61
Viešpaties DIEVO Dvasia yra ant manęs, nes VIEŠPATS patepė mane skelbti gerą žinią romiesiems; jis mane siuntė apraišioti tų, kurių širdys sudužusios, skelbti belaisviams laisvę ir įkalintiems – kad kalėjimas atidarytas, skelbti VIEŠPATIES *malonės metus ir mūsų Dievo keršto dieną, guosti visų gedinčių, sutvirtinti gedinčius Sione: duoti jiems vainiką vietoj pelenų, džiaugsmo aliejaus vietoj gedulo, gyriaus drabužį vietoj aptemusios dvasios, kad juos vadintų drūtais teisumo medžiais, VIEŠPATIES sodiniais, kad jis savo šlovę apreikštų. 10 Tegul aš džiaugte džiaugsiuosi VIEŠPAČIU, tegul džiūgauja mano siela dėl mano Dievo, nes jis mane aprengė išgelbėjimo drabužiais, apsiautė mane teisumo apsiaustu, kaip kad jaunikis iškilmingai užsideda puošnų galvos apdangalą, ir nuotaka dabinasi papuošalais.
* 61:2 „malonės“ – Arba „palankumo“. 61:3 „kad jis savo šlovę apreikštų“ – Plg. Iz 44:23.