Tikinčiųjų paveldo vertimas Jono 13

Meilės pavyzdys: tarnauti juodžiausiais darbais net iki galo

1 O prieš Aplenkimo šventę, Jėzus, žinodamas, kad buvo atėjusi jo valanda, jog jis turi *išeiti iš šio pasaulio pas Tėvą, mylėjęs savuosius, kurie buvo pasaulyje, jis †mylėjo juos ‡iki galo. 2 Ir pasibaigus vakarienei, velniui jau įdėjus į Simono sūnaus Judo Iskarijoto širdį jį išduoti, 3 Jėzus, žinodamas, kad Tėvas §visa atidavęs į jo rankas ir kad jis išėjo nuo Dievo ir eina pas Dievą, 4 *kėlėsi nuo vakarienės stalo ir *padėjo į šoną savo viršutinius drabužius ir, paėmęs rankšluostį, juo apsijuosė. 5 Po to jis *įpylė vandens į praustuvę ir ėmė mazgoti mokytiniams kojas bei šluostyti jas rankšluosčiu, kuriuo buvo apsijuosęs. 6 Tada jis *priėjo prie Simono Petro ir šis jam *tarė: „Viešpatie, nejaugi tu mazgosi man kojas?!“ 7 Jėzus atsakydamas tarė jam: „Tu dabar nesupranti, ką aš darau, bet *po šių dalykų †suvoksi.“ 8 Petras jam *tarė: „Nieku būdu nemazgosi man kojų per amžius!“ Jėzus jam atsakė: „Jeigu tavęs nenumazgosiu, vadinasi, tu su manimi neturi dalies.“ 9 Simonas Petras jam *tarė: „Viešpatie, ne tik mano kojas, bet ir rankas ir galvą!“ 10 Jėzus jam *tarė: „Kas yra ‡nuplautas, tam nereikia nieko kito, kaip tik kojas nusimazgoti, nes yra visas švarus – ir jūs esate švarūs, bet ne visi.“ 11 Nes jis žinojo, kas jį išduosiąs, todėl pasakė: „Ne visi esate švarūs.“ 12 Taigi, kai jau buvo numazgojęs jiems kojas ir pasiėmęs savo drabužius ir vėl atsilošęs prie stalo, jis tarė jiems: „Ar suprantate, ką jums padariau? 13 Jūs mane vadinate Mokytoju ir Viešpačiu, ir gerai sakote, nes aš toks ir esu. 14 Jei tad aš – Viešpats ir Mokytojas – numazgojau jums kojas, tai ir jūs privalote vieni kitiems kojas mazgoti. 15 Nes esu jums davęs pavyzdį, kad ir jūs taip darytumėte, kaip aš jums dariau. 16 Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: nei tarnas nėra didesnis už savo šeimininką, nei pasiųstasis didesnis už savo siuntėją. 17 Jei žinote šiuos dalykus, – esate palaiminti, jei juos darote.

Jėzus: Mano pranašysčių išsipildymas įrodys, kad esu „Aš Esu“

18 Ne apie jus visus kalbu. Aš žinau, §kuriuos išsirinkau, bet taip yra, kad išsipildytų šventraštis: *Tas, kuris su manimi valgo duoną, pakėlė prieš mane savo kulną. 19 Sakau jums †pradedant dabar, prieš įvykstant, kad įvykus tikėtumėte, jog ΑŠ ESU tas. 20 Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: kas priima bet kurį asmenį, kurį siunčiu, tas priima mane, o kas priima mane, tas priima tą, kuris mane siuntė.“

Jėzus atskleidžia, kas Jį išduos

21 Pasakęs tuos dalykus, Jėzus buvo sukrėstas dvasioje ir liudijo tardamas: „Iš tiesų, iš tiesų sakau jums, kad mane išduos vienas iš jūsų!“ 22 Todėl mokytiniai ėmė žvalgytis vieni į kitus nesuvokdami, apie kurį jis kalbąs. 23 O vienas jo mokytinių, kurį Jėzus mylėjo, buvo atsilošęs valgyti ‡prie Jėzaus §užančio. 24 Todėl Simonas Petras *parodė jam gestą, kad pasiklaustų, kas būtų tas, apie kurį jis kalba. 25 Tad *pasilinkęs prie Jėzaus krūtinės, šis *pasakė jam: †„Kas jis, Viešpatie?“ 26 Jėzus *atsakė: „Tai tas, kuriam ‡pamirkęs paduosiu gabaliuką duonos.“ Ir įmirkęs gabaliuką *padavė jį Judui Iskarijotui, Simono sūnui. 27 Ir po gabaliuko Šėtonas įėjo į jį. Tada Jėzus jam tarė: „Ką darai, daryk greičiau!“ 28 Tačiau, nė vienas iš atsilošusių prie stalo nesuprato, kodėl jis taip pasakė jam. 29 Nes kai kurie manė, kadangi Judas turėjo §kasą, kad Jėzus jam *sakęs: „Nupirk, ko mums reikia šventei“, arba kad jis ką nors duotų vargšams. 30 Tad anas, priėmęs duonos gabaliuką, tuojau išėjo; o buvo naktis.

Jėzus praneša, kad išvyksta

31 Taigi, kai tas buvo išėjęs, Jėzus *tarė: „Žmogaus Sūnus *jau dabar pašlovintas, ir Dievas jau pašlovintas †per jį. 32 Jei Dievas ‡jau pašlovintas §per jį, tai ir Dievas jį pašlovins per save – ir tuojau jį pašlovins. 33 Vaikeliai, *dar trumpą laiką †būsiu su jumis. Jūs manęs ieškosite; ir kaip sakiau žydams: ‚kur aš einu, jūs negalite ateiti‘, – taip dabar ir jums sakau. 34 Jums duodu ‡naują įsakymą, kad jūs vieni kitus mylėtumėte – kaip aš jus mylėjau, kad ir jūs taip mylėtumėte vienas kitą. 35 Iš to visi pažins, kad esate mano mokytiniai, jei §mylėsite vieni kitus.“

Jėzus išpranašauja, kad Petras Jo išsižadės

36 Simonas Petras jam *tarė: „Viešpatie, kur eini?“ Jėzus jam atsakė: „Kur einu, tu dabar negali sekti paskui mane, bet vėliau seksi paskui mane.“ 37 Petras jam *tarė: „Viešpatie, kodėl negaliu sekti paskui tave dabar? Aš savo gyvybę guldysiu už tave!“ 38 Jėzus jam atsakė: „Ar savo gyvybę guldysi už mane? Iš tiesų, iš tiesų sakau tau: jokiu būdu gaidys nepragys, iki tu triskart manęs *išsižadėsi!“

* 13:1 „išeiti iš šio pasaulio“ – Plg. Lk 9:31, II Pt 1:15. † 13:1 „mylėjo juos“ – T. y. „parodė / pareiškė savo meilę jiems“. ‡ 13:1 „iki galo“ – Arba „iki užbaigimo“, „galutinai“, „visiškai“, „iki paskutiniųjų“. Gr. frazės εἰς τέλος (eis telos), kuris verčiamas „iki galo“ arba „iki užbaigimo“, turi sąsają su Jėzaus ant kryžiaus ištartu žodžiu Τετέλεσται (Tetelestai), kuris verčiamas „Atlikta“, „Galutinai atlikta“, arba „Užbaigta“ Jn 19:30-oje eilutėje. Plg. I Jn 3:16 eilutę, kuri rodo, kad Jėzus įpareigojo savuosius ne tik daryti juodus darbus vieni už kitus, bet ir guldyti gyvybę vieni už kitus. § 13:3 „visa“ – Gr. dgs., t. y. „visus dalykus ir asmenis“; plg. Mt 28:18. * 13:7 „po šių dalykų“ – Arba „paskui“, „vėliau“. † 13:7 „suvoksi“ – T. y. „patirtimi būsi išmokęs“. ‡ 13:10 „nuplautas“ – T. „numaudytas“; gr. žodis λούω (louo) yra neveikiamosios nuosakos, t. y. kas kitas nuplovė / numaudė tą žmogų, o ne jis pats nusiplovė / nusimaudė. Nors „maudyti“ būtų tikslesnis vertimas, žodis λούω (louo) ir giminingas žodis ἀπολούω (apolouo) šiame leidinyje dažniausiai verčiami žodžiu „(nu)plauti“ dėl lietuvių k. sintaksės (vengiant keistų išsireiškimų, pvz., kad Jėzus „maudė“ tikinčiuosius savo krauju, ar kad žmogus „maudė“ nukentėjusiojo žaizdas). Plg. Apd 9:37, 16:33, 22:16; I Kor 6:11; Hbr 10:22; II Pt 2:22; Apr 1:5. § 13:18 „kuriuos išsirinkau“ – Plg. Jn 6:70. * 13:18 „Tas …“ – Ps 41:9. † 13:19 „pradedant dabar“ – Gr. ἀπ᾽ ἄρτι (ap arti); arba „nuo šiol“, „ateityje“, „po šitos dabarties“. Žr. Mt 23:39; 26:29,64; Jn 1:51; 14:7. ‡ 13:23 „prie Jėzaus užančio“ – Arba „Jėzaus užantyje“, „į Jėzaus užantį“; šioje eilutėje vartojamas gr. prielinksnis ἐν (en), o Jn 1:18 eilutėje vartojamas εἰς (eis). Abudu turi įvairias reikšmes ir kartais reiškia tą patį. § 13:23 „užančio“ – Trad. „krūtinės“. * 13:25 „pasilinkęs“, – Arba „nusileidęs / nukritęs ant“. Čia ir Lk 15:20 gr. žodis ἐπιπίπτω (epipiptō) vartojamas panašia prasme. † 13:25 „Kas jis, Viešpatie?“ – T. „Viešpatie, kuris yra jis?“ ‡ 13:26 „pamirkęs“ – Gr. βάπτω (bapto), Trad. „padažęs“, kurio viena reikšmė yra „pamirkyti“. § 13:29 „kasą“ – Arba „pinigų dėžutę“. * 13:31 „jau“ (2 k. čia ir 32 eilutėje) – Gr. k. vksm. laikas aoristas (αορπιστος – „neapibrėžtas“) reiškia praeityje vykusį baigtą veiksmą nepaisant, ar jo padarinai veikia dabar ar ne. † 13:31 „per jį“ (čia ir 32 eilutėje), „per save“ (32 eilutėje) – Plg. Jn 14:13; II Tes 1:10, 12 (gr. ἐν (en)); I Pt 4:11 (gr. διὰ); abudu prielinksniai gali būti išversti „per“, o ἐν (en) taip pat verčiamas vietininku (pvz., „jame“, „savyje“) ir kilmininku (pvz., „Dievas jau jo (Dievo Sūnaus) pašlovintas“). ‡ 13:32 „jau“ – Žr. Jn 13:31 išnašą. § 13:32 „per jį“, „per save“ – Žr. Jn 13:31 išnašą. * 13:33 „dar trumpą laiką“ – Žr. Jn 7:33 išnašą. † 13:33 „būsiu“ – T. „esu“. ‡ 13:34 „naują“ – Galimas paaiškinimas: įsakymas mylėti yra naujas (1) ne ta prasme, kad ankstesniais laikais nebuvo tokio įsakymo (plg. Kun 19:18; Mt 5:43, 19:19, 22:39; Mk 12:31; Lk 10:27), bet, kad, kaip sakoma 35-oje eilutėje, pirmą kartą meilė kitiems bus tapatybę rodantis ženklas (plg. Jn 15:12, 17; Rom 13:9; Gal 5:14; Jok 2:8; I Jn 3:11, 14, 16-18, 23; 4:7-8, 11-12, 4:20-21, 5:2) ir yra naujas ta prasmė, kad Jėzaus pavyzdys nebuvo norma ankstesnių laikų tikintiesiems. § 13:35 „mylėsite vieni kitus“ – T. „turėsite meilę vieni kitiems“. Gr. galininkas (t. y. „turėsite meilę“), bet lietuvių kalboje galininkas nevartotinas neapibrėžtam daiktų kiekiui ar daikto daliai reikšti. * 13:38 „išsižadėsi“ – Arba „išsiginsi“.