16
“Zen nebân kin loribegât yatâ sâm dâzâŋguan. Zen mâpâmâpâse namin aŋgân kârâziŋgâbi. Perâkŋak, narâk ŋâi mâte upap, zoren a ziŋ nen Anutugât nep tuunâ sâm zâŋgone mumbi. Zen Ibânâ sot nâ, nekât topnik mân nâŋgegât yatâ upi. Nâ den kânŋan dâzâŋguan, zorat bonŋâ muyagei itâ sâbi, ‘Kembuŋâ mârum dâtnâŋgoip, zo muyagiap.’ Nâ mârum zen sot tâpat sâm mân dâzâŋgowan. Nârâk zi ko dâzâŋguan. Itârâŋ sâŋgonnogip, Anutu, zâkkâren âibâ sa zeŋgâren gâbâ a ŋâiŋâ mân mâsikânigap, ‘Gâ ikâ âiban?’ Âibam ua narâkŋâ dâzâŋguan, zorat umziŋ bâliŋ uap.”
Kaapumŋâ a topziŋ sapsumap.
“Nâ perâkŋak sa nâŋgânek. Âburem zâibat, zo zeŋgâren bonŋâ muyagibapkât zâibat. Nâ mân zaria sâi Tirik Kaapum mân gem ga mam otziŋgâbap. Ka nâ zâim sâŋgongua gem gâbap. Zâk gem ga a zeŋgât bâliŋâziŋâ sot târârak ândiândiŋ sot hâuŋâ mimbi, zorat sapsum ziŋgâbap. Tosaziŋaŋgât topŋâ itâ nâŋgâbi. Zen nâ mân nâŋgâm pâlâtâŋ kwatnime. 10 Târârak orotŋaŋgât itâ nâŋgâbi. Nâ Ibâgâren âburem zaria mân nikpi. 11 Hâuŋaŋgât den sâsâŋ, zorat itâ nâŋgâbi. Hân zirat a kutâ Sataŋ, zâk tosaŋaŋgât hâuŋâ mimbapkât mârum sâm kwâkâm pindap.”
Kaapum zâk diiniŋgâmap.
12 Yesu zâk yatâ sâmŋâ itâ sâm dâtnâŋgoip, “Den doŋbep ziap. Narâk ziren zo dâzâŋgua dap op nâŋgâm naŋgâbi? 13 Kaapum, den bonŋâ mariŋâ, zâk gem gam den bonŋâ dâzâŋgobap. Zik umgât den zo mân sâbap. Den nâgâren gâbâ nâŋgâbap, zo yatik sapsum ziŋgâbap. Oi kut ŋâi ŋâi gâtâm âsagibap, zo sapsum ziŋgâbap. 14 Den zo ninan gâbâ mem sâm muyagem ziŋgi kutsiŋginâ lum zaatpi. 15 Ibâgâren den bonŋâ ziap, zorat mariŋâ nâ. Zorat op itâ san, Nâgâren gâbâ den mem muyagem ziŋgâbap.”
Yesu zâk âburem gâbap.
16 “Narâk pâŋkânok ziap, zo âki aria kârunibi. Oi zorat kwâkŋan narâk pâŋkânok ziap. Zo âki ga nikpi.” 17 Yesu zâk yatâ sâi arâpŋâ nâmbutŋâ nen kwakmak op itâ âraguwen, “Den itâ sâp, ‘Narâk pâŋkânok ziap, zo âki aria mân nikpi. Oi zorat kwâkŋan narâk pâŋkânok ziap, zo âki ga nikpi.’ Oi den ŋâi itâ sap, ‘Ibâgâren zâibat.’ ” 18 Yatâ sâmŋâ sâwen, “Narâk pâŋkânok zo, zo wangât sap? Nen kwaksen.”
19 Mâsikânam oindâ Yesuŋâ niŋgit umniŋan ek nâŋgâm itâ sâm dâtnâŋgoip, “Nâ itâ dâzâŋguan. Narâk pâŋkânok ziap, zo âki aria mân nikpi. Oi zorat kwâkŋan narâk pâŋkânok ziap, zo âki ga nikpi. Zen den zorat âragum te? 20 Nâ perâkŋak dâzâŋgobâ. Um kâtik, ziŋ none mua ko arâpnâ âigirâp isem umbâlâ utne a um kâtik, ziŋ sâtâre upi. Zen ko umbâlâ op ândibi. Ka umbâlâ upi, zorat hâuŋâ sâtâre upi. 21 Ambân ŋâi zâk katep mimbam sâknam patâ nâŋgâbap, zorâŋ katep âsagei sâknam buŋ oi sâknamgât nelâmkoi katepkât sâtâre upap. 22 Zen yatigâk narâk ziren umbâlâ op ândibi. Ândine mumuŋan gâbâ zaat ziŋgitsa ko umâlep upi. A zen umâlep zo mân kune buŋ upap.
23 Nâ perâkŋak dâzâŋgobâ. Nâ mumuŋan gâbâ zaatsa zen kut ŋâi ŋâigât mân kwakŋâ mâsikânibi. Wangât, zen wan mo wangât Ibâgâren sâne kutnaŋgât op muyagem ziŋgâbap, zorat. 24 Ândim gawe, zoren kut ŋâi ŋâigât nâgât korân mân ninâu sâwe. Narâk zi ko sâtâre kwâkŋan ândibigât wan mo wangât ninâu sâne Ibânâ zâk muyagem ziŋgâbap.”
Yesugât kot mem ândim ninâu sânat.
25 “Den sâm gâwan, zo sumbuŋik dâzâŋgowan. Narâk ŋâi mâte upabân den sumbuŋâ mân dâzâŋgobat. Ibâgât topŋâ, zo muyabâk dâzâŋgobat. 26 Narâk zoren ziiŋak kutnâ mem ândim ninâu sâne Ibâ zâk âlip nâŋgâziŋgâbap. Nâ wangât kut ŋâi ziŋgâbapkât dukubat. Ibâ zâk ninâuziŋâ wâratkum âlip ziŋgâbap. 27 Nâ Ibâgâren gâbâ gewan, zo nâŋgâm umziŋâ gâsânomapkât Ibâ zâk yatik umŋandâ gâsâzâŋgomap. 28 Nâ Ibâgâren gâbâ hânân gewan. Oi hân zi birâm Ibâgâren âburem zâibâman.”
29 Yesu zâk yatâ sâi arâpŋandâ itâ sâm dukuwen, “Zi den sumbuŋâ mân sâm, muyap dâtnâŋguat. 30 Zorat itâ nâŋgen. A ziŋâ mân mâsikâgine gâ gikak kut ŋâi ŋâi zo nâŋgâm naŋgâmat. Gâ Anutugâren gâbâ gâin, zo nâgâm kwâtâtien.” 31 Sâindâ Yesuŋâ itâ sâm dâtnâŋgoip, “Zen irabot zi nâŋgâm kwâtâtie? 32 Narâk ŋâi ziap, zo mâte oi nâ birânim siŋsururuŋ op mirâziŋan âibi. Oi nâbane ninik mân ândibat. Ibâ, zâk nâ sot ândimap.
33 Nâgât um lumbe zeŋgâren zimbapkât yatâ dâzâŋguan. Zen hânân sâknam kwâkŋan ândibi. Ka nâŋâ tâmbetzâŋgobegât imbaŋâ zo kuan. Zorat umâlep op ândinek.”