quireꞌ nuꞌej ri tzꞌibꞌan can. 36 Ruma jajaꞌ ri xbꞌano nojiel. Can riqꞌuin jajaꞌ patanak nojiel. Y nojiel ri xaꞌruꞌon, can richin chi niquiyaꞌ rukꞌij. Can tiyoꞌx cꞌa rukꞌij ri Dios richin nojiel tiempo. Amén.
11:1 Fil. 3:5. 11:3 1R. 19:10, 14. 11:4 1R. 19:18. 11:8 Dt. 29:4; Is. 29:10. 11:10 Sal. 69:22-23. 11:26 Ri tzij “Sion” ja ri Jerusalén. 11:26 Is. 59:20. 11:27 Jer. 31:33-34. 11:34 Is. 40:13. 11:35 Job 41:11; 35:7.