Tikinčiųjų paveldo vertimas Izaijo 32

2 Ir *žmogus bus lyg prieglobstis nuo vėjo ir lyg slėptuvė nuo audros, lyg vandens upeliai sausoje dykvietėje, kaip didžiulės uolos šešėlis saulės nudegintame krašte. 7 Ir niekšo priemonės blogos; jis sumano nedorų planų, kad pražudytų †varguolius melagingais žodžiais, net kai ‡vargšas kalba teisybę. 17 Teisumo poveikis bus taika, o teisumo padarinys – ramumas ir saugumas amžinai. 18 Tada mano tauta gyvens ramioje buveinėje, saugiuose §namuose, atvangiose atilsio vietose,

* 32:2 „žmogus“ – Hbr. אִישׁ (iš); arba „vyras“. Remiantis tuo, kas parašyta Iz 32:1, čia nurodoma į karalių (Mesiją) ir į Jo tarnus, kurie valdo kartu su Juo. † 32:7 „varguolius“ – Arba „prispaustuosius“, „nuolankiuosius“, „romiuosius“, „nužemintuosius“. ‡ 32:7 „vargšas kalba teisinga“ t. „vargšo kalbėjimas yra teisingas“. § 32:18 „namuose“ – Arba „buveinėse“.