32
O kai žmonės matė, kad Mozė uždelsė nusileisti nuo kalno, žmonės susirinko prie Aarono ir jam tarė: „Kelkis, padaryk mums dievų, kurie eitų pirma mūsų, nes nežinome, kas nutiko *va šiam Mozei, žmogui, kuris išvedė mus aukštyn iš Egipto šalies.“ Ir Aaronas jiems tarė: „Nutraukite auksinius auskarus, esančius jūsų žmonų, jūsų sūnų ir jūsų dukterų ausyse, ir atneškite juos man.“ Ir visi žmonės nusitraukė auksinius auskarus, esančius jų ausyse, ir atnešė juos Aaronui. Ir paėmęs tai iš jų rankų, jis išdrožė jį raižikliu ir padarė jį nulieto metalo veršį. Tada jie tarė: „Šitie yra tavo dievai, o Izraeli, kurie tave išvedė aukštyn iš Egipto šalies!“ 14 Ir VIEŠPATS §gailėdamasis apsigalvojo dėl to blogo, kurį jis pasakė padarysiąs savo tautai. 35 Ir VIEŠPATS smogė žmones už tai, kad jie padarė tą veršį, kurį padarė Aaronas.
* 32:1 „va šiam“ – Arba „šitam“. 32:1 „žmogui“ – Arba „vyrui“. 32:4 „nulieto metalo“ – Gal „auksu apmuštą“; plg. tą patį hbr. žodį Ts 17:3-4, Iz 30:22 ir kt. eilutėse. § 32:14 „gailėdamasis apsigalvojo“ – hbr. žodis (≈ „giliai atsiduso“) turi įvairias reikšmes; svarbiausia – kontekstas.