7 Ir pirmąją savaitės dieną, mokytiniams susirinkus laužti duonos, Paulius jiems dėstė, ketindamas išvykti rytojaus dieną, ir užtęsė savo kalbą iki vidurnakčio. 17 Ir iš Mileto jis *pasiuntė žinią į Efezą ir pasikvietė bažnyčios vyresniuosius. 20 kaip nevengiau pranešti jums nieko iš to, kas naudinga, ir jus mokyti viešai ir po namus, 21 uoliai liudydamas tiek žydams, tiek ir graikams atgailą Dievo atžvilgiu ir tikėjimą mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus atžvilgiu. 24 Bet aš nelaikau rūpimu dalyku nė vieno iš šitų dalykų, ir savo gyvybės nelaikau brangiu savo labui, kad su džiaugsmu pabaigčiau savo †gyvenimo bėgtynes, ‡tai yra tarnystę, kurią gavau iš Viešpaties Jėzaus: uoliai liudyti Dievo malonės Evangeliją. 25 O štai dabar aš žinau, kad daugiau nematysite mano veido jūs visi, tarp kurių esu perėjęs skelbdamas Dievo karalystę. 27 nes nevengiau jums paskelbti Dievo §nutarimo visumos. 28 Todėl *saugokite save ir visą kaimenę, kuriai Šventoji Dvasia paskyrė jus †prižiūrinčiaisiais, kad ganytumėte Dievo ‡bažnyčią, kurią jis įsigijo savuoju krauju. 29 Nes aš žinau tai, kad, man išvykus, pas jus įeis §grobuoniški vilkai, nesigailintys kaimenės, 30 ir iš jūsų pačių kelsis vyrai, kalbantys iškreiptus dalykus, kad patrauktų mokytinius paskui save. 31 Todėl budėkite, atsimindami, kad per trejus metus naktį ir dieną nepalioviau su paraginimu įspėjinėjęs kiekvieną su ašaromis. 32 O dabar, broliai, *patikiu jus Dievui ir jo malonės žodžiui, kuris yra pajėgus jus statydinti ir duoti jums paveldą tarp visų †pašventintųjų. 35 Aš visa jums ‡parodžiau, kad šitaip §triūsdami privalote padėti *silpniesiems ir atminti Viešpaties Jėzaus žodžius, nes †jis sakė: „Labiau palaiminta duoti, negu imti.“