4
Ir jiems bekalbant *žmonėms, prie jų priėjo kunigai, šventyklos sargybos vadas ir sadukiejai, gieždami apmaudą dėl to, kad jie mokė žmones ir skelbė prisikėlimą iš numirusiųjų Jėzaus atvejo pagrindu. Ir jie nutvėrė juos ir uždarė į kalėjimą iki rytdienos, nes jau buvo vakaras. Bet daugelis tų, kurie girdėjo žodį, tikėjo, ir vyrų skaičius pasidarė maždaug penkiais tūkstančiais. 10 tebūna žinoma jums visiems ir visai Izraelio tautai, kad vardu Jėzaus Kristaus Nazariečio, kurį jūs nukryžiavote, kurį Dievas prikėlė iš numirusiųjų – §per jį šitas vyras jūsų akivaizdoje stovi sveikas. 11 Šitas yra akmuo, kuris buvo jūsų, statytojų, *laikomas nieku, kuris tapo vyraujančiu kertiniu akmeniu. 12 Ir nė viename kitame nėra išgelbėjimo, nes po dangumi nėra tarp žmonių duoto kito vardo, kuriuo mes turime būti išgelbėti.“ 13 O matydami Petro ir Jono drąsą ir pastebėję, kad jie esą nemokyti ir neišprusę žmonės, jie stebėjosi, taip pat atpažino §juos buvus su Jėzumi. 17 Bet kad tai toliau neišplistų tautos tarpe, *griežtai juos pagrasinkime, kad jie nuo šiol nė vienam nebekalbėtų remdamiesi šituo vardu.“
23 Ir paleisti jie nuėjo pas savuosius ir išpasakojo viską, ką jiems buvo sakę aukštieji kunigai ir vyresnieji. 24 Ir išklausę tie vieningai pakėlė balsą į Dievą ir tarė: „Valdove, tu esi Dievas, kuris padarei dangų ir žemę ir jūrą ir visa, kas juose yra, 25 kuris savo tarno Dovydo burna pasakei: ‚Kodėl įnirto kitataučiai, ir tautos §sutelkė dėmesį į tuštybę? 26 Žemės karaliai stojo į kovą ir valdovai susibūrė draugėn prieš Viešpatį ir prieš jo *Pateptąjį. 27 Nes iš tiesų prieš tavo šventąjį Tarną Jėzų, kurį tu patepei, susibūrė ir Erodas ir Poncijus Pilotas su kitataučiais ir Izraelio tauta, 28 kad darytų visa, ką tavo ranka ir tavo §nutarimas iš anksto buvo nulėmę įvykti. 29 O *dabar, Viešpatie, pažvelk į jų grasinimus ir duok savo tarnams su visu drąsumu kalbėti tavo žodį, 30 kai tu ištiesi savo ranką išgydyti, ir ženklai ir stebuklai yra daromi tavo šventojo Tarno Jėzaus vardu.“ 33 Ir su didžiule jėga apaštalai liudijo Viešpaties Jėzaus prisikėlimą, ir didelė malonė buvo ant jų visų.
* 4:1 „žmonėms“ – gr. vns.; arba „liaudžiai“. 4:2 „Jėzaus atvejo pagrindu“ – T. y. „per Jėzų“, būtent per Jo prisikėlimą. 4:3 „nutvėrė“ – T. „uždėjo rankas ant jų“. § 4:10 „per jį“ – Arba „juo“. * 4:11 „laikomas nieku“ – Arba „niekinamas“. 4:11 „kertiniu“ – T. „kampo“. 4:13 „neišprusę“ – Arba „paprasti“, „eiliniai“. § 4:13 „juos buvus“ – Arba „juos, kad jie buvę“. * 4:17 „griežtai juos pagrasinkime“ – T. „grasinimu pagrasinkime juos“. 4:17 „remdamiesi šituo vardu“ – T. „ant šito vardo“; arba „pagrindu turėdami šį vardą“. Jėzaus vardas buvo jų kalbos pagrindas; panaši gr. k. frazė Apd 14:3 eilutėje, „remdamiesi Viešpačiu“. 4:25 „tautos“ – Arba „žmonės“. § 4:25 „sutelkė dėmesį į“ – Arba „apmąstė“, „susikaupė į“. * 4:26 „Pateptąjį“ – Gr. Kristos (Χριστος); arba „Kristų“, „Mesiją“. 4:27 „Tarną“ – Arba „vaiką“, „Sūnų“. Gr. žodis παῖς (paîs) gali būti išverstas ir taip ir taip. Žr. Mt 12:18 išnašą. Apd 4:25, 30 eilutėse tas gr. žodis yra išverstas žodžiu „tarnas“. 4:28 „ranka“ – T. y. galia. § 4:28 „nutarimas“ – Arba „valia“, „ryžtas“. * 4:29 „dabar“ – Gr. τὰ νῦν (ta nun; dgs. galininkas artikelis ir žodis „dabar“). Arba „dėl dalykų, kurie dedasi dabar“. 4:30 „Tarno“ – Arba „Vaiko“, „Sūnaus“. Gr. žodis παῖς (paîs) gali būti išverstas ir taip ir taip. Žr. Mt 12:18 išnašą. 4:33 „buvo ant jų visų“ – Apytiksliai – „apėmė juos visus“; plg. Rom 3:22; Apd 10:44, 19:17 (gr.).