10
Mesijas yra Gerasis Ganytojas
„Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: kas įeina į avių gardą ne pro duris, bet įlipa pro kur kitur, tas yra vagis ir plėšikas. Bet tas, kuris įeina pro duris, tas yra avių ganytojas. Jam durininkas atidaro, ir avys klauso jo balso, ir jis šaukia savąsias avis vardu ir jas išveda. Ir išsivaręs savąsias avis, jis eina jų priešakyje ir avys paskui jį seka, nes jos pažįsta jo balsą. O paskui svetimą jos niekaip neseks, bet nuo jo bėgs, nes jos nepažįsta svetimųjų balso.“ Jėzus pasakė jiems šį palyginimą, bet jie nesuprato tų dalykų, kuriuos jis kalbėjo jiems. Tada Jėzus vėl jiems tarė: „Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: avių durys esu aš. Visi, kokie bebuvo, kurie pirma manęs atėjo, yra vagys ir plėšikai, bet avys jų neklausė. Aš esu durys; jei kas įeina per mane, tas bus išgelbėtas ir įeis ir išeis ir ras ganyklą. 10  Vagis ateina ne kam kitam, kaip tik vogti, žudyti ir naikinti; aš atėjau, kad jie turėtų gyvenimą ir apsčiai jo turėtų. 11  Aš esu gerasis ganytojas; gerasis ganytojas guldo už avis savo gyvybę. 12  Bet samdinys, kuris ne ganytojas, kuriam avys ne savos, pamatęs ateinantį vilką, palieka avis ir bėga, o griebia jas vilkas ir išsklaido avis. 13  Samdinys gi bėga, nes jis yra samdinys ir jam avys nerūpi. 14  Aš esu gerasis ganytojas ir pažįstu savo avis, ir esu savųjų pažįstamas. 15  Kaip Tėvas mane pažįsta, taip ir aš pažįstu Tėvą; ir už avis guldau savo gyvybę. 16  Dar turiu kitų avių, kurios nėra iš šito gardo; jas taip pat man reikia atvesti, ir jos klausys mano balso, ir bus viena kaimenė, vienas *ganytojas. 17  Mano Tėvas mane myli dėl to, kad aš guldau savo gyvybę, kad vėl ją pasiimčiau. 18  Niekas neatima jos iš manęs, bet aš ją guldau vadovaudamasis savimi. Aš turiu įgaliojimą ją guldyti ir turiu įgaliojimą vėl ją pasiimti. Šitą įsakymą esu gavęs iš savo Tėvo.“ 19 Todėl dėl šitų žodžių vėl atsirado susiskaldymas tarp žydų. 20 Ir daugelis iš jų sakė: „Jis velnio apsėstas ir kraustosi iš proto! Kam jo klausote?“ 21 Kiti sakė: „Šitie žodžiai nėra §velnio apsėsto žmogaus žodžiai. Nejaugi velnias gali atverti aklojo akis?!“
Pašventinimo šventės metu Mesijui prieštarauja dėl to, kad Jis sako, jog Jis ir Tėvas yra viena
22 Ir Jeruzalėje įvyko *Pašventinimo šventė, ir buvo žiema. 23 Ir Jėzus vaikščiojo šventykloje, po Saliamono stoginę. 24 Tai žydai jį apstojo ratu ir jam tarė: „Kaip ilgai laikysi mus abejonėse? Jei tu esi Kristus, pasakyk mums atvirai!“ 25 Jėzus jiems atsakė: „Aš jums sakiau, bet jūs netikite; darbai, kuriuos aš darau savo Tėvo vardu, tie liudija apie mane. 26  Bet jūs netikite, nes nesate iš manųjų avių, kaip jums sakiau. 27  Manosios avys klauso mano balso; pažįstu jas aš pats, ir jos seka paskui mane; 28  amžiną §gyvenimą joms duodu aš pats, ir jos *niekada nepražus per amžius, ir niekas jų neišplėš iš mano rankos. 29  Mano Tėvas, kuris man jas davė, yra didesnis už visus, ir niekas negali išplėšti iš mano Tėvo rankos. 30  Aš ir mano Tėvas esame viena.“ 31 Todėl žydai vėl stvėrėsi akmenų, kad jį užmėtytų akmenimis. 32 Jėzus jiems atsiliepė: „Jums parodžiau daug gerų darbų iš savo Tėvo. Už kurį iš šitų darbų siekiate mane užmėtyti akmenimis?“ 33  Žydai jam atsakė, sakydami: „Ne už gerą darbą siekiame tave užmėtyti akmenimis, bet už piktžodžiavimą, būtent už tai, kad tu, būdamas žmogus, daraisi Dievu.“ 34 Jėzus jiems atsakė: „Argi jūsų įstatyme nėra parašyta: „Aš tariau: §esate dievai“? 35  Jeigu jis *pavadino dievais tuos, kuriems atėjo Dievo žodis (ir šventraščio neįmanoma panaikinti), 36  tai ar jūs galite sakyti tam, kurį Tėvas pašventino ir pasiuntė į pasaulį: „Tu piktžodžiauji“, todėl, kad pasakiau: „Aš esu Dievo Sūnus“? 37  Jeigu nedarau savo Tėvo darbų, netikėkite manimi. 38  Bet jei darau, tai, nors ir netikite manimi, tikėkite darbais, kad žinotumėte ir tikėtumėte, kad Tėvas yra manyje, ir aš jame.“ 39 Jie dėl to vėl siekė jį suimti, bet jis ištrūko jiems iš rankų 40 ir vėl nuėjo §už Jordano į tą vietą, kur anksčiau *Jonas krikštydavo, ir ten apsistojo. 41 Ir daugelis atėjo pas jį ir sakydavo: „Nors Jonas nepadarė jokio antgamtinio ženklo, vis dėlto visa tai, ką Jonas kalbėjo apie šitą žmogų, yra tiesa.“ 42 Ir daugelis tenai juo įtikėjo.
* 10:16 „ganytojas“ – Arba „piemuo“. 10:18 „vadovaudamasis savimi“ – Žr. Jn 5:30 išnašą. 10:20 „velnio apsėstas“ – T. „turi velnią“. § 10:21 „velnio apsėsto“ – T. „turinčio velnią“. * 10:22 „Pašventinimo šventė“ – Gr. žodis ἐγκαίνια (enkainia) reiškia „atnaujinimas“. Tokiu žodžiu buvo verčiamas hbr. žodis חֲנֻכָּה (hanuka, „pašventinimas“), kuris nevartojamas Šventajame Rašte. Hanukos šventė minėjo pakartotą šventyklos pašventinimą apie 165 m. pr. Kr., kai Judo Makabėjo vadovaujami žydai atsikratė okupantų vergovės. Ta šventė dar vadinama „Šviesų švente“ ir kt. 10:24 „žydai“ – T. y. žydų vadovai. 10:26 „iš manųjų avių“ – Plg. tą pačią gr. k. gramatinę sandarą Jn 8:44 eilutėje ir kitur NT. § 10:28 „gyvenimą“ – Arba „gyvybę“, „gyvastį“. * 10:28 „niekada nepražus per amžius“ – Arba „nepražus amžinai“, „niekada nepražus“. 10:33 „Žydai“ – T. y. „Žydų vadovai“. 10:33 „daraisi Dievu“ – Plg. Jn 5:18, 8:53, 10:30, 19:7. § 10:34 „esate dievai“ – Ps 82:6, 82:1. Hbr. žodis, išverstas „dievai“ 82-oje psalmėje nurodo „galinguosius“. Jis vartojamas kalbant (1) apie netikrus kitų tautų dievus (velnius, t. y. demonus), (2) kartais apie Dievui atstovaujančius angelus arba teisėjus-valdovus. * 10:35 „pavadino dievais“ – Žr. Ps 82:6. 10:35 „kuriems“ – Arba „pas kuriuos“. 10:35 „panaikinti“ – Arba „atšaukti“, „padaryti negaliojančiu“. § 10:40 „už Jordano“ – Žr. Jn 1:28, „Betabaroje“. * 10:40 „Jonas krikštydavo“ – T. „būdavo Jonas krikštydamas“. 10:41 „visa tai, ką“ – T. „visus dalykus , kokius tik“. 10:41 „tiesa“ – Gr. būdvardis ἀληθής (alėthės); žr. Jn 3:33 išnašą.