☰ Luko 9
9
7 Taigi tetrarchas Erodas išgirdo apie visus jo daromus dalykus ir sumišo, nes buvo kai kurių pasakyta, kad Jonas yra prikeltas iš numirusių, 23 Ir jis pasakė visiems: „Jei kas nori eiti paskui mane, tas privalo išsižadėti savęs, privalo pasiimti kasdien savo kryžių ir *privalo sekti paskui mane. 24 Nes bet kas, kuris ketina išgelbėti savo †gyvybę, tas ją pražudys, o bet kas, kuris pražudys savo gyvybę dėl manęs, tas ją išgelbės. 30 Ir štai du vyrai kalbėjosi su juo. ‡Jie buvo Mozė ir Elijas, 31 kurie pasirodė šlovėje ir kalbėjo apie jo §iškeliavimą, kurį jis netrukus įvykdys Jeruzalėje.
37 Ir įvyko, kad paskesnę dieną, jiems nusileidus nuo kalno, jį pasitiko didelė minia. 38 Ir štai vienas žmogus šaukė iš minios, sakydamas: „Mokytojau, meldžiu tave, pažvelk į mano sūnų, nes jis yra mano vienintelis vaikas. 39 Ir štai dvasia *pačiumpa jį, ir jis staiga sušunka. Ir ji tąso jį, †kad jis putoja, ir ‡vargais negalais nuo jo atstoja jį §sumušdama. 40 Ir meldžiau tavo mokytinių ją išvaryti, bet jie nepajėgė.“ 41 Ir Jėzus atsakydamas tarė: „O netikinti ir iškrypusi karta! Iki kol aš būsiu su jumis ir jus kęsiu? Atvesk čia savo sūnų. 42 Ir jam dar beprieinant, velnias parmetė jį žemyn ir didžiai tąsė. Bet Jėzus sudraudė netyrąją dvasią, ir išgydė vaiką ir jį atidavė jo tėvui. 43 Ir visi labai stebėjosi galinga Dievo jėga.
Bet jiems visiems besistebint visu tuo, ką Jėzus padarė, jis tarė savo mokytiniams: 55 Bet jis atsisukęs, sudraudė juos ir tarė: „Nežinote, kokios jūs esate *dvasios, 56 Nes žmogaus Sūnus atėjo ne žmonių †gyvybių pražudyti, bet išgelbėti“. Ir jie nukeliavo į kitą kaimą. 60 Jėzus jam tarė: „Palik mirusiems laidoti savo mirusius, bet tu eik ir skelbk Dievo karalystę.“ 61 Ir kitas tarė: „Viešpatie, aš seksiu paskui tave, bet leisk man pirmiau atsisveikinti su ‡savo namiškiais.“ 62 O Jėzus jam tarė: „Nė vienas, uždėjęs ant plūgo ranką ir besižvalgąs atgal, netinka Dievo karalystei.“
* 9:23 „privalo sekti“ – gr. vksm. forma skiriasi nuo „privalo išsižadėti“ ir „privalo pasiimti“ tuo, kad pastarieji rodo labiau į veiksmo atlikimą, bet gr. žodis, išverstas „privalo sekti“ rodo labiau į veiksmo tęstinumą; visi trys vksm. yra liepiamosios nuosakos. † 9:24 „gyvybę“ – Gr. ψυχή (psūche); arba „sielą“ (2 k.). ‡ 9:30 „Jie“ – Gr. „kurie“. § 9:31 „iškeliavimą“ – Plg. Jn 13:1, II Pt 1:15. * 9:39 „pačiumpa“ – Arba „pagauna“. † 9:39 „kad jis putuoja“ t. „su putuojimu“. ‡ 9:39 „vargais negalais“ – Arba „vos ne vos“, „sunkiai“. § 9:39 „nukamuodama“ – Arba „sutrypdama“; žr. Ro 16:20 (gr.). * 9:55 „dvasios“ – Čia kalbama ne apie dvasią kaip būtybę ir asmenybę, bet apie žmogaus minčių valdymo požiūrį. Plg. Ef 1:7, II Tim 1:7. † 9:56 „gyvybių“ – Arba „sielų“. ‡ 9:61 „savo namiškiais“ – T. „esančiais mano namuose“.
☰