☰ Psalmynas 127
127
1  *Užkopimų giesmė Saliamonui.
Jeigu VIEŠPATS nestato namų, veltui triūsia jų statytojai; jeigu VIEŠPATS nesaugo miesto, veltui budi sargas. 2 Veltui jums anksti keltis, †vėlai eiti gulti, valgyti ‡sunkiu darbu įgytą duoną – jis gi duoda miegą §tiems, kuriuos myli. 3 Štai vaikai yra paveldas nuo VIEŠPATIES, įsčių vaisius – atlygis nuo jo. 4 Kaip strėlės karžygio rankoje, taip jaunystės vaikai. 5 Kokie didžiai palaimintas žmogus, kuris turi jų pilną savo strėlinę! *Tokie nebus sugėdinti, †bet jie kalbėsis su priešais vartuose.
* 127:1 „Užkopimų giesmė Saliamonui.“ – Arba „Užkopimų giesmė. Saliamono.“ † 127:2 „vėlai eiti gulti“ – T. „atidėti atsisėdimą“. ‡ 127:2 „sunkiu darbu įgytą duoną“ – Arba „vargais įgytą duoną“; t. „vargų duoną“. § 127:2 „tiems, kuriuos myli“ – Hbr. forma yra vns. (savo mylimajam), bet turbūt kuopinis vns., todėl verčiamas čia kaip dgs. * 127:5 „Tokie“ – T. „jie“, t. y. „tėvai“. † 127:5 „bet“ – Arba „kai“; hbr. priešdėlis turi įvairias reikšmes, įskaitant „bet“, „kai“, „nors“, „jeigu“, „kadangi“, „nors“.
☰