1 Man atėjo VIEŠPATIES žodis, sakydamas: 2 „Kas jums yra?! Jūs pritaikote šią patarlę Izraelio šaliai, sakydami: „„Tėvai valgė rūgščių vynuogių, o vaikams dantys atšipo“? 3  Kaip aš gyvas, „sako Viešpats DIEVAS, „jūs daugiau nepritaikysite šios patarlės Izraelyje! 4 Štai visos sielos priklauso man; kaip tėvo siela, taip ir sūnaus siela priklauso man; siela, kuri nusideda, mirs. 5 Bet jei žmogus yra teisus ir daro, kas teisinga ir teisu, 10 Jeigu jis pagimdytų sūnų, kuris yra plėšikas, praliejantis kraują ir darantis ką panašaus į bet kurį iš šitų dalykų, 14 ir štai jei jis pagimdys sūnų, kuris matys visas savo tėvo nuodėmes, kurias jis darė, ir *praregėdamas, panašų dalykų ir nedarys, 15 nebus nevalgęs †alkuose ir nebus kėlęs akių į Izraelio namų stabus, nebus suteršęs savo artimo žmonos, 16 ir nebus nė vieno engęs, nebus sulaikęs užstato ir nebus plėšęs grobio, bet bus savo duonos davęs alkanam ir apdengęs nuogą drabužiu, 20 Tas ‡asmuo, kuris nusideda, – turi mirti jis. Sūnus §neturi kentėti už tėvo *kaltę, nei tėvas neturi kentėti už sūnaus kaltę; teisiojo teisumas bus †jam vienam įskaitytas, o nedorėlio nedorybė bus ‡jam vienam įskaityta. 32 Nes §aš nenoriu mirštančiojo mirties, – sako Viešpats Jehova, – todėl atsigręžkite ir gyvuokite!