5
1 Po šių dalykų buvo žydų šventė, ir Jėzus nuvyko aukštyn į Jeruzalę.
2 O Jeruzalėje prie avių vartų yra baseinas, hebrajiškai vadinamas Betezda, turintis penkias kolonų palaikomas stogines.
3 Juose gulėjo labai didelis būrys ligonių – aklų, šlubių, sudžiūvusių, kurie laukė vandens sujudėjimo.
4 Nes angelas kokiu nors metu nusileisdavo į baseiną ir sujudindavo vandenį; tad kas pirmas po vandens sujudinimo įlipdavo, pasveikdavo nuo bet kokios ligos, kokia besirgdavo.
5 Ir ten buvo tam tikras žmogus, kuris turėjo negalią trisdešimt aštuonerius metus.
6 Jėzus pamatęs jį gulintį ir žinodamas, kad jis jau ilgą laiką tokios būklės, jam sako: „Ar nori pasveikti?“
7 Ligonis jam atsakė: „Gerbiamasis, neturiu žmogaus, kuris vandeniui sujudėjus įkeltų mane į baseiną, o kol pats einu, kitas pirma manęs įžengia.“
8 Jėzus jam sako: „Kelkis, pasiimk savo gultą ir vaikščiok!“
9 Ir tuojau tas žmogus pasveiko ir paėmė savo gultą, ir vaikščiojo.
O ta diena buvo šabas.
10 Todėl žydai tarė išgydytajam: „Yra šabas, tau neteisėta nešti gulto“.
11 Jis atsakė jiems: „Tas, kuris mane išgydė, man tarė: „Pasiimk savo gultą ir vaikščiok“.“
12 Tada jie paklausė jo: „Kas yra tas žmogus, pasakęs tau: ‚Pasiimk savo gultą ir vaikščiok‘?“
13 Bet išgydytasis nežinojo, kas jis, nes, miniai esant toje vietoje, Jėzus buvo pasitraukęs.
14 Po šių dalykų Jėzus rado jį šventykloje ir tarė jam: „Štai esi pasveikęs; daugiau nebenusidėk, kad neatsitiktų tau kas blogesnio!“
15 Žmogus nuėjo ir pasakė žydams, kad tas, kuris jį išgydė, yra Jėzus.
16 Ir todėl žydai persekiodavo Jėzų ir siekdavo jį nužudyti, nes jis padarė tai šabo dieną.
17 Bet Jėzus jiems atsakydavo: „Mano Tėvas lig šiolei dirba, ir aš dirbu.“
18 Dėl to žydai dar labiau siekė jį nužudyti, nes jis ne tik sulaužė šabą, bet ir vadino Dievą savo Tėvu, prilygindamas save Dievui.
19 Tada Jėzus atsiliepė ir pasakė jiems: „Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: Sūnus nieko negali daryti vadovaudamasis savimi, bet jis daro tik tai, ką mato Tėvą darant, nes tai, ką jis daro, tuo pat būdu ir Sūnus daro tuos pačius dalykus.
20 Nes Tėvas myli Sūnų ir parodo jam visus dalykus, kuriuos jis pats daro, ir jis parodys jam darbų, dar didesnių už šituos, kad jūs stebėtumėtės.
21 Nes kaip Tėvas prikelia mirusiuosius ir duoda jiems gyvybę, taip ir Sūnus duoda gyvybę tiems, kuriems nori.
22 Nes net Tėvas neteisia nė vieno, bet visą teismą yra pavedęs Sūnui,
23 kad visi gerbtų Sūnų lygiai taip, kaip jie gerbia Tėvą. Kas negerbia Sūnaus, negerbia jį siuntusio Tėvo.
24 Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: kas klauso mano žodžio ir tiki mane atsiuntusiuoju, tas turi amžiną gyvenimą ir neina į smerkiantį teismą, bet iš mirties yra perėjęs į gyvenimą.
25 Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: ateina valanda, ir dabar jau yra, kada mirusieji išgirs Dievo Sūnaus balsą; ir tie, kurie išgirs, gyvuos.
26 Nes kaip Tėvas turi gyvybę pats savyje, taip davė ir Sūnui turėti gyvybę pačiam savyje,
27 ir taip pat davė jam įgaliojimą įvykdyti teismą, nes jis yra Žmogaus Sūnus.
28 Tuo nesistebėkite! Νes ateina valanda, kai visi, esantys kapuose, išgirs jo balsą
29 ir išeis: tie, kurie darydavo gera – į gyvenimo prisikėlimą; o tie, kurie darydavo bloga – į smerkiančio teismo prisikėlimą.
30 Aš nieko negaliu daryti vadovaudamasis savimi. Aš teisiu, kaip girdžiu, ir mano teismas yra teisingas, nes aš ieškau ne savo valios, bet valios Tėvo, kuris mane siuntė.
31 Jei liudyčiau pats apie save, mano liudijimas nebūtų tiesa;
32 yra kitas, kuris apie mane liudija, ir aš žinau, kad liudijimas, kurį jis apie mane liudija, yra tiesa.
33 Jūs esate nusiuntę pasiuntiniuspas Joną, ir jis yra paliudijęs tiesą.
34 Bet aš pats priimu liudijimą ne iš žmogaus, bet sakau šiuos dalykus, kad patys būtumėte išgelbėti.
35 Jis buvo degantis ir spindintis žiburys, ir jūs norėjote džiūgauti jo šviesa trumpą laiką.
36 Bet aš turiu didesnį liudijimą negu tą iš Jono, nes darbai, kuriuos Tėvas man davė pabaigti, tie patys darbai, kuriuos aš darau, liudija apie mane, kad Tėvas mane siuntė.
37 Ir pats Tėvas, kuris mane siuntė, yra paliudijęs apie mane. Jūs nesate nei jo balso kada nors girdėję, nei jo pavidalo regėję,
38 ir neturite jo žodžio jumyse pasiliekančio, nes netikite tuo, kurį jis siuntė.
39 Tyrinėkite šventraščius, kadangi manote, kad juose turite amžiną gyvenimą; ir būtent jie liudija apie mane.
40 Ir jūs nesutinkate ateiti pas mane, kad turėtumėte gyvenimą.
41 Nepriimu šlovės iš žmonių.
42 Bet jus pažįstu, kad jūs neturite savyje Dievo meilės.
43 Savo Tėvo vardu esu atėjęs, bet jūs manęs nepriimate. Jeigu savo vardu ateitų kitas, tą priimsite.
44 Kaipgi galite įtikėti jūs, kurie vieni iš kitų priimate šlovę, o šlovės, kuri ateina iš vienintelio Dievo, neieškote?!
45 Nemanykite, kad aš jus kaltinsiu Tėvui. Yra, kas jus kaltina – Mozė, į kurį jūs esate sudėję savo viltis.
46 Nes jei būtumėte tikėję Moze, tikėtumėte manimi, nes jis rašė apie mane.
47 Bet jei netikite jo raštais, kaipgi tikėsite mano žodžiais?!“