10
„Vargas Asirijai, mano pykčio vėzdui! Lazda jų rankoje – tai mano įtūžis. Aš pasiųsiu ją pas *veidmainingą tautą ir prieš žmones, ant kurių turiu rūstauti; duosiu jai įsaką, kad prisigrobtų grobio ir prisiplėštų prisiplėšiamo turto ir kad juos sumindytų kaip gatvės purvą.
* 10:6 „veidmainingą“ – Arba „nedorą“, „iškraipytą“, „bedievę“. 10:6 „žmones, ant kurių turiu rūstauti“ – T. „mano rūstybės žmones“. 10:6 „juos sumindytų“ – T. „juos padarytų sumindžiotą vietą“.