2
Paulius, Barnabas ir Titas po 14 metų bendrauja su tikinčiaisiais Jeruzalėje
bet priešingai, pamatę, kad man buvo patikėta Evangelija *neapipjaustytiesiems, kaip Petrui apipjaustytiesiems –
Paulius prietarauja Kefui (Petrui)
11  14 Bet kai pamačiau, kad jie nevaikščioja tiesiai pagal tą Evangelijos tiesą, tariau Petrui visų akivaizdoje: „Jei tu, būdamas žydas, gyveni kitatautiškai, o ne žydiškai, kodėl verti kitataučius gyventi taip, kaip žydai?“
Išteisinimas tikėjimu Kristumi
15 Mes, kurie prigimtimi žydai ir ne „kitataučių kilmės nusidėjėliai“, 16 žinodami, jog žmogus neišteisinamas įstatymo darbais, bet per tikėjimą Jėzumi Kristumi – ir mes pasitikėjome Kristumi Jėzumi, kad būtume išteisinti tikėjimu Kristumi, o ne įstatymo darbais; nes įstatymo darbais nebus §išteisintas *nė vienas žmogus. 17 O jeigu siekdami būti išteisinti per Kristų, ir mes patys esame rasti esant nusidėjėliais, ar dėl to Kristus yra nuodėmės tarnas? Anaiptol! Ne! 20 Buvau nukryžiuotas su Kristumi, tačiau gyvenu – nors nebe aš, bet gyvena manyje Kristus. Ir dabar, tą gyvenimą, kurį gyvenu kūne, gyvenu tikėjimu Dievo Sūnumi, kuris mylėjo mane ir atidavė save už mane.
* 2:7 „neapipjaustytiesiems“, „apipjaustytiesiems“ – T. „neapipjaustymui“, „apipjaustymui“ (gr. kalboje grupės bruožas čia naudojamas kaip kuopinis vns. grupės pavadinimas). 2:14 „tą“ – Gr. žymimasis artikelis. 2:16 „išteisinti“ – Arba „pripažinti teisingą juridinę padėtį užimančiais“. § 2:16 „išteisintas“ – Arba „pripažintas teisingą juridinę padėtį užimančiu“. * 2:16 „nė vienas žmogus“ – T. „joks kūnas“. 2:17 „išteisinti“ t. y., paskelbti nekaltintiną, t. y., teisią, padėtį užimančiais. 2:17 „per Kristų“ – Arba „Kristuje“.