4
Iš kur tarp jūsų karai ir kivirčai? Ar ne iš čia: iš jūsų *aistrų malonumams, kurios kovoja jūsų nariuose? Geidžiate ir neturite; žudote bei trokštate turėti, ir negalite įsigyti; kovojate bei §kariaujate, o neturite, nes neprašote. Prašote ir negaunate, nes netikusiai prašote, kad išleistumėte savo *aistroms malonumams. Svetimautojai ir svetimautojos, ar nežinote, kad draugystė su pasauliu yra priešiškumas Dievui? Taigi, bet kas, kuris nori būti pasaulio draugas, paskiria save Dievo priešu. Arba ar galvojate, kad Šventraštis kalba veltui? Dvasia, kuri §apsigyveno mumyse, *ilgisi iki pavyduliavimo. Bet jis duoda dar didesnę malonę. Todėl jis sako: „DIEVAS PRIEŠINASI IŠDIDIEMS, BET NUSIŽEMINUSIEMS DUODA MALONĘ. Todėl elkitės pavaldžiai Dievui; priešinkitės velniui, ir jis bėgs nuo jūsų. Artinkitės prie Dievo, ir jis artinsis prie jūsų. §Apsivalykite rankas, nusidėjėliai, ir darykite širdis tyras, *dvejojantys! Pajuskite vargingumą ir gedėkite ir verkite! Jūsų juokas tepavirsta gedulu, o džiaugsmas – nusiminimu. 10 Nusižeminkite Viešpaties akyse, ir jis jus išaukštins. 11 Broliai, neapkalbinėkite vieni kitų. Kas apkalbinėja brolį ir nuteisia savo brolį, tas apkalbinėja įstatymą ir nuteisia įstatymą. O jeigu tu nuteisi įstatymą, vadinasi, esi ne įstatymo vykdytojas, bet teisėjas. 12  Yra vienas įstatymo leidėjas, – tas, kuris yra pajėgus išgelbėti ir pražudyti. Kas tu toks, kad nuteisi kitą?!
13  §Nagi dabar jūs, kurie sakote: „Šiandien arba rytoj keliausime į *va tokį miestą, ir tenai prabūsime vienus metus, ir versimės prekyba, ir pasipelnysime“, – 14  bet jūs nežinote, kas bus rytoj. (Kas gi yra jūsų gyvybė?! Ji juk yra garas, kuris trumpam matosi ir paskui nebesimato.) 15 Vietoje to jūs turėtumėte sakyti: „Jeigu Viešpats norės, mes ir gyvensime ir darysime šį ar tą.“ 16 Bet dabar jūs giriatės §būdami pasipūtę; kiekvienas toks pasigyrimas yra blogas! 17 Taigi, tas, kuris žino *ką teisingą daryti, bet nedaro, tas nusideda.
* 4:1 „aistrų malonumams“ – Gr. ἡδονή (hedonė). Arba „malonumų“, „geidulių“. Žodis vartojamas NT ir Lk 8:14, Tit 3:3, Jok 4:3; II Pt 2:13. 4:2 „negalite“ – Arba „nepajėgiate“. 4:2 „kovojate“ – Arba „ginčijatės“. § 4:2 „kariaujate“ – Arba „pešatės“, „rungiatės“, „mušatės“. * 4:3 „aistroms malonumams“ – Gr. ἡδονή (hedonė). Arba „malonumams“, „geiduliams“. Žr. Jok 1:1. 4:4 „paskiria save“ – Tas pats gr. žodis vartojamas Jok 3:6 eilutėje: „yra užėmęs vietą“. 4:5 „kad Šventraštis kalba veltui? Dvasia, kuri apsigyveno mumyse, ilgisi iki pavyduliavimo.“ – Kiti galimi vertimai (1) „kad Šventraštis veltui sako: „Dvasia, kuri apsigyveno mumyse, geidžia iki pavyduliavimo.“?“ arba (2) „kad Šventraštis veltui sako: „Geidžia iki pavyduliavimo dvasia, kuri apsigyveno mumyse“, arba (3) „kad Šventraštis veltui sako: „Ar geidžia iki pavyduliavimo Dvasia (arba „dvasia“), kuri apsigyveno mumyse?““. Priimtasis tekstas neleidžia versti „[…] jis trokšta dvasios, kurią apgyvendino“. Gr. tekstas leidžia versti arba „Dvasia“ arba „dvasia“. Plg. Rom 8:11, II Tim 1:14 ir kt. § 4:5 „apsigyveno“ – Gr. žodžio κατοικέω (katoikeo) tiksli forma κατῴκησεν (katokėsen) vartojamas NT tik čia ir Mt 2:23, 4:13, Apd 4:7. Visada rodo į gyvenimo tam tikroje vietoje pradžią. * 4:5 „ilgisi iki pavyduliavimo“ – T. „ilgisi į pavyduliavimą“ arba „ilgisi baigiant pavyduliavimu“; Gr. žodis išverstas „ilgisi“ visur kitur NT vartojamas teigiama prasme, t. y. trokšti, stipriai norėti, ilgėtis. 4:5 „pavyduliavimo“ – Gr. žodis vartojamas kitur NT vien tik blogąja prasme (žr. Mt 27:18; Mk 15:10; Rom 1:29; Gal 5:21; Flp 1:15; I Tim 6:4; Tit 3:3; Jok 4:5; I Pt 2:1). Ši eilutė arba kalba apie žmogaus dvasią, kuri kupina pavydo, arba apie Dievo Dvasią, kuri pavyduliauja, trokšdama, kad žmonės būtų ištikimi Dievui. Šiose vietose kalbama apie sveiką Dievo pavyduliavimą: Iš 20:5; 34:14; Įst 4:24; 5:9; 6:15; Joz 24:19; Eze 36:5; 39:25; Jl 2:18; Nah 1:2; Zch 1:14; 8:2. 4:6 „dar didesnę“ – Gr. μείζων (meizon). Plg. Rom 5:20. § 4:8 „Apsivalykite rankas“ – Arba „Apsišvarinkite rankas“, „daryti rankas švarias“. * 4:8 „dvejojantys“ – T. „dvisieliai“. 4:12 „Yra“ – Arba „Tėra“. 4:12 „toks“ – T. „esi“. § 4:13 „Nagi dabar jūs“ – Gal „Nešdinkitės dabar jūs“. Nors žodis „nagi“ silpnai verčia gr. žodį, kiti variantai gali skambėti tarsi tikrą įsakymą fiziškai pasitraukti, kas būtų neteisinga. * 4:13 „va tokį“ – Arba „tą ir tą“. 4:14 „bet jūs nežinote“ – T. „kurie nežinote“. 4:14 „gyvybė“ – Gr. ζωή (zoė). Kitas žodis, ψυχή (psuchė), kartais irgi verčiamas „gyvybė“, taip pat „siela“. § 4:16 „būdami pasipūtę“ – Gr. „save pasipūtimuose“ arba „savo dideliame išdidume“. Tas pats gr. žodis dar vartojamas NT tik I Jn 2:16. * 4:17 „ką teisingą“ – Arba „ką dorą“, „ką gerą“. 4:17 „tas nusideda“ – T. „jam yra nuodėmė“.