1 Antraisiais Nebukadnecaro karaliavimo metais Nebukadnecaras sapnavo sapnus ir jo dvasia sunerimo ir *jis negalėjo miegoti. 2 Tuomet karalius įsakė sušaukti žynius, kerėtojus, raganius ir chaldėjus, kad jie pasakytų karaliui jo sapnus. Todėl jie atėjo ir atsistojo karaliaus akivaizdoje. 3 Karalius jiems tarė: „Sapnavau sapną, ir mano dvasia sunerimo, norėdama pažinti tą sapną.“ 4 Tada chaldėjai kalbėjo karaliui aramėjiškai: „O karaliau, gyvuok amžinai! Pasakyk sapną savo tarnams, ir mes atskleisime reikšmę.“ 5 Karalius atsakė ir tarė chaldėjams: „Yra išėjęs iš manęs įsakas: jei neatskleisite mano sapno ir jo reikšmės, jūs būsite sukapoti į gabalus ir jūsų namai bus paversti mėšlynu. 6 Bet jei atskleisite sapną ir jo reikšmę, gausite iš manęs dovanų, atpildą, ir didžią garbę! Taigi atskleiskite man sapną ir jo reikšmę!“ 7 Jie antrą kartą atsakė ir tarė: „Karalius tepasako sapną savo tarnams, ir mes atskleisime reikšmę!“ 8 Karalius atsakė ir tarė: „Aš tikrai žinau, kad norite †laimėti laiko, nes jūs matote, kad įsakas iš manęs yra išėjęs. 9 Bet jei neatskleisite sapno, yra vienas įstatymas jums, nes susimokėte sakyti man melagingus ir klaidingus žodžius kol ‡laikas pasikeis. Tad pasakykite man sapną, tada žinosiu, kad galite atskleisti jo reikšmę!“ 10 Chaldėjai atsakė karaliaus akivaizdoje tardami: „Nėra žemėje žmogaus, kuris galėtų atskleisti karaliaus reikalą, nes joks karalius, viešpats ar valdovas nėra nieko panašaus reikalavęs iš bet kokio žynio, kerėtojo ar chaldėjo. 11 Dalykas, kurio karalius reikalauja, yra išsiskiriantis. Tad nėra nieko kito, kas galėtų jį atskleisti karaliaus akivaizdoje, išskyrus dievus, kurių buveinė §nėra tarp žmonių.“ 12 Dėl to karalius labai įtūžo bei didžiai supyko ir įsakė sunaikinti visus Babilono išminčius. 13 Ir buvo išleistas įstatymas išžudyti išminčius, ir jie ieškojo nužudyti Danielių bei jo draugus. 14 Tada Danielius protingai ir *taktiškai atsiliepė Arjochui, karaliaus †sargybos vadui, kuris buvo išėjęs žudyti Babilono išminčius. 15 Jis atsakė ir tarė karaliaus valdytojui Arjochui: „Kodėl iš karaliaus toks skubotas įstatymas?“ Tada Arjochas paaiškino reikalą Danieliui. 16 Tuomet Danielius užėjo‡ ir paprašė karalių duoti jam laiko, kad jis galėtų atskleisti karaliui reikšmę. 17 Paskui Danielius parėjo į savo namus ir pranešė tą dalyką savo draugams Hananijui, Mišaeliui ir Azarijui, 18 kad maldautų dangaus Dievą pasigailėjimo dėl šios paslapties, kad Danielius ir jo draugai nebūtų nužudyti su kitais Babilono išminčiais. 19 Tada Danieliui nakties regėjime buvo apreikšta paslaptis ir Danielius šlovino dangaus Dievą. 20 Danielius prabilo ir tarė: „Tebūna pašlovintas Dievo vardas nuo amžių per amžius, nes jo yra išmintis ir galybė! 21 Jis gi keičia laikotarpius ir laikus, pašalina karalius ir §įstato karalius, suteikia išminčiams išmintį ir išmanantiems išmanymą. 22 Jis apreiškia gilybes ir paslaptis, žino, kas yra tamsoje, ir šviesa *pasilieka su juo. 23 Aš †dėkoju tau ir giriu tave, mano tėvų Dieve, kuris suteikei man išminties ir stiprybės ir dabar man apreiškei, ko tavęs prašėme, nes atskleidei mums karaliaus ‡dalyką.“ 24 Dėl viso to Danielius užėjo pas Arjochą, kurį karalius buvo paskyęs išžudyti Babilono išminčius. Jis nuėjo ir taip jam tarė: „Nežudyk Babilono išminčių! Nuvesk mane pas karalių, ir aš atskleisiu karaliui reikšmę.“ 25 Tada Arjochas skubiai atvedė Danielių pas karalių ir taip jam tarė: „Radau vyrą iš Judo tremtinių, kuris atskleis karaliui reikšmę.“ 26 Karalius atsakė ir tarė Danieliui, kurio vardas Beltšacaras: „Ar tu gali man atskleisti sapną, kurį regėjau ir jo reikšmę?“ 27 Danielius atsakė karaliaus akivaizdoje tardamas: „Paslapties, kurį karalius reikalauja, išminčiai, kerėtojai, žyniai ir spėjikai negali atskleisti karaliui, 28 bet yra danguje Dievas, kuris apreiškia paslaptis ir atskleidžia karaliui Nebukadnecarui, kas įvyks vėlesnėmis dienomis. Toks buvo tavo sapnas ir tokie tavo galvos regėjimai tau gulint lovoje: 34 Tu žiūrėjai, kol be rankų pagalbos buvo atkirstas akmuo, kuris smogė statulai į jos geležies ir molio pėdas ir sutrupino jas į šipulius.