17
5 Dar jam tebekalbant, štai šviesus debesis apgaubė juos šešėliu, ir štai balsas iš debesies prakalbo: „Šitas yra mano mylimasis Sūnus, kuriuo gėriuosi – klausykite jo!“
7 Ir priėjęs Jėzus palietė juos bei tarė: „Kelkitės ir nebijokite!
8 Ir pakėlę savo akis jie nieko daugiau nebematė, vien tiktai Jėzų.
14 Ir jiems atėjus prie minios, pas jį atėjo žmogus, klaupdamasis prieš jį ir sakydamas:
15 „Viešpatie, pasigailėk mano sūnaus, kadangi jis mėnulio susmogtas ir labai kankinasi, mat jis dažnai įpuola į ugnį ir dažnai į vandenį.
16 Ir atvedžiau jį pas tavo mokytinius, bet jie nepajėgė jo išgydyti.“
17 Tada Jėzus atsakydamas tarė: „O netikinti ir iškrypusi karta! Iki kol aš būsiu su jumis? Iki kol jus pakęsiu? Atneškite jį čia, pas mane.“
18 Ir Jėzus sudraudė velnią, ir jis išėjo iš jo; ir vaikas buvo išgydytas nuo to akimirksnio.
19 Tada mokytiniai atskirai atėjo pas Jėzų ir tarė: „Kodėl mes nepajėgėme jo išvaryti?“
20 Ir Jėzus jiems tarė: „Dėl jūsų netikėjimo. Nes iš tiesų sakau jums: jeigu turėsite tikėjimą kaip garstyčios sėklos grūdelį, jūs pasakysite šitam kalnui: ‚Persikelk iš čia į tenai‘, – ir jis persikels. Ir nieko jums nebus neįmanomo.
21 Tačiau šita veislė kitaip neišeina, kaip tik malda ir pasninku.“
24 Ir atėjus jiems į Kapernaumą, prie Petro priėjo rinkliavos rinkėjai, ir tarė: „Ar jūsų mokytojas nemoka rinkliavos?
25 Jis sako: „Taip, jis moka! Ir kai parėjo į namus, Jėzus pirmas jį prakalbino: „Kaip manai, Simonai? Iš ko žemės karaliai ima muitą ar duoklę? Iš savo vaikų ar iš svetimųjų?
26 Petras jam sako: „Iš svetimųjų. Jėzus sako jam: „Tai, žinoma, vaikai yra laisvi.
27 Tačiau, kad jų nepiktintume, nueik prie jūros, įmesk kabliuką, paimk pirmą užkibusią žuvį, ir pravėręs jos žiotis rasi pinigą. Paimk jį ir atiduok jiems už mane ir už save.